Gendrutis Morkūnas: bet yra dar vaikų bibliotekų. Ko gero, paskutinis bastionas...

„Vaikų bibliotekose galima pamatyti daug visokių grožybių.

Ten yra su skaitytojais tarsi su savo vaikais bendraujančių bibliotekininkių. Fantastiškas vaizdas. Būna ir į biblioteką įlekiančių vaikų net pramogų parkuose nematytais žvilgsniais. Jie klausia: „Gal jau grąžino tą knygą, kurios nebuvo anąkart?“. Akimis klausia dar nuo lauko durų. Nutilti ir susišukuoti verčiantis vaizdas. Dar vaikų bibliotekose pasitaiko tarp knygų lentynų pasiklydusių vaikų. Klajojančių ten, ko gero, jau antrą savaitę. Be miego, maisto ir vandens. Kas keisčiausia, nepanašių į alkanus, ištroškusius ar nusilpusius. Niekur daugiau nematyta. Bibliotekose būna net savo gimtadienius pamiršusių vaikų. Jie įnikę į knygas. Ko gero, į tas, kurių laukė nuo praėjusio trimestro. Be komentarų.(...)

Skaitantys vaikai išgelbės pasaulį. Jeigu kas, jiems padės keturiasdešimties metų senumo knygos, tūkstančių žvilgsnių išblukintais pavadinimais. Tuo labiau, kad jie turi savo bastionus. Vaikų bibliotekas. Sako, ten nebaisu net tada, kai Seimas svarsto kraują stingdančias valstybės biudžeto pataisas.“

Rekomenduoju perskaityti visą G. Morkūno esė "Aš jaučiuosi lyg patekęs į kitą pasaulį - ten gražu" ir ją duoti paskaityti visiems, kurie tik pasitaikys kelyje. Tam, kad būtų kuo mažiau manančių, jog skaitantis vaikas tik "mažiau ridikėlių nuravės, bus silpnas ir nemokės gyventi buhalterinėje-sąskaitybinėje erdvėje".

Iš MORKŪNAS, Gendrutis. Švęsti kosmose ir tvarte. Vilnius: Všį „Bernardinai.lt“, 2010. 284 p.