Bibliotekų evoliucija - negiminingos jungtys ir supanašėjimo tendencija

Greičiausiai nenustebinsiu prisipažinusi, kad straipsnis gimė iš perskaitytos minties. Daugiau intrigos sukelsiu, pasakiusi, kad tą mintį auginu nuo 1995 metų, kai žurnale „Tarp knygų“ perskaičiau iš rusų kalbos išverstą Georgijaus Fonotovo straipsnį „Ką pataria taupieji“. Jis trumpas, sudėtas iš 8 patarimų ir parašytas paprastai (gal net per daug), bet – tai vienas iš nedaugelio profesinių tekstų, kurie, man rodos, galėtų būti mums kaip mantra. Pagal įtaigą ir paprastumą šis testas - labai arti Ranganatano penkių bibliotekininkystės dėsnių (žr.čia).


Mano požiūriu, autorius išdėsto pagrindines taupios bibliotekų veiklos tiesas, prie kurių nuolat grįžti turėtų kiekviena biblioteka, ypač kai krizė nukanda ir taip ribotą viešąjį finansavimą. Šiam straipsniui man pradėti pakaks pacituoti tris:

Pirmasisnesteigti bibliotekos ten, kur to niekas neprašo.
Antrasisnekurk dar vienos bibliotekos, jei esanti gali atlikti tas pačias funkcijas.
Trečiasisvienykitės ne tik su lygiaisiais [1].

Tikiuosi paskatinau visus nupūsti dulkes nuo archyvinio 2005 metų „Tarp knygų“ komplekto (beje, laukiu nesulaukiu, kada gi turėsime elektroninę savo profesinio žurnalo versiją, o tai esame kaip „batsiuviai be batų“), todėl galiu pereiti prie šių laikų ir pristatyti kelis šių taisyklių įgyvendinimo pavyzdžius.

Härnösando mieste (Švedija) veikianti SAMbiblioteket – yra 3 savininkų ir 3 įstaigų jungtinė iniciatyva, kurioje dalyvauja universitetas, grafystė, savivaldybė (municipalitetas) bei jų įsteigtos bibliotekos . Biblioteka buvo atidaryta 2000 ir tais pačiais metais gavo Švedijos metų bibliotekos apdovanojimą. Bibliotekoje iš viso dirba 150 darbuotojų Dalyvauja dviejuose bibliotekų tinkluose – jungiančiame universitetus ir viešųjų bibliotekų
Poreikis modernizuoti visas tris bibliotekas buvo viena iš paskatų tokiam modeliui. Kitos priežastys – biblioteka veikia mažo miesto centre centre, toks kelias labiausiai atitinka mokymosi visą gyvenimą poreikius bei skatina universiteto ir vietos gyventojų tarpusavio ryšius.

Skeptikai mėgstantys "žudyti idėjas" ir nerimaujantieji dėl iš po kojų slystančio ramaus gyvenimo iš karto nukirs ”Tai neįmanoma! Tačiau SAMbiblioteket jungtinės bibliotekos modelis Härnösande realiai veikia! Reikia būti ir realistais, nekalbame apie idealą, pirmiausia, niekas neatsiranda be pastangų, be to šis modelis laužo įprastas tvarkas ir individualizmo tradicijas. Tarp iššūkių taip dirbant, pirmiausia, reikia nusiteikti iš anksto, kad bendradarbiavimui reiks daugiau laiko, jungtinio kompiuterių tinklo valdymas ir organizacinė struktūra taps sudėtingesniais, reikia įvertinti ir jungtinės bibliotekos veiklos kainą ir nelygų vieningumą, sprendžiant kai kuriuos klausimus. Tačiau bendradarbiavimo pagrindas – aiški sutartis, noras ir siekiat nuolat palaikyti ryšius ir ugdyti gebėjimus. Tai palaiko valdymo struktūros, tokios kaip bendra patarėjų taryba (jungianti visų bibliotekos savinininkų atstovus), bibliotekos taryba (vidinė įstataigos struktūra), visuotinis susirinkimas, bendros darbo grupės ir paslaugų mainai. Tai yra viena biblioteka, kai kalbame apie viešas erdves, darbo laiką, knygų fondą, viešos prieigos kompiuterius ir duomenų bazes, bibliotekos katalogą ir paslaugas visuomenei, bet 3 bibliotekos finansavimo, dokumentų įsigijimo, administravimo ir personalo požiūriu bei tam tikroms tikslinėms grupėms. Dar reikia pridėti tam tikras jungtines veiklas medijų fondo, kompetencijų ir personalo mokymo, bendradarbiavimo ir tinklų formavimo, duomenų bazių ir tinklo paslaugų kūrime, paslaugų organizavimo procesuose [2].

Almedalsbiblioteket – Gotlando (Švedija) universiteto ir viešoji biblioteka yra antrasis jungtinės veiklos pavyzdys. Ji pradėjo veiklą 2001 metais su aiškia nuoseklios integracijos nuostata, nors abi organizacijos yra gana skirtingos. Viešoji biblioteka aptarnauja daugiau kaip 20 tūkstančių Visbio gyventojų, bet kartu yra ir Gotlando salos (grafystės), kurioje gyvena 57 tūkstančiai žmonių, pagrindinė biblioteka. Gotlando universiteto biblioteka skirta 2000 studentų, iš kurių pusė – nuotoliniu būdu studijuoja įvairiose studijų programos - nuo humanitarinių iki technikos ir gamtos mokslų.

Valdymo modelis nuo aptartosios Härnösando Sambiblioteket skiriasi tik tuo, kad ji turi vieną vadovą ir nuo pat pradžių sukūrė integruotas darbo grupes. Svarbiausia bibliotekos veiklos nuostata – ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi abiems pusėms.
Bibliotekos lankstuke teigiama, kad universiteto ir viešosios bibliotekininkų kompetencijų junginys sukuria raštingumo „laiptus“, ugdant per visą gyvenimą informacinius gebėjimus – naudojimosi biblioteka ir skaitymo įgūdžius vaikystėje, o studijuojant - informacinį raštingumą. Svarbiausia paskatinti žmonių smalsumą užduoti (iškelti) klausimus, mąstyti kritiškai ir ieškoti atsakymų, todėl net ir informacinių bibliotekos paslaugų tikslas – ne pateikti gatavą atsakymą vartotojui, o kartu su juo rasti tą atsakymą, t.y. suteikti reikalingų žinių savarankiškai paieškai.

Jungtinės bibliotekos modelis leido praplėsti ir paslaugų pasiūlą, ir pagerinti kai kurių paslaugų kokybę. Pavyzdžiui, vaikų bibliotekininkai skaito paskaitas apie vaikų literatūrą, skaitymą universiteto pedagogikos studentams, parengė grožinės literatūros skaitymo kursus, skatinančius diskusijas apie gyvenimą ir krizių įveikimą. Studentai ir dėstytojai – dalyvauja edukacinėse programose vaikams, pavyzdžiui, padedančiose pažinti žmogaus kaulų sandarą, skatinančias meninę raišką ir padedančiose išmokti animacijos. Rytiniai susitikimai su mokslininkais ir krašto istorijos paskaitų ciklai, studentų rengiamos parodos tapo įprasta bibliotekos veikla [3].

Šiuos du atvejus, pristatytus prieš kelerius metus Mančesteryje (Jungtinė Karalystė) vykusioje tarptautinėje konferencijoje skirtoje jungtinių bibliotekų veiklos klausimams, sieja dar vienas ryšys. Abi bibliotekos yra Šiaurės ir Baltijos šalių jungtinių bibliotekų tinklo Combilib nares. Tinko dalyvės – jungtinės Norvegijos, Švedijos, Latvijos ir Suomijos bibliotekos nuo 2005 metų susitikinėja kasmet. Jungtinių bibliotekų tyrimai, organizaciniai ir valdymo klausimai ir personalo kompetencijų plėtra yra trys pagrindiniai šio tinklo narių interesai [4]. Besidomintieji panašiais bibliotekų veiklos modeliais turėtų atkreipti dėmesį į kvietimą teikti pranešimus 2011 m. lapkričio 3-4 dienomis Adelaidėje (Australijoje) organizuojamai 2-ajai jungtinių bibliotekų konferencijai „Jungtis ir supanašėjimas“ (Connection and Convergence). Konferencijos temą diktuoja aiški įvairesnių jungčių tarp bibliotekų radimosi tendencija, akademinės, mokyklų ir specialiosios bibliotekos ne tik šliejasi viena prie kitos, bet ir ieško jungtinės veiklos galimybių su kitomis kultūros įstaigomis ir informacinėmis tarnybomis.

Lietuvoje turime sėkmingai veikiančius viešųjų bibliotekų filialų ir mokyklų bibliotekų junginius kaimuose, todėl labai kviečiu pasidalinti savo patirtimi šiame tinklaraštyje - ir gerąja, ir blogąja. Nes tik taip galime pasimokyti ir atrasti naujų sprendimų. Norėtųsi ir padiskutuoti apie tai, ar galimos kitos jungtys Lietuvoje, pavyzdžiui, tarp universitetų ar aukštųjų mokyklų ir viešųjų bibliotekų, o gal net valstybinės reikšmės ir aukštųjų mokyklų? Aiškius skirtumus tarp akademinių ir viešųjų bibliotekų tipų trina sparčiai besiplečianti elektroninės informacijos įvairovė, nuotolinės prieigos galimybės, ypač prie mokslo šaltinių, bet taip pat ir visuomenės gyvenimo būdo ir poreikių kaita.
Italų mokslininkas Džiuzepė Vittelo savo straipsnyje apie atviros prieigos revoliusiją tiesmukiškai teigia, kad bibliotekos nesuprantančios aplinkos pokyčių praras galią savo institucijose ir ilgainiui atsidurs žinių srautų periferijoje... Manu, kad šiandien bibliotekos turi tik vieną kelią - eiti prieš srovę, pasirinkus teisingą kryptį.

Literatūra:

1. Fonotovas, Georgijus. Ką pataria taupieji. Tarp knygų, 1995, Nr. 5. P. 5-6.
2. Jingborg, Gunilla. Sambiblioteket - The Combined Library of Härnösand. Presentation at Joint Use Libraries - an international conference in Manchester, 19th-21st June 2007. Prieiga per internetą: http://www.combilib.net/IntlConf.html [Žiūrėta 2011-03-25]
3. Hagberg, Leif. Almedalsbiblioteket - Gotland University and Public Library. Presentation at Joint Use Libraries - an international conference in Manchester, 19th-21st June 2007. Prieiga per internetą: http://www.combilib.net/IntlConf.html [Žiūrėta 2011-03-25]
4. Svensson, Christina. The Combilib Library Network. Presentation at Joint Use Libraries - an international conference in Manchester, 19th-21st June 2007. Prieiga per internetą: http://www.combilib.net/IntlConf.html [Žiūrėta 2011-03-25].
5. Vitiello, Giusepe. Seven Years after the Open Access Revolution: (Research) Libraries as Media and Management Centres / Bollettino AIB, 2009 Vol. 49 n. 2. p.171-180



Parengė Ramunė Petuchovaitė, 2011 m. kovo 25 d.

Komentarai

  1. Idėja gera ir Lietuvoje žinoma, deja tik žemesniu lygiu.Tik kodėl bibliotekos turi jungtis? steigėjas prieš tai turi apsipręsti ar jam tinka esamos bibliotekų paslaugos ir ar iš viso paslaugų reikia? Matyt, kad nelabai, nes iki šiol nieko nepastebėjo... O jungiant atsiras įtampa, papildomi rūpesčiai-kam jam tai?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nelabai suprantu, ką reiškia "žemesniu lygiu". Bet ar laukiant, kol steigėjo abejonės dėl bibliotekų paslaugų poreikio taps veiksmais, bibliotekos paslaugų tikrai nebereiks?

    AtsakytiPanaikinti
  3. tai kas gi tuo rūpinasi? bibliotekų vadovai tai tikrai ne. Gal steigėjas ir turėtų labai stipriai susirūpinti?

    AtsakytiPanaikinti
  4. O galima sužinoti, kokius ir kieno rūpesčius taip reikia į vatą vynioti? :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai