Mokslinių bibliotekų informacinė e.tyrimų infrastruktūra

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai veikiami informacijos ir komunikacijos technologijų, kurios turi įtakos tyrimo proceso organizavimui, duomenų interpretavimui, mokslinės produkcijos sklaidai ir kt. Šiandien mokslininkai naudojasi skaitmeniniais duomenų analizės įrankiais, gali skelbti ne tik tyrimo rezultatus, bet ir duomenis, kuriuos analizavo, plačiau dalijasi mokslinių tyrimų rezultatais. Natūralu, kad kinta ir mokslinių bibliotekų, kurios tradiciškai aptarnavo tyrėjus ir kūrė informacinę tyrimų infrastruktūrą, paslaugos. Mokslinių bibliotekų parama e.mokslui gali būti įvairialypė - tai institucinės mokslinių darbų talpyklos, dalyvavimas kuriant tyrimo duomenų archyvus, naujas vaidmuo kuriant kitokius mokslinės produkcijos skelbimo modelius ir kt.

Šiame straipsnyje norėčiau pristatyti nedidelį tyrimą, kurį 2009 m. atliko Amerikos mokslinių bibliotekų asociacija (angl. Association of Research Libraries) siekdama išsiaiškinti, kaip jos narės dalyvauja kuriant e.tyrimų (arba e.mokslo) informacinę infrastruktūrą. Tam tikslui buvo atlikta JAV ir Kanados mokslinių bibliotekų-asociacijos narių apklausa. Atsakymus pateikė 57 iš 123 institucijų, kurioms buvo išplatintos anketos. Tačiau šis, nors ir nedidelis tyrimas įdomus tuo, kad apibendrina mokslinių bibliotekų požiūrį ir sprendimus e.mokslo informacinės infrastruktūros srityje, kas yra gana nauja tema bibliotekininkystėje.

Pasirodo, kad tik 21 (37% apklaustųjų) mokslinė biblioteka turi atitinkamą e.mokslo infrastruktūrą ir teikia paslaugas tyrėjams. Tuo tarpu 23 institucijos planuoja tokią infrastruktūrą kurti, o 13 - nevykdo jokios veiklos šioje srityje.

Toliau tyrime aiškintasi 44 bibliotekų, kurios teikia e.mokslo paslaugas, požiūrius ir sprendimus. Pirmiausia buvo aiškintasi, ar tokios paslaugos kuriamos centralizuotai. Paaiškėjo, kad daugelis mokslinių bibliotekų (net 25%) sutelkė dėmesį į atskirų mokslo ir studijų institucijų padalinių poreikius. Pavyzdžiui, bibliotekos aptarnavo tam tikras disciplinas ar jų grupes atstovaujančius padalinius. Tik nedaugelis (9%) kūrė e.mokslo/e.tyrimų informacinę infrastruktūrą visos institucijos mastu. Daugiau negu pusė (61%) respondentų pažymėjo, kad kuria (ar planuoja kurti) hibridinę infrastruktūrą, kuri apjungs plataus masto ir į specializuotus poreikius orientuotas iniciatyvas. Pažymėtina, kad pusė respondentų nurodė, kad kuriant e.tyrimų informacinę infrastruktūrą bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir kuria partnerystės tinklus.

Aptariant duomenų valdymo klausimus, šiek tiek mažiau nei pusė respondentų nurodė, kad jų institucijose yra skaitmeninių duomenų saugojimo ir mokslinių tyrimų duomenų valdymo padaliniai. Tai duomenų ar informatikos centrai, bibliotekų institucinės talpyklos, skaitmeninių tyrimų ir saugojimo centrai. Tik trečdalis respondentų įvertino mokslininkų informacinius poreikius e.tyrimų srityje.

Teikdamos vienokias ar kitokias e.tyrimų paramos paslaugas bibliotekos dažniausiai bendradarbiauja su kitais mokslo ir studijų padaliniais. Net 87% respondentų nurodė, kad steigia tokio pobūdžio bendradarbiavimo tinklus. Organizuodamos paslaugų teikimą bibliotekos dėl kvalifikuoto personalo stokos dažniausiai priverstos apmokyti jau dirbantį personalą ir perskirstyti darbus.

Apibendrinant tyrimo rezultatus buvo padarytos tokios išvados:

a) Bendradarbiavimas yra e.mokslo iniciatyvų sėkmės faktorius. Bendradarbiavimas turėtų vykti įvairiais lygmenimis - tiek tarp mokslo ir studijų institucijos padalinių, tiek su kitomis organizacijomis.

b) Norint įgyvendinti e.mokslo iniciatyvas svarbu užsitikrinti tiek mokslo padalinių, tiek mokslo ir studijų institucijos administracijos paramą.

c) Ryškėja aukštos kvalifikacijos magistro lygmens specialistų poreikis. Tai atveria naujas Bibliotekininkystės ir informacijos magistro studijų perspektyvas ir kryptis.

d) Faktas, kad bibliotekos investuoja į e.mokslo informacinės infrastruktūros kūrimą net ekonominės krizės laikais rodo, kad ši veikla yra prioritetinė.

e)Deja, duomenų valdymo ir skaitmeninio išsaugojimo strategijos ir sprendimai yra ankstyvajame raidos etape.

Ataskaitoje galima rasti ir šešias e.mokslo paslaugas teikiančių institucijų atvejų analizes. Kviečiame paskaityti visą tyrimą.

Parengta pagal:

SOEHNER C.; STEEVES C.; WARD J. E-science and data support services: a study of ARL member institutions [interaktyvus]. August 2010 [žiūrėta 2011 m. vasario 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.arl.org/bm~doc/escience_report2010.pdf

Komentarai

Populiarūs įrašai