Viešųjų bibliotekų proveržis Lietuvoje - jau šiandien...

Viešąją biblioteką šiandien galime laikyti besimokančios visuomenės įstaiga, lengvai ir patogiai prieinama, kurios paskirtis – užtikrinti kasdienę prieigą prie mokymosi šaltinių ir galimybių, aprūpinti piliečius informacija gyvenimo problemoms spręsti, suteikti erdvę neformaliam ir savaiminiam mokymuisi, bendravimui, kultūriniams atradimams.

Be abejo, bibliotekoje pirmiausia dairomės knygų. Tačiau šiandien greitas internetas ir elektroninės paslaugos viešosiose bibliotekose paprasčiausiai turi papildyti knygų ir periodikos skolinimo paslaugas, skaitymo skatinimo ir kitą veiklą. Informacinės ir ryšių technologijos bibliotekoms suteikia galimybes tiek kurti naujas paslaugas, tiek ir tradicines informacijos paslaugas teikti elektroninėmis priemonėmis taip įveikiant geografinius, fizinius ar kvalifikacinius apribojimus. Ne mažiau svarbu, kad be knygų ir elektroninės bibliotekos paslaugų, ji tarnauja kaip viešoji erdvė bendruomenės susibūrimams, aktyviam kūrybiniam ir kultūriniam vyksmui bibliotekoje ar už jos ribų.

Ateityje – savitarna, centralizuotos ir tikslinės paslaugos

Kiekvienas specialistas, turintis ilgesnę darbo bibliotekoje patirtį, greičiausiai jau pastebėjo, kad keičiasi bibliotekininko darbas. Kartais girdisi ir skundų, ir klausimų, kuris gi iš minėtų vaidmenų – svarbesnis. Atsakymas – svarbūs visi, todėl reikia taupiai naudoti savo laiką. Ateityje apskričių ir savivaldybių pagrindinėse bibliotekose vis daugiau lankytojų naudosis savitarnos sistema, todėl šių bibliotekų darbuotojai galės savo laiką panaudoti paslaugų gerinimui ir centralizuotoms paslaugoms. Pavyzdžiui, iš pagrindinės bibliotekos nuotoliniu būdu specialistai jau dabar prižiūri kompiuterių tinklų ir sistemų veiklą, sukūrus skaitmeninės kraštotyros biblioteką ją galės pildyti visos kultūros įstaigos, ir gyventojai, viena biblioteka gali kurti renginių ir akcijų pagalbines priemones (scenarijus, plakatus, kvietimų maketus ir kitą medžiagą) kuriomis naudosis visos kitos bibliotekos.


Bendraudami sužinosime, ko reikia gyventojams

Į viešąsias bibliotekas užsuka įvairūs žmonės – suaugę ir vaikai, šeimos, auginančios mažamečius vaikus, paaugliai, besimokantis jaunimas, dirbantys ir bedarbiai, senyvi žmonės, tautinių mažumų atstovai, imigrantai, neįgalieji ir t.t. Aktualias bibliotekos paslaugas jiems galime pasiūlyti tik supratę, kokie yra jų poreikiai, interesai, gebėjimai ir problemos. Todėl ne tik pagrindinės bibliotekos, bet ir filialai ateityje privalės vis daugiau laiko ir pastangų skirti bendravimui su aptarnaujamomis bendruomenėmis, jų poreikių pažinimui. Tai bus sisteminga veikla, stiprinanti ryšius su bendruomenės lyderiais, vietinėmis įstaigomis, įtraukianti į bendrus projektus ir iniciatyvas, padedanti bendrai spręsti problemas, analizuoti gyventojų informacinius poreikius ir pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis. Tokiu būdu bibliotekos gali tapti mažiau viena nuo kitos priklausančiomis, kelti prioritetus savo bibliotekos veiklai, nustatyti darbo laiką, teikti paslaugas, pritaikytas vietos bendruomenei.

Ar veiklos specializacija ir stiprūs partnerystės ryšiai yra nauja viešosioms bibliotekoms? Tikrai ne, turime tik daugiau įrankių ir įgūdžių savo darbui vykdyti. Nepaisant ekonominės krizės galime pasidžiaugti užtikrintai modernėjančiomis viešosiomis bibliotekomis, ir pasiektais rezultatais – bibliotekose daugėja lankytojų, gyventojai ir valdžia pastebi bibliotekininkų kvalifikacijos pokyčius ir vis daugiau jų yra patenkinti bibliotekų paslaugų kokybe. Tai - geras pagrindas dar didesnei viešųjų bibliotekų pažangai 2011 metais!

Tekstas parengtas ir 2011-01-04 paskelbtas projekto "Bibliotekos pažangai" tinklalapyje.

Nuotraukos iš projekto "Bibliotekos pažangai" fotogalerijos

Komentarai

Populiarūs įrašai