Ar bibliotekų valdymo funkcijų perdavimas į privačių kompanijų rankas pagerintų jų veiklos efektyvumą? Apklausos rezultatai
Visą savaitę bandėme atsakyti į provokuojantį klausimą apie bibliotekų valdymo perleidimą privačioms kompanijoms. Apklausoje dalyvavo 37 tinklaraščio skaitytojai. Nuoširdžiai jums dėkojame už tai, kad pareiškėte savo nuomonę.
Apklausos dalyvių nuomonės pasiskirstė taip: 22 dalyviai pareiškė, kad valdymo funkcijų perdavimas į privačių kompanijų rankas pagerintų jų veiklos efektyvumą, tuo tarpu 15 dalyvių mano, kad tai negarantuoja efektyvumo pagerėjimo.
Apžvelgiant šį klausimą nagrinėjančią literatūrą, paaiškėjo, kad atsakymą į iškeltą klausimą rasti gana sudėtinga, tyrimų nedaug, bet gausu straipsnių, kurie tiesiog išreiškia autorių subjektyvų požiūrį ir emocijas. Iš karto pažymėsime, kad kalba eis apie viešąsias bibliotekas, nes būtent šių bibliotekų paslaugos šiandien perkamos dažniausia.
Bet pirmiausia pakalbėkime apie tai, kodėl kilo bibliotekų valdymo funkcijų pirkimo idėja. Ji siejasi su nauja viešojo sektoriaus valdymo, arba viešojo administravimo, kryptimi, kuri taip ir vadinasi „naujasis viešasis valdymas“ (angl. New Public Management – NPM). Ši kryptis atsirado ir plėtojosi 1980-90-aisiais metais ir apėmė verslo valdymo praktikų ir metodų adaptavimą viešajame sektoriuje, o taip pat paslaugų pirkimą iš privačių kompanijų. Naujojo viešojo valdymo koncepcija leido pripažinti, kad norint efektyviai atlikti savo funkcijas viešojo sektoriaus organizacijoms būtini profesionalūs vadybininkai, svarbu aiškiai formuluoti tikslus, išmatuojamus rezultatus, sutelkti dėmesį į veiklos rezultatus ir t. t. (Encyclopedia of public administration and public policies, 2003).
Naujojo viešojo valdymo filosofija turėjo įtakos ir bibliotekoms – tai pasireiškė dėmesiu bibliotekos valdymo aspektams, veiklos ir paslaugų vertinimui, atskirų paslaugų pirkimo praktika iš privačių kompanijų. Bibliotekų valdymo funkcijų perleidimo atvejai žinomi pakankamai anksti. Amerikos bibliotekų asociacija, susidomėjusi atskirų paslaugų, tame tarpe ir valdymo, pirkimu iš verslo įmonių užsakė tyrimą Paslaugų pirkimo ir privatizavimo poveikis bibliotekų paslaugoms ir valdymui, kuris buvo atliktas 2000 m. Bibliotekų valdymo paslaugų perleidimas verslo organizacijos buvo nagrinėtas dviejų atvejų – kosminių tyrimų agentūros NASA bibliotekų bei Riversaido apskrities viešųjų bibliotekų sistemos – pagrindu. Tyrime padaryta išvada, kad bibliotekos atskirų funkcijų perleidimas (t.y. įvairių paslaugų – pvz., katalogavimo, valdymo ir kt. pirkimas) savaime neturi jokio neigiamo poveikio šių institucijų veiklai. Kaip tik atvirkščiai, tyrinėtojai manė, kad, jeigu funkcijų perleidimas suplanuotas ir įgyvendintas tinkamai, poveikis bibliotekos veiklai ir paslaugoms – teigiamas.
Tačiau šiandien Amerikos bibliotekų asociacija (ALA) laikosi priešingos nuostatos ir savo dokumentuose teigia, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojamos bibliotekos turi būti tiesiogiai atskaitingos savo aptarnaujamoms bendruomenėms. Atvirai pareiškiama, kad ALA prieštarauja bibliotekų veiklos strateginio planavimo ir valdymo funkcijų perleidimui privačiam sektoriui (ALA policy manual, 2011, žr. skirsnį 52.7).
Kokie gi prieštaravimai gali lemti tokią nuomonę? Mėginkime panagrinėti šiuolaikiškesnius šios problemos tyrimus. Vienas iš tokių retų empirinių tyrimų atliktas amerikiečių tyrinėtojo Roberto Wardo, kuris išanalizavo 7 JAV viešųjų bibliotekų valdymo funkcijų perleidimo atvejus. Mokslininkas įsigilino į bibliotekų valdymo paslaugų pirkimo iš privačių kompanijų priežastis ir kontekstą, sugretino šią informaciją su statistiniais bibliotekos veiklos duomenimis. Iš esmės, visos bibliotekos valdymo paslaugų pirkimo priežastis siejosi su trimis motyvais: savivaldos institucijų nepasitenkinimu bibliotekos veiklos rodikliais ir paslaugų kokybe, negebėjimu rasti kvalifikuotą bibliotekos valdymo personalą ir bibliotekos vadovų negebėjimu tinkamai atlikti valdymo funkcijų. Tyrimo rezultatai parodė, kad penkiais iš septynių atvejų iš valdymo veiklų perleidimo komercinėms kompanijoms negauta ekonominės naudos. Nors dvejose bibliotekose padidėjo paslaugų vartojimas, tačiau padidėjo ir jų biudžetai. Tik vienu iš nagrinėtų atvejų gauta labai apčiuopiama ekonominė nauda. Konteksto analizė šiame tyrime pateikia daug vertingos informacijos pamąstymams. Bendradarbiavimas tarp bibliotekų valdymo tarybų, savivaldos institucijų ir verslo įmonių nulėmė įvairių priežiūros mechanizmų sukūrimą, kartais bibliotekos personalo pasipriešinimą ir kitus veiksnius, kurie prisidėjo prie sprendimų sėkmės/nesekmės. Bet kuriuo atveju, samdant privačią kompaniją užsakovams reikėjo apsispręsti dėl bibliotekos strateginių veiklos prioritetų, reikalavimų bibliotekos valdytojui (Ward, 2007). Įdomu ir tai, kad kitoje studijoje, parengtoje svarstant Dartmuto bibliotekų valdymo paslaugų pirkimą bei apžvelgiant konkrečius atvejus ir įgytą kitų bibliotekų patirtį teigiama, kad valdymo funkcijų perleidimas privačiai kompanijai nebūtinai reiškia taupymą, be to, svarbu apsispręsti dėl esminių bibliotekos veiklos prioritetų, todėl planuojant ir įgyvendinant valdymo paslaugų pirkimą būtinas patyrusio bibliotekų vadybos specialisto dalyvavimas (Privatization/outsourcing report: Dartmouth public libraries, 2008).
Galiausiai, viename iš naujesnių tyrimų – 2009 m. daktaro disertacijoje – buvo išanalizuoti įvairūs dokumentai, kuriami samdant privačias kompanijas viešųjų bibliotekų valdymo funkcijoms atlikti. Analizė leido parodė, kad dažnai sutartyse labai miglotai apibrėžiami esminiai strateginiai dalykai apie bibliotekų vaidmenis ir veiklos kryptis (dažnai remiamasi gana abstrakčiomis aptarnaujamos bendruomenės atstovų rekomendacijomis ir norima, kad samdoma kompanija pati apibrėžtų bibliotekos vaidmenis ir strateginius prioritetus), kuo ir turėtų remtis pasamdytos kompanijos veikla. Dažnai trūksta ir išmatuojamų privačios kompanijos veiklos vertinimo rodiklių (Hill, 2009).
Taigi, ši apžvalga tikriausiai skatina pamąstyti apie tai, kad bibliotekos valdymo paslaugų pirkimas nėra panacėja, nors tendencija, kad tokios paslaugos perkamos liudija, kad esti objektyvių bibliotekų valdymo problemų. Šiuo atveju svarbus ir tas aspektas, kaip valdymo paslaugos perkamos ir ko iš to tikimąsi, nuo to priklauso ir rezultatai. Šioje nedidelėje apžvalgoje neaptarėme dar daugybės dalykų, kurie minimi tyrimuose. Smalsuoliams – daugiau informacijos literatūros sąraše.
Parengta pagal:
ALA policy manual [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ala.org/ala/aboutala/governance/policymanual/index.cfm
Encyclopedia of public administration and public policies. Edited by David Schultz. New York, 2003. 526 p.
HILL, H. Outsourcing the public library: a critical discourse analysis [interaktyvus]. May 2009 [žiūrėta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: https://mospace.umsystem.edu/xmlui/bitstream/handle/10355/6126/research.pdf?sequence=3
MARTIN, R. et al. The impact of outsourcing and privatization on library services and management: a study for the American Library Association [interaktyvus]. June 2000 [žiūrėta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ala.org/ala/aboutala/offices/oif/iftoolkits/outsourcing/outsourcing_doc.pdf
Privatization/outsourcing: Dartmouth public libraries [interaktyvus]. December 2008 [žiūrėta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.inthepublicinterest.org/sites/default/files/Privatization_Dartmouth_Libraries.pdf
WARD, R. The outsourcing of public library management: an analysis of the application of new public management theories from the principal-agent perspective. Administration & Society [interaktyvus]. 2007, vol. 38, no. 6, p. 627-248. Prieiga per: SAGE Publications. DOI: 10.1177/0095399706293982
Apklausos dalyvių nuomonės pasiskirstė taip: 22 dalyviai pareiškė, kad valdymo funkcijų perdavimas į privačių kompanijų rankas pagerintų jų veiklos efektyvumą, tuo tarpu 15 dalyvių mano, kad tai negarantuoja efektyvumo pagerėjimo.
Apžvelgiant šį klausimą nagrinėjančią literatūrą, paaiškėjo, kad atsakymą į iškeltą klausimą rasti gana sudėtinga, tyrimų nedaug, bet gausu straipsnių, kurie tiesiog išreiškia autorių subjektyvų požiūrį ir emocijas. Iš karto pažymėsime, kad kalba eis apie viešąsias bibliotekas, nes būtent šių bibliotekų paslaugos šiandien perkamos dažniausia.
Bet pirmiausia pakalbėkime apie tai, kodėl kilo bibliotekų valdymo funkcijų pirkimo idėja. Ji siejasi su nauja viešojo sektoriaus valdymo, arba viešojo administravimo, kryptimi, kuri taip ir vadinasi „naujasis viešasis valdymas“ (angl. New Public Management – NPM). Ši kryptis atsirado ir plėtojosi 1980-90-aisiais metais ir apėmė verslo valdymo praktikų ir metodų adaptavimą viešajame sektoriuje, o taip pat paslaugų pirkimą iš privačių kompanijų. Naujojo viešojo valdymo koncepcija leido pripažinti, kad norint efektyviai atlikti savo funkcijas viešojo sektoriaus organizacijoms būtini profesionalūs vadybininkai, svarbu aiškiai formuluoti tikslus, išmatuojamus rezultatus, sutelkti dėmesį į veiklos rezultatus ir t. t. (Encyclopedia of public administration and public policies, 2003).
Naujojo viešojo valdymo filosofija turėjo įtakos ir bibliotekoms – tai pasireiškė dėmesiu bibliotekos valdymo aspektams, veiklos ir paslaugų vertinimui, atskirų paslaugų pirkimo praktika iš privačių kompanijų. Bibliotekų valdymo funkcijų perleidimo atvejai žinomi pakankamai anksti. Amerikos bibliotekų asociacija, susidomėjusi atskirų paslaugų, tame tarpe ir valdymo, pirkimu iš verslo įmonių užsakė tyrimą Paslaugų pirkimo ir privatizavimo poveikis bibliotekų paslaugoms ir valdymui, kuris buvo atliktas 2000 m. Bibliotekų valdymo paslaugų perleidimas verslo organizacijos buvo nagrinėtas dviejų atvejų – kosminių tyrimų agentūros NASA bibliotekų bei Riversaido apskrities viešųjų bibliotekų sistemos – pagrindu. Tyrime padaryta išvada, kad bibliotekos atskirų funkcijų perleidimas (t.y. įvairių paslaugų – pvz., katalogavimo, valdymo ir kt. pirkimas) savaime neturi jokio neigiamo poveikio šių institucijų veiklai. Kaip tik atvirkščiai, tyrinėtojai manė, kad, jeigu funkcijų perleidimas suplanuotas ir įgyvendintas tinkamai, poveikis bibliotekos veiklai ir paslaugoms – teigiamas.
Tačiau šiandien Amerikos bibliotekų asociacija (ALA) laikosi priešingos nuostatos ir savo dokumentuose teigia, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojamos bibliotekos turi būti tiesiogiai atskaitingos savo aptarnaujamoms bendruomenėms. Atvirai pareiškiama, kad ALA prieštarauja bibliotekų veiklos strateginio planavimo ir valdymo funkcijų perleidimui privačiam sektoriui (ALA policy manual, 2011, žr. skirsnį 52.7).
Kokie gi prieštaravimai gali lemti tokią nuomonę? Mėginkime panagrinėti šiuolaikiškesnius šios problemos tyrimus. Vienas iš tokių retų empirinių tyrimų atliktas amerikiečių tyrinėtojo Roberto Wardo, kuris išanalizavo 7 JAV viešųjų bibliotekų valdymo funkcijų perleidimo atvejus. Mokslininkas įsigilino į bibliotekų valdymo paslaugų pirkimo iš privačių kompanijų priežastis ir kontekstą, sugretino šią informaciją su statistiniais bibliotekos veiklos duomenimis. Iš esmės, visos bibliotekos valdymo paslaugų pirkimo priežastis siejosi su trimis motyvais: savivaldos institucijų nepasitenkinimu bibliotekos veiklos rodikliais ir paslaugų kokybe, negebėjimu rasti kvalifikuotą bibliotekos valdymo personalą ir bibliotekos vadovų negebėjimu tinkamai atlikti valdymo funkcijų. Tyrimo rezultatai parodė, kad penkiais iš septynių atvejų iš valdymo veiklų perleidimo komercinėms kompanijoms negauta ekonominės naudos. Nors dvejose bibliotekose padidėjo paslaugų vartojimas, tačiau padidėjo ir jų biudžetai. Tik vienu iš nagrinėtų atvejų gauta labai apčiuopiama ekonominė nauda. Konteksto analizė šiame tyrime pateikia daug vertingos informacijos pamąstymams. Bendradarbiavimas tarp bibliotekų valdymo tarybų, savivaldos institucijų ir verslo įmonių nulėmė įvairių priežiūros mechanizmų sukūrimą, kartais bibliotekos personalo pasipriešinimą ir kitus veiksnius, kurie prisidėjo prie sprendimų sėkmės/nesekmės. Bet kuriuo atveju, samdant privačią kompaniją užsakovams reikėjo apsispręsti dėl bibliotekos strateginių veiklos prioritetų, reikalavimų bibliotekos valdytojui (Ward, 2007). Įdomu ir tai, kad kitoje studijoje, parengtoje svarstant Dartmuto bibliotekų valdymo paslaugų pirkimą bei apžvelgiant konkrečius atvejus ir įgytą kitų bibliotekų patirtį teigiama, kad valdymo funkcijų perleidimas privačiai kompanijai nebūtinai reiškia taupymą, be to, svarbu apsispręsti dėl esminių bibliotekos veiklos prioritetų, todėl planuojant ir įgyvendinant valdymo paslaugų pirkimą būtinas patyrusio bibliotekų vadybos specialisto dalyvavimas (Privatization/outsourcing report: Dartmouth public libraries, 2008).
Galiausiai, viename iš naujesnių tyrimų – 2009 m. daktaro disertacijoje – buvo išanalizuoti įvairūs dokumentai, kuriami samdant privačias kompanijas viešųjų bibliotekų valdymo funkcijoms atlikti. Analizė leido parodė, kad dažnai sutartyse labai miglotai apibrėžiami esminiai strateginiai dalykai apie bibliotekų vaidmenis ir veiklos kryptis (dažnai remiamasi gana abstrakčiomis aptarnaujamos bendruomenės atstovų rekomendacijomis ir norima, kad samdoma kompanija pati apibrėžtų bibliotekos vaidmenis ir strateginius prioritetus), kuo ir turėtų remtis pasamdytos kompanijos veikla. Dažnai trūksta ir išmatuojamų privačios kompanijos veiklos vertinimo rodiklių (Hill, 2009).
Taigi, ši apžvalga tikriausiai skatina pamąstyti apie tai, kad bibliotekos valdymo paslaugų pirkimas nėra panacėja, nors tendencija, kad tokios paslaugos perkamos liudija, kad esti objektyvių bibliotekų valdymo problemų. Šiuo atveju svarbus ir tas aspektas, kaip valdymo paslaugos perkamos ir ko iš to tikimąsi, nuo to priklauso ir rezultatai. Šioje nedidelėje apžvalgoje neaptarėme dar daugybės dalykų, kurie minimi tyrimuose. Smalsuoliams – daugiau informacijos literatūros sąraše.
Parengta pagal:
ALA policy manual [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ala.org/ala/aboutala/governance/policymanual/index.cfm
Encyclopedia of public administration and public policies. Edited by David Schultz. New York, 2003. 526 p.
HILL, H. Outsourcing the public library: a critical discourse analysis [interaktyvus]. May 2009 [žiūrėta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: https://mospace.umsystem.edu/xmlui/bitstream/handle/10355/6126/research.pdf?sequence=3
MARTIN, R. et al. The impact of outsourcing and privatization on library services and management: a study for the American Library Association [interaktyvus]. June 2000 [žiūrėta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ala.org/ala/aboutala/offices/oif/iftoolkits/outsourcing/outsourcing_doc.pdf
Privatization/outsourcing: Dartmouth public libraries [interaktyvus]. December 2008 [žiūrėta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.inthepublicinterest.org/sites/default/files/Privatization_Dartmouth_Libraries.pdf
WARD, R. The outsourcing of public library management: an analysis of the application of new public management theories from the principal-agent perspective. Administration & Society [interaktyvus]. 2007, vol. 38, no. 6, p. 627-248. Prieiga per: SAGE Publications. DOI: 10.1177/0095399706293982
Komentarai
Rašyti komentarą