Ar bibliotekos elektroninės paslaugos draugiškos vartotojui: ką reikia žinoti apie tinkamumą naudoti
Kaip žinia, nemaža dalis bibliotekų paslaugų migruoja į skaitmeninę erdvę, atsiranda plataus masto skaitmeninių bibliotekų iniciatyvos. Todėl ypatingai svarbu, kad vartotojui būtų lengva perprasti ir naudotis šiais skaitmeniniais produktais. Kaip tą užtikrinti ir koks bibliotekininko vaidmuo? Norėčiau apie tai pakalbėti, pristatydama tinkamumo naudoti (angl. usability) sąvoką, kuri apibūdina, kaip sukurti į vartotoją orientuotus informacijos ir komunikacijos technologijų produktus (pvz., bibliotekų svetaines, skaitmenines bibliotekas, elektroninius katalogus ir kt.).
Kas yra tinkamumas naudoti?
Informacijos ir komunikacijos technologijos (IKT) yra svarbi mūsų gyvenimo dalis. Dirbdami, studijuodami, leisdami laisvalaikį, mes naudojamės plačiu IKT produktų spektru – mobiliaisiais/išmaniais telefonais, stacionariais/nešiojamais/delniniais kompiuteriais, informaciniais kioskais ir kt. Jei greitai perprantame naujo įrenginio logiką, nesusimąstome apie tai, kokios pastangos buvo įdėtos į projektavimą, kad mums būtų patogu ir lengva naudotis šiuo produktu. Kai darbas stringa, neretai mintyse keikiame gamintoją už nepasiduodančią jokiam supratimui ir veiksmams kompiuterinę programą ar ilgas reikiamo mygtuko paieškas. Taip atsitinka todėl, kad mūsų gyvenime elektroninių paslaugų apsuptyje, atsirado svarbus tarpininkas – informacijos ir komunikacijos technologijos, kurios gali tapti puikiu pagalbininku arba sujaukti visą nuveiktą darbą.
Apie IKT tinkamumą naudoti pradėta kalbėti jau po Antrojo pasaulinio karo, plėtojantis pirmiesiems šiuolaikinių IKT pirmtakams. Būtent tuomet atsirado mokslinė disciplina, tirianti žmogaus ir kompiuterio sąveikos (angl. Human-Computer Interaction) procesus ir rezultatus. Ši sritis traktuoja žmogų ir kompiuterį kaip informacijos apdorojimo sistemas ir nagrinėja veiksnius, kurie lemia šių sistemų dialogo sėkmę. Kol naudojimasis IKT apsiribojo ribotu informatikos specialistų ratu, žmogaus ir kompiuterio sąveikos sėkme ir kokybe buvo domimasi mažai. Revoliucinį plėtros pagreitį šiai sričiai suteikė asmeninio kompiuterio atsiradimas ir paplitimas. Dėl žemų asmeninio kompiuterio kainų ir gan plačių pritaikymo galimybių įvairioje veikloje, smarkiai prasiplėtė ir IKT vartotojų ratas. Asmeninių kompiuterių ir programinės įrangos, apimant operacines ir taikomąsias programas, sritis greitai komercializavosi. Auganti konkurencija IKT rinkoje ir žmogiškojo faktoriaus reikšmė siekiant išpopuliarinti ir parduoti sistemas paskatino aktyviai domėtis žmogaus ir kompiuterinių sistemų sąveika ir, svarbiausia, veiksniais, kurie lemia jos sėkmę. Žmogaus ir kompiuterio sąveikos specialistų bendruomenėje įėjo į apyvartą IKT tinkamumo naudoti (angl. usability) sąvoka. Vartojama daugybė sinonimų, kuriuos, be abejonės, girdėjo kiekvienas informacijos specialistas. Tai tokie terminai kaip draugiškos vartotojui, paprastos, lengvai perprantamos IKT (angl. user-friendliness, ease of use, ease of learning).
Iki šiol nemažai specialistų laikosi nuomonės, kad IKT tinkamumas naudoti susijęs su fizinių ir intelektinių vartotojo pastangų mažinimu naudojantis sistema. Tačiau iš tikrųjų IKT tinkamumas naudoti yra daug sudėtingesnis reiškinys, negu tik sistemos patogumas ar paprastumas. ISO standartai pateikia platesnį apibrėžimą, kuris atskleidžia, kad IKT tinkamumas naudoti apima vartotojų gebėjimą efektyviai, naudingai ir jaučiant pasitenkinimą pasiekti savo tikslus naudojantis IKT produktu specifiniame kontekste (ISO 9241-11:1998). ISO apibrėžimas atkreipia dėmesį į tai, kad įvairių vartotojų tikslai ir poreikiai naudotis produktu skiriasi priklausomai nuo daugelio veiksnių.
Sistemos [sistema šiuo atveju suprantama plačiai - tai gali būti ir duomenų bazė, ir portalas, ir svetainė, ir kt.] ir vartotojo sąveikos sėkmė glaudžiai siejasi su vartotojo asmeniniais bruožais ir patirtimi, darbo kontekstu, tikslais, turima įranga ir aplinka, kurioje vyksta sąveika. Pavyzdžiui, vartotojo informacinis raštingumas, amžius, kognityvinės charakteristikos, kultūros ypatumai, negalia, socialinė padėtis gali tapti rimta kliūtimi sėkmingam darbui. Kiekvienas vartotojas turi specifinius tikslus ir priklausomai nuo sąveikos konteksto formuluoja specifines užduotis ir kelia skirtingus reikalavimus sistemai. Palyginkime informacijos specialisto ir bibliotekos vartotojo reikalavimus interneto paieškos sistemai. Profesionalas kreips dėmesį į sistemos siūlomų paieškos įrankių ir priemonių spektrą ir kokybę (pvz., išplėstinės paieškos mechanizmai, loginiai operatoriai, galimybė siaurinti užklausą, elektroninių išteklių indeksavimo principai ir t.t.), tuo tarpu paprastas internautas pageidautų lengvai perprantamos vartotojo sąsajos ir greitesnio rezultato. Nemažiau svarbi įranga, kuria disponuoja vartotojas. Šiandien labai svarbus įvairios techninės ir programinės įrangos suderinamumas. Kompiuterio techninė ir programinė įranga turi leisti naudotis papildomais prietaisais (pvz., skaitytuvais, skaitmeniniais fotoaparatais ir kameromis, išoriniais atminties įrenginiais ir kt.). Elektroninių paslaugų prieinamumas ir efektyvus naudojimas taip pat priklauso nuo turimos įrangos. Turbūt, kiekvienas esame patyrę panašią situaciją, kai naršydami saityne negalėjome pasinaudoti paslauga ar atidaryti kompiuterinės bylos, nes tam reikėjo papildomos programos, kurios neturėjome, arba mūsų programinė įranga neatpažino/nepalaikė tam tikrų bylų formatų. Pagaliau ypatingos aplinkos sąlygos, kuriomis naudojamas IKT produktas/paslauga kelia sistemai tam tikrus reikalavimus (pvz., nepalankios oro sąlygos, triukšmas darbe, temperatūra ir pan.).
IKT tinkamumą naudoti galima įsivaizduoti kaip prielaidų ir matų matricą (žr. 1 pav.).
Prielaidos kreipia paslaugos/produkto kūrėjo dėmesį į tam tikrus aspektus, kurie lemia sąveikos kokybę, o matai leidžia įvertinti, kiek sistema atitinka keliamus reikalavimus.
Efektyvumas siejasi su pasiektais rezultatais (ar pavyko atlikti užduotį iki galo? ar užduotis atlikta tiksliai? ar yra klaidų?). Pavyzdžiui, ar vartotojui pavyko atlikti paiešką ir gauti tinkamus rezultatus bibliotekos elektroniniame kataloge?
Naudingumas nurodo į vartotojų išeikvotų išteklių (pvz., laiko, pinigų ir kt.) ir pasiektų rezultatų proporciją, kad įvertintų ar vartotojo darbas su sistema yra produktyvus. Pavyzdžiui, ar paieška bibliotekos elektroniniame kataloge yra pakankamai greita, ar ji reikalauja daug pastangų, nemažai laiko norint perprasti paieškos būdus?
Pasitenkinimas siejasi su subjektyviu žmogaus požiūriu į produktą ar paslaugą. Pavyzdžiui, ką vartotojas jautė, atlikdamas paiešką bibliotekos elektroniniame kataloge? Ar tai komforto ir pasitenkinimo jausmai ar frustracija?
Kodėl IKT tinkamumas naudoti yra svarbus bibliotekininkų darbe?
Daugelis bibliotekų teikia elektronines paslaugas ir jau susidurė su IKT trukdžiais bei apribojimais tam tikroms vartotojų grupėms. Kai kurios bibliotekos savarankiškai vertina ir tiria savo elektroninių paslaugų ir produktų tinkamumą naudoti. JAV Džonsono apskrities viešoji biblioteka skelbia tinkamumo naudoti tyrimus ir rekomendacijas savo svetainėje Tinkamumo naudoti tyrimai Džonsono apskrities viešojoje bibliotekoje. Pavyzdžiui, čia galima pasiskaityti apie bibliotekos vaikų svetainės tinkamumo naudoti vertinimą įtraukus į tyrimą pačius jaunuosius vartotojus.
Vienas iš ankstyvesnių bandymų tirti bibliotekų svetainių ir elektroninių katalogų tinkamumą naudoti buvo atliktas Europos Sąjungos finansuoto projekto CALIMERA metu. Sukurta nemažai dokumentacijos apie tai, kaip tirti vartotojus. 2004 m. Vengrijoje atlikti kelių bibliotekų svetainių ir el. katalogų tinkamumo naudoti vertinimo bandymai. Atliekant vertinimą bibliotekos vartotojai turėjo naršyti svetainėse ir el. kataloguose atlikdami tam tikras užduotis. Tyrėjai fiksavo, ar vartotojams pavyko sėkmingai atlikti užduotis, ar juos tenkino vartotojo sąsaja. Man pačiai teko stebėti šį procesą ir mačiau, kad daugelį vietos bibliotekininkų nustebino vartotojų nuomonė, kad svetainės perdėm orientuotos į informacijos paieškos profesionalus (t.y. pačius bibliotekininkus), bet yra sunkiai "įkandamos" nespecialistui. Visa projekto dokumentacija apie tinkamumo naudoti prieinama CALIMERA projekto svetainėje (anglų k.).
Pažymėtina, kad dėmesys skaitmeninių paslaugų tinkamumui naudoti nuolat auga. Tą rodo atliekami atskirų iniciatyvų, pavyzdžiui, portalo Europeana, tinkamumo naudoti tyrimai (pvz., atliktas 2009 m.), bibliotekiniai projektai, skirti tinkamumui naudoti įvertinti (pvz., Jungtinėje Karalystėje vykdomas projektas Tinkamumas naudoti ir šiuolaikinio vartotojo patirtys skaitmeninėse bibliotekose).
IKT tinkamumo naudoti problema skatina bibliotekininkus ne tik pagerinti situaciją įprastuose darbo baruose, bet plačiau pažvelgti į savo veiklą ir kitaip įvertinti savo atsakomybę teikiant vartotojams IKT grindžiamus produktus ar paslaugas. Nūdienos bibliotekoms tenka naujas IKT sistemų kūrėjo ir pirkėjo vaidmuo. Kyla klausimas: „Kas yra atsakingas už perkamos ar kuriamos IKT sistemos tinkamumą naudoti?“ Be abejo, norėtųsi atsakyti, kad atsakomybė tenka sistemos pardavėjui arba techninės užduoties vykdytojui, nes jie turėtų būti kompetetingi reikalavimų IKT srityje. Tačiau sėkminga vartotojo ir IKT sistemos sąveika yra grindžiama darbo kontekstu, vartotojo bruožais ir tikslais, todėl neįmanoma rasti universalių sprendimų, tinkančių visiems atvejams. Sistemų projektuotojai dažniausia nieko nenutuokia apie kontekstą ir kitus veiksnius, kurie formuoja bibliotekos vartotojo darbo sąlygas, elgseną ir pageidavimus. Deja, ir pats bibliotekininkas negali atsakyti į visus klausimus, tačiau gali organizuoti vartotojų dalyvavimą kuriant produktus bei vartotojų tyrimus. Biblioteka privalo užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, o IKT tinkamumas naudoti, nulemiantis ar paslauga bus įmanoma naudotis efektyviai, ar ji patenkins vartotojo lūkesčius, yra svarbus rodiklis. Siekiant teikti kokybiškas paslaugas bibliotekininkai privalo aktyviai įsijungti į IKT sistemų ir paslaugų kūrimo procesą bei bendradarbiauti su projektuotojais, vartotojais ir kitais partneriais, kurie gali pateikti svarbią informaciją.
Susidomėjote? O ką daryti toliau?
Bibliotekininkai gali prisidėti gerinant savo skaitmeninių produktų/paslaugų tinkamumą naudoti keliais būdais:
Tirdami jau sukurtus produktus/paslaugas (pvz., įvertinę bibliotekos svetainę). Tą galima atlikti vadovaujantis tinkamumo naudoti gairėmis (pvz., naudinga susipažinti su svetainių vertinimo vadovu Usability.gov, kur labai paprastai ir aiškiai dėstoma, kokius kriterijus turėtų atitikti institucijos svetainė, kaip įvertinti atitikimą). Egzistuoja ir specializuotos gairės kultūros paveldo svetainėms, kurios apima ir tinkamumo naudoti aspektus. Tai, pavyzdžiui, Europos Sąjungos MINERVA projekto gairės.
Organizuodami bendradarbiavimą su vartotojais prieš pradedant kurti svetainę/duomenų bazę/skaitmeninę biblioteką/portalą ir pačiame kūrimo procese. Prieš pradedant kurti tam tikrą IKT produktą, būtina atlikti vartotojų tyrimus. Vartotojų atstovai turėtų dalyvauti produkto kūrimo eigoje, sukūrus pirmuosius prototipus būtina atlikti testavimą įtraukiant vartotojus.
Parengta pagal:
ISO 9241-11: Ergonomic requirements for office work with visual display terminals (VDTs) – Part 11: Guidance on usability. Geneva: ISO, 1998. 22 p.
MANŽUCH Z. Kultūros paveldo socialinių technologinių sistemų aspektai. Informacijos mokslai [interaktyvus]. 2006, t. 38, p. 38-51 [2011 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Informacijos_mokslai/38/38-51.pdf
Kas yra tinkamumas naudoti?
Informacijos ir komunikacijos technologijos (IKT) yra svarbi mūsų gyvenimo dalis. Dirbdami, studijuodami, leisdami laisvalaikį, mes naudojamės plačiu IKT produktų spektru – mobiliaisiais/išmaniais telefonais, stacionariais/nešiojamais/delniniais kompiuteriais, informaciniais kioskais ir kt. Jei greitai perprantame naujo įrenginio logiką, nesusimąstome apie tai, kokios pastangos buvo įdėtos į projektavimą, kad mums būtų patogu ir lengva naudotis šiuo produktu. Kai darbas stringa, neretai mintyse keikiame gamintoją už nepasiduodančią jokiam supratimui ir veiksmams kompiuterinę programą ar ilgas reikiamo mygtuko paieškas. Taip atsitinka todėl, kad mūsų gyvenime elektroninių paslaugų apsuptyje, atsirado svarbus tarpininkas – informacijos ir komunikacijos technologijos, kurios gali tapti puikiu pagalbininku arba sujaukti visą nuveiktą darbą.
Apie IKT tinkamumą naudoti pradėta kalbėti jau po Antrojo pasaulinio karo, plėtojantis pirmiesiems šiuolaikinių IKT pirmtakams. Būtent tuomet atsirado mokslinė disciplina, tirianti žmogaus ir kompiuterio sąveikos (angl. Human-Computer Interaction) procesus ir rezultatus. Ši sritis traktuoja žmogų ir kompiuterį kaip informacijos apdorojimo sistemas ir nagrinėja veiksnius, kurie lemia šių sistemų dialogo sėkmę. Kol naudojimasis IKT apsiribojo ribotu informatikos specialistų ratu, žmogaus ir kompiuterio sąveikos sėkme ir kokybe buvo domimasi mažai. Revoliucinį plėtros pagreitį šiai sričiai suteikė asmeninio kompiuterio atsiradimas ir paplitimas. Dėl žemų asmeninio kompiuterio kainų ir gan plačių pritaikymo galimybių įvairioje veikloje, smarkiai prasiplėtė ir IKT vartotojų ratas. Asmeninių kompiuterių ir programinės įrangos, apimant operacines ir taikomąsias programas, sritis greitai komercializavosi. Auganti konkurencija IKT rinkoje ir žmogiškojo faktoriaus reikšmė siekiant išpopuliarinti ir parduoti sistemas paskatino aktyviai domėtis žmogaus ir kompiuterinių sistemų sąveika ir, svarbiausia, veiksniais, kurie lemia jos sėkmę. Žmogaus ir kompiuterio sąveikos specialistų bendruomenėje įėjo į apyvartą IKT tinkamumo naudoti (angl. usability) sąvoka. Vartojama daugybė sinonimų, kuriuos, be abejonės, girdėjo kiekvienas informacijos specialistas. Tai tokie terminai kaip draugiškos vartotojui, paprastos, lengvai perprantamos IKT (angl. user-friendliness, ease of use, ease of learning).
Iki šiol nemažai specialistų laikosi nuomonės, kad IKT tinkamumas naudoti susijęs su fizinių ir intelektinių vartotojo pastangų mažinimu naudojantis sistema. Tačiau iš tikrųjų IKT tinkamumas naudoti yra daug sudėtingesnis reiškinys, negu tik sistemos patogumas ar paprastumas. ISO standartai pateikia platesnį apibrėžimą, kuris atskleidžia, kad IKT tinkamumas naudoti apima vartotojų gebėjimą efektyviai, naudingai ir jaučiant pasitenkinimą pasiekti savo tikslus naudojantis IKT produktu specifiniame kontekste (ISO 9241-11:1998). ISO apibrėžimas atkreipia dėmesį į tai, kad įvairių vartotojų tikslai ir poreikiai naudotis produktu skiriasi priklausomai nuo daugelio veiksnių.
Sistemos [sistema šiuo atveju suprantama plačiai - tai gali būti ir duomenų bazė, ir portalas, ir svetainė, ir kt.] ir vartotojo sąveikos sėkmė glaudžiai siejasi su vartotojo asmeniniais bruožais ir patirtimi, darbo kontekstu, tikslais, turima įranga ir aplinka, kurioje vyksta sąveika. Pavyzdžiui, vartotojo informacinis raštingumas, amžius, kognityvinės charakteristikos, kultūros ypatumai, negalia, socialinė padėtis gali tapti rimta kliūtimi sėkmingam darbui. Kiekvienas vartotojas turi specifinius tikslus ir priklausomai nuo sąveikos konteksto formuluoja specifines užduotis ir kelia skirtingus reikalavimus sistemai. Palyginkime informacijos specialisto ir bibliotekos vartotojo reikalavimus interneto paieškos sistemai. Profesionalas kreips dėmesį į sistemos siūlomų paieškos įrankių ir priemonių spektrą ir kokybę (pvz., išplėstinės paieškos mechanizmai, loginiai operatoriai, galimybė siaurinti užklausą, elektroninių išteklių indeksavimo principai ir t.t.), tuo tarpu paprastas internautas pageidautų lengvai perprantamos vartotojo sąsajos ir greitesnio rezultato. Nemažiau svarbi įranga, kuria disponuoja vartotojas. Šiandien labai svarbus įvairios techninės ir programinės įrangos suderinamumas. Kompiuterio techninė ir programinė įranga turi leisti naudotis papildomais prietaisais (pvz., skaitytuvais, skaitmeniniais fotoaparatais ir kameromis, išoriniais atminties įrenginiais ir kt.). Elektroninių paslaugų prieinamumas ir efektyvus naudojimas taip pat priklauso nuo turimos įrangos. Turbūt, kiekvienas esame patyrę panašią situaciją, kai naršydami saityne negalėjome pasinaudoti paslauga ar atidaryti kompiuterinės bylos, nes tam reikėjo papildomos programos, kurios neturėjome, arba mūsų programinė įranga neatpažino/nepalaikė tam tikrų bylų formatų. Pagaliau ypatingos aplinkos sąlygos, kuriomis naudojamas IKT produktas/paslauga kelia sistemai tam tikrus reikalavimus (pvz., nepalankios oro sąlygos, triukšmas darbe, temperatūra ir pan.).
IKT tinkamumą naudoti galima įsivaizduoti kaip prielaidų ir matų matricą (žr. 1 pav.).
1 pav. Tinkamumo naudoti prielaidos ir matai
Prielaidos kreipia paslaugos/produkto kūrėjo dėmesį į tam tikrus aspektus, kurie lemia sąveikos kokybę, o matai leidžia įvertinti, kiek sistema atitinka keliamus reikalavimus.
Efektyvumas siejasi su pasiektais rezultatais (ar pavyko atlikti užduotį iki galo? ar užduotis atlikta tiksliai? ar yra klaidų?). Pavyzdžiui, ar vartotojui pavyko atlikti paiešką ir gauti tinkamus rezultatus bibliotekos elektroniniame kataloge?
Naudingumas nurodo į vartotojų išeikvotų išteklių (pvz., laiko, pinigų ir kt.) ir pasiektų rezultatų proporciją, kad įvertintų ar vartotojo darbas su sistema yra produktyvus. Pavyzdžiui, ar paieška bibliotekos elektroniniame kataloge yra pakankamai greita, ar ji reikalauja daug pastangų, nemažai laiko norint perprasti paieškos būdus?
Pasitenkinimas siejasi su subjektyviu žmogaus požiūriu į produktą ar paslaugą. Pavyzdžiui, ką vartotojas jautė, atlikdamas paiešką bibliotekos elektroniniame kataloge? Ar tai komforto ir pasitenkinimo jausmai ar frustracija?
Kodėl IKT tinkamumas naudoti yra svarbus bibliotekininkų darbe?
Daugelis bibliotekų teikia elektronines paslaugas ir jau susidurė su IKT trukdžiais bei apribojimais tam tikroms vartotojų grupėms. Kai kurios bibliotekos savarankiškai vertina ir tiria savo elektroninių paslaugų ir produktų tinkamumą naudoti. JAV Džonsono apskrities viešoji biblioteka skelbia tinkamumo naudoti tyrimus ir rekomendacijas savo svetainėje Tinkamumo naudoti tyrimai Džonsono apskrities viešojoje bibliotekoje. Pavyzdžiui, čia galima pasiskaityti apie bibliotekos vaikų svetainės tinkamumo naudoti vertinimą įtraukus į tyrimą pačius jaunuosius vartotojus.
Vienas iš ankstyvesnių bandymų tirti bibliotekų svetainių ir elektroninių katalogų tinkamumą naudoti buvo atliktas Europos Sąjungos finansuoto projekto CALIMERA metu. Sukurta nemažai dokumentacijos apie tai, kaip tirti vartotojus. 2004 m. Vengrijoje atlikti kelių bibliotekų svetainių ir el. katalogų tinkamumo naudoti vertinimo bandymai. Atliekant vertinimą bibliotekos vartotojai turėjo naršyti svetainėse ir el. kataloguose atlikdami tam tikras užduotis. Tyrėjai fiksavo, ar vartotojams pavyko sėkmingai atlikti užduotis, ar juos tenkino vartotojo sąsaja. Man pačiai teko stebėti šį procesą ir mačiau, kad daugelį vietos bibliotekininkų nustebino vartotojų nuomonė, kad svetainės perdėm orientuotos į informacijos paieškos profesionalus (t.y. pačius bibliotekininkus), bet yra sunkiai "įkandamos" nespecialistui. Visa projekto dokumentacija apie tinkamumo naudoti prieinama CALIMERA projekto svetainėje (anglų k.).
Pažymėtina, kad dėmesys skaitmeninių paslaugų tinkamumui naudoti nuolat auga. Tą rodo atliekami atskirų iniciatyvų, pavyzdžiui, portalo Europeana, tinkamumo naudoti tyrimai (pvz., atliktas 2009 m.), bibliotekiniai projektai, skirti tinkamumui naudoti įvertinti (pvz., Jungtinėje Karalystėje vykdomas projektas Tinkamumas naudoti ir šiuolaikinio vartotojo patirtys skaitmeninėse bibliotekose).
IKT tinkamumo naudoti problema skatina bibliotekininkus ne tik pagerinti situaciją įprastuose darbo baruose, bet plačiau pažvelgti į savo veiklą ir kitaip įvertinti savo atsakomybę teikiant vartotojams IKT grindžiamus produktus ar paslaugas. Nūdienos bibliotekoms tenka naujas IKT sistemų kūrėjo ir pirkėjo vaidmuo. Kyla klausimas: „Kas yra atsakingas už perkamos ar kuriamos IKT sistemos tinkamumą naudoti?“ Be abejo, norėtųsi atsakyti, kad atsakomybė tenka sistemos pardavėjui arba techninės užduoties vykdytojui, nes jie turėtų būti kompetetingi reikalavimų IKT srityje. Tačiau sėkminga vartotojo ir IKT sistemos sąveika yra grindžiama darbo kontekstu, vartotojo bruožais ir tikslais, todėl neįmanoma rasti universalių sprendimų, tinkančių visiems atvejams. Sistemų projektuotojai dažniausia nieko nenutuokia apie kontekstą ir kitus veiksnius, kurie formuoja bibliotekos vartotojo darbo sąlygas, elgseną ir pageidavimus. Deja, ir pats bibliotekininkas negali atsakyti į visus klausimus, tačiau gali organizuoti vartotojų dalyvavimą kuriant produktus bei vartotojų tyrimus. Biblioteka privalo užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, o IKT tinkamumas naudoti, nulemiantis ar paslauga bus įmanoma naudotis efektyviai, ar ji patenkins vartotojo lūkesčius, yra svarbus rodiklis. Siekiant teikti kokybiškas paslaugas bibliotekininkai privalo aktyviai įsijungti į IKT sistemų ir paslaugų kūrimo procesą bei bendradarbiauti su projektuotojais, vartotojais ir kitais partneriais, kurie gali pateikti svarbią informaciją.
Susidomėjote? O ką daryti toliau?
Bibliotekininkai gali prisidėti gerinant savo skaitmeninių produktų/paslaugų tinkamumą naudoti keliais būdais:
Tirdami jau sukurtus produktus/paslaugas (pvz., įvertinę bibliotekos svetainę). Tą galima atlikti vadovaujantis tinkamumo naudoti gairėmis (pvz., naudinga susipažinti su svetainių vertinimo vadovu Usability.gov, kur labai paprastai ir aiškiai dėstoma, kokius kriterijus turėtų atitikti institucijos svetainė, kaip įvertinti atitikimą). Egzistuoja ir specializuotos gairės kultūros paveldo svetainėms, kurios apima ir tinkamumo naudoti aspektus. Tai, pavyzdžiui, Europos Sąjungos MINERVA projekto gairės.
Organizuodami bendradarbiavimą su vartotojais prieš pradedant kurti svetainę/duomenų bazę/skaitmeninę biblioteką/portalą ir pačiame kūrimo procese. Prieš pradedant kurti tam tikrą IKT produktą, būtina atlikti vartotojų tyrimus. Vartotojų atstovai turėtų dalyvauti produkto kūrimo eigoje, sukūrus pirmuosius prototipus būtina atlikti testavimą įtraukiant vartotojus.
Parengta pagal:
ISO 9241-11: Ergonomic requirements for office work with visual display terminals (VDTs) – Part 11: Guidance on usability. Geneva: ISO, 1998. 22 p.
MANŽUCH Z. Kultūros paveldo socialinių technologinių sistemų aspektai. Informacijos mokslai [interaktyvus]. 2006, t. 38, p. 38-51 [2011 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Informacijos_mokslai/38/38-51.pdf
Komentarai
Rašyti komentarą