Savanoriai + lyderiai = bibliotekų asociacijų sėkmės formulė


Asociacijų veiklos bendrieji principai. Nevyriausybinis sektorius yra laikomas pilietinės visuomenės ir demokratijos pagrindu. Pavadinimas jau nurodo, jog šiam sektoriui priskiriamos organizacijos – asociacijos, bendruomenės, draugijos, partijos, fondai ir kitos įstaigos, įkurtos ne vyriausybės ar valdžios, o piliečių iniciatyva ir savo veikloje nesiekiančios pelno. Taigi šios įstaigos nėra tiesiogiai priklausomos nuo valdžios, bet taip pat nėra siejamos su komerciniu sektoriumi, kurio tikslas – ekonominė nauda, todėl nevyriausybinis sektorius dar vadinamas trečiuoju. Nevyriausybinės organizacijos aktyviai veikia socialinės rūpybos, švietimo, aplinkosaugos, sveikatos priežiūros, kultūros, religijų ir kitose srityse ir siekia visuomenei naudingų tikslų. Bibliotekininkystės srityje populiariausios nevyriausybinių organizacijų formos – asociacijos ir fondai, jie veikia nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu mastu.

Juridiškai nevyriausybinė organizacija turi būti formaliai įsteigta, o jos įstatuose aiškiai įvardinami tikslai ir veiklos sritis bei valdymo principai. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacija apibrėžiama kaip „savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus“ [1]. Ją gali sukurti ne mažiau kaip trys nariai, asociacijai keliami ir kiti specialūs reikalavimai steigimui, valdymui ir veiklai. Reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje įstatymas draudžia asociacijoms vykdyti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, viešojo administravimo, profesinių sąjungų, religinių bendruomenių ir kitą veiklą, kurią vykdo kitos teisinės formos juridiniai asmenys. Asociacijų veiklos finansinis pagrindas – narystės mokesčiai, rėmėjų lėšos, taip pat gali būti projektinei veiklai ar konkretiems tikslams vykdyti skiriamos dotacijos, taip pat ir komercinė veikla – pavyzdžiui, mokymo paslaugos, leidybinė veikla – kurios pajamos turi būti naudojamos visuomenei naudingiems tikslams. Pavyzdžiui, Lenkijos bibliotekininkų asociacija yra pagrindinė originalios ir verstinės bibliotekininkystės ir informacijos srities literatūros leidėja šalyje.

Bibliotekų asociacijų paskirtis. Paprastai bibliotekų asociacijų tikslas – suburti bibliotekų specialistus ir sudaryti sąlygas jiems mokytis vieniems iš kitų bei atstovauti jų interesus ir poreikius. Tačiau galima pripažinti, kad platesniu požiūriu, sudarydamos sąlygas savo nariams keistis nuomonėmis, įgyti naujų žinių ir patirties, įsisavinti naujus metodus ir technologijas, jos prisideda prie visuomenei teikiamų bibliotekų paslaugų kokybės gerinimo. Tokiu būdu bibliotekų asociacijų gyvybingumu yra suinteresuotos ne tik bibliotekos ir bibliotekininkai, bet ir valdžia – bibliotekų steigėjai, valstybinio valdymo institucijos – ir verslininkai, siūlantys paslaugas bibliotekoms, ir platesnė visuomenė – bibliotekų paslaugų vartotojai. Šiandien vadyboje populiarus ekosistemos požiūris, ekosistema suprantama kaip tarpusavyje susijusių ir viena nuo kitos priklausančių dalių visuma. Jeigu bibliotekininkystę kaip praktinės veiklos (paslaugų) sritį vertintume kaip ekosistemą – bibliotekų asociacijas galima būtų priskirti prie būtinų paramos įstaigų, kartu su bibliotekininkystės studijų institucijomis, įvairių tipų, viena kitą papildančių bibliotekų tinklu ir pan. Kitos būtinos sąlygos kokybiškoms bibliotekom visuomenei – vartotojų poreikių supratimas ir prisitaikymas prie jų, kvalifikuoti specialistai, visuomenės ir valdžios palaikymas (taip pat ir finansinis), patalpos ir taisyklės atitinka viešos erdvės reikalavimus [2].


Bibliotekų asociacijų bendradarbiavimas. Paprastai šalyje veikia ne viena bibliotekų asociacija, pavyzdžiui, Danijoje veikia Danijos bibliotekų asociacija, Danijos mokslinių bibliotekų asociacija, Danijos mokyklų bibliotekų asociacija, Bibliotekininkų profesinė sąjunga, Danijos bibliotekų direktorių asociacija bei specialūs bibliotekų komitetai kai kuriose profesinėse sąjungose[3].

Winne Vitzansky, buvusi Danijos bibliotekų asociacijos direktorė, 2009 m. spalio mėnesį Hagoje vykusiame susitikime Bibliotekų asociacijų stiprinimas, kurį organizavimo Bilo ir Melindos Geitsų fondo Pasaulio bibliotekų programa kartu su Tarptautine bibliotekų asociacijų ir informacijos institucijų federacija IFLA, teigė, kad mažos šalies kontekste bibliotekų asociacijų gausa ne visada yra stiprybė, nes tai reiškia pastangų ir veiklos fragmentaciją, kartais – nereikalingą konkurenciją dėl išteklių ir narystės bei prieštaringus interesus. Tai įveikti Danijoje padeda 1990 metais sukurta jungtinė struktūra, simboliškai vadinama Biblioteksparaplye arba Bibliotekų skėtis, atliekanti bendro forumo vaidmenį [4].

Panašiai kaip Danijoje, Lietuvoje turime margą asociacijų ir profesinių sąjungų būrį – Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos savivaldybių bibliotekų asociacija, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, savo narių bibliotekininkų interesus atstovauja Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos bibliotekininkų profesinė sąjunga (šakinis Jungtinės profesinės sąjungos padalinys), Lietuvos kultūros darbuotojų profsąjungų federacija. Tai vienos pusės rodo, jog bibliotekos ir bibliotekininkai Lietuvoje yra gana aktyvūs visuomenininkai, dažnai savo aktyvumu ir laimėjimais keliantys pavydą kitų kultūros sričių atstovams. Nors kiekvieno bibliotekininko ir bibliotekų (įstaigų) interesai ne visada sutampa, bet išanalizavus bibliotekas vienijančių asociacijų tikslus ir veiklą, greičiausiai rasime labai daug bendra.

Tokia asociacijų gausa buvo struktūriškai nulemta ir juridinių dalykų – bene didžiausios ir seniausios asociacijos Lietuvos bibliotekininkų draugijos įstatuose iki šiol buvo nustatyta tik fizinių asmenų narystė, tokiu atveju užkirstas kelias į ją įsilieti juridiniams asmenims – bibliotekoms, informacijos centrams ir artimų sričių partneriams.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos (teisinė juridinio asmens forma – asociacija), įkurtos dar 1931 metais prof. Vaclovo Biržiškos, atkūrusios savo veiklą 1989 metais nariai šiuo metu yra daugiau nei 2 tūkstančiai bibliotekose darbuotojų. Juos vienija plačiai formuluojami ir daugeliui patrauklūs tikslai:
plėtoti bibliotekininkystę, kelti bibliotekų vaidmenį visuomenėje.
• Skatinti šios srities mokslo tiriamąjį darbą.
• Kelti LBD narių kvalifikaciją, ugdyti jų profesionalumą, rengiant konferencijas, seminarus, kursus, stažuotes ir kitus renginius.
• Rengti siūlymus Lietuvos Vyriausybei bei vietinės valdžios organams dėl bibliotekų darbo gerinimo.
• Plėtoti LBD ryšius su užsienio šalių analogiškomis draugijomis, organizacijomis ir įstaigomis
[5].

Kitų šalių nacionalinių asociacijų ir tarptautinių asociacijų pavyzdžiai rodo, kad stipresnės ir finansiškai stabilesnės yra nevyriausybinės organizacijos leidžiančios kelias narystės formas – individualią, institucinę, stebėtojų, tikrųjų narių ir pan. Tai įvertinusi Lietuvos bibliotekininkų draugija planuoja pakoreguoti įstatus ir žengti strateginį žingsnį link aktyvaus lyderio vaidmens bibliotekininkystės nevyriausybiniame sektoriuje. Tai galbūt leis Lietuvos bibliotekoms ir bibliotekininkams suvienytai dalyvauti tarptautinių ir regioninių asociacijų kaip antai Europos bibliotekų ir dokumentacijos biuro EBLIDA ir Tarptautinės bibliotekinių asociacijų ir informacinių institucijų federacijos IFLA veikloje. Visgi dar didesnis iššūkis yra bendros ir neutralios platformos paieškos bendradarbiavimui su tarpusavyje konkuruojančiomis profesinėmis sąjungomis.

Stiprios bibliotekų asociacijos. Informacinės ir žinių visuomenės kontekste keičiantis bibliotekoms, bibliotekų asociacijos, iš vienos pusės, stengiasi išlaikyti tradicijas ir tęstinumą, iš kitos pusės – privalo prisitaikyti prie naujų iššūkių ir teikti savo nariams aktualias paslaugas. Kadangi asociacijos priklauso nuo bibliotekų ir, iš esmės, egzistuoja tik tam, kad padėtų joms suvienytomis pajėgomis pasiekti prasmingų tikslų, jos periodiškai turi vertinti savo veiklą ir rezultatus. Norint veikti efektyviai, kaip ir bet kuriai kitai organizacijai, svarbu suvokti savo išskirtinę paskirtį, kuri, būtina pažymėti skiriasi nuo bibliotekų paskirties, nors abiejų veikla grindžiama panašiomis vertybėmis – informacijos ir intelektualine laisve, pelno nesiekiančiais interesais ir pan.

Asociacijos kuriamos tam, kad tarnautų savo nariams ir tos tarnystės kokybė yra vienas iš stipriausių motyvų siekti narystės nevyriausybinėje organizacijoje. Todėl pirmiausia, ką kiekviena asociacija turėtų įvertinti – narių interesus ir ekspektacijas [6].

Ankstesniame poskyryje minėjau susitikimą Hagoje, skirtą bibliotekų asociacijų stiprinimui, kuriame dalyvavo Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Ukrainos bibliotekų asociacijų ir IFLA atstovai. Prieš šį susitikimą Bilo ir Melindos Geitsų fondo pasamdyta konsultacinė įstaiga atliko 20 ekspertų apklausą (interviu telefonu) ir iš atsakymų suformulavo bendrus stiprių bibliotekinių nevyriausybinių organizacijų savybes:
aktyvūs nariai, atstovaujantys šalies bibliotekų ir bibliotekininkų įvairovę;
• stiprios paslaugos nariams ir bibliotekų aplinkos ir išorės partnerių pripažinimas;
• įtakingas balsas išorėje, veikiant politiką, nustatant profesinius standartus, gerinant bibliotekų veiklos supratimą ir padedant į sektorių pritraukti išteklių;
• finansinis stabilumas
[7].

Barrie Howard iš JAV Skaitmeninių bibliotekų federacijos [8], jungiančios įvairių šalių bibliotekas ir asocijuotus narius, teigia, kad nepriklausomai nuo įvairių bibliotekų asociacijų misijų ir skirtingų tikslų, visoms joms iškyla panašūs susiję su lyderystės, organizavimo, finansavimo, operatyvinės veiklos, komunikacijos ir vertinimo uždaviniai [6]. Galima teigti, kad tai yra bendri bet kurios organizacijos valdymui keliami uždaviniai. Tačiau bibliotekų asociacijos, susikoncentravusios į išorinius savo tikslus – paveikti politikų sprendimus ir užsitikrinti didesnį finansavimą, akcijas, skirtas pakeisti visuomenės nuomonę apie bibliotekas, dažnai pamiršta savo organizacijos valdymo svarbą. Priežastis paprasta – tai vidinė, nedaugeliui matoma, asociacijos veiklos dalis.

Nevyriausybinio sektoriaus stiprybė yra savanoriai, kita vertus – organizacijoms čia iškyla rimtų iššūkių, kaip motyvuoti ir organizuoti veiklą žmonių, kurie negauna atlygio, o tai, daugelio supratimu, vienintelė veiksminga motyvacijos priemonė. Kaip suderinti skirtingus interesus ir pasiekti ambicingų rezultatų, kurių reikalauja asociacijų tikslų formuluotės. Todėl valdymo uždaviniai yra dar didesnis iššūkis į jos valdymo organus išrinktiesiems nariams. Lietuvoje 2000 metais atliktos analizės duomenimis tik trečdalis trečio sektoriaus organizacijų buvo sukūrusios bent vieną mokamą darbo vietą [9]. Beveik visos mūsų šalyje veikiančios bibliotekų nevyriausybinės organizacijos veikia vien tik savanorių darbo pagrindu. Dar labiau Lietuvos bibliotekų asociacijų tęstinumą apsunkina filantropijos tradicijos trūkumas [10].

Ilgalaikės strategijos. Sėkmingų bibliotekų asociacijų pavyzdžiai rodo, kad jų veiklos pagrindas – efektyvus valdymas, pagrįstas keliais principais:
aiški ateities vizija;
• plataus pobūdžio (neribojanti) veiklos politika;
• įvairių informacinės visuomenės veikėjų pritraukimas;
• tarptautinio bendradarbiavimo plėtra
.

Šie principai iš esmės atspindi anksčiau aptartas stiprių asociacijų sąlygas. Ilgalaikės strategijos su aiškia vizija, misija, tikslais bei veiklos planais suteikia pagrindą ir lyderystei, ir sutelktai savanorių ir paprastai labai nedidelės apmokamų administracijos darbuotojų komandos veiklai.

Amerikos bibliotekų asociacija 2005 metais patvirtino ilgalaikį veiklos planą iki 2010 metų, Lenkijos bibliotekų asociacija 2oo9 metais parengė ir patvirtino ilgalaikę veiklos strategiją 2010-2021 metams [11]. Tai atitinka bene garsiausios moderniosios vadybos Thomas Peters ir Robert Waterman koncepcijos taisyklę – centralizuotos kontrolės, pagrįstos stipria ir aiškia vertybių sistema, svarba, bet kartu suteikiant darbuotojams maksimalią novatoriškumo ir individualios veiksmų autonomijos laisvę [12]. Reikia pažymėti, kad strateginiai planai duoda reikalingą efektą tik tuomet, jei į planavimą ir diskusijas dėl parengto projekto įtraukiami visi asociacijų nariai, tik tokiu atveju vizijos ir tikslai bei vertybės bus prasmingos ir suteiks pagrindą bendrai veiklai.

Kitos ne mažiau svarbios sąlygos – nuolatinis einamosios veiklos vertinimas ir formalizuotas atsiskaitymas savo nariams pagal strateginiame plane keliamus tikslus bei planavimo tęstinumas. Antai Amerikos bibliotekų asociacijai strateginio plano parengimui, aptarimui ir patvirtinimui prireikė dviejų metų, šių metų pradžioje plataus masto narių apklausa pradėtas naujojo plano iki 2015 metų rengimo procesas, nors iki galiojančio plano pabaigos liko dveji metai [13].

Apibendrinant, galima teigti, kad bibliotekų asociacijų lyderystė ir aktyvūs nariai yra svarbiausi veiksniai jų gyvybingumui ir veiklos tęstinumui. Visgi kartais asociacijos visas pastangas skiria į išorę nukreiptoms iniciatyvoms, pamiršdamos vidinės organizacijos valdymo – veiklos planavimo, struktūros formavimo, savanoriško darbo organizavimo ir mokamų darbo vietų sukūrimo, fondoieškos, kasdienės veiklos organizavimo ir kontrolės, komunikacijos su nariais – funkcijas.

Jos nesąmoningai tampa antraeilėmis. Tokia praktika ilgalaikėje perspektyvoje veda prie organizacijos silpnėjimo, nes asociacijos veikia tik kelių dešimčių išrinktųjų į valdymo organus entuziazmo ir pastangų pagrindu, tūkstančiams narių prisidedant tik pasyviu nario mokesčio mokėjimu, dažniausiai neturint tiesioginio ryšio su vadovybe, sužinant apie asociacijos veiklą per visuomenės informavimo priemones. Įvertinus, kad pastarųjų interpretacija ir akcentai ne visada sutampa su oficialia asociacijos pozicija, galima teigti, kad tokiu atveju narystės naudą jaučia tik tiesiogiai dalyvaujantys aktyvistai, kiti gi, negaudami informacijos apie naudą ir išsamių veiklos ataskaitų net ir metinėse konferencijose, praranda motyvaciją išlaikyti narystę. Neskiriant pakankamai dėmesio pasyviųjų aktyvinimui, bendravimui viduje ir interesų išsiaiškinimui, ilgainiui formuojasi įspūdis, kad asociacija veikia kaip uždaras išrinktųjų klubas.

Tai sukuria informacinius ir psichologinius barjerus naujiems nariams, pavyzdžiui, jaunimui, įsijungti į organizaciją. Kita vertus, ir išorėje toks klubas tampa vis mažiau ir mažiau patrauklus, nes atrodo tarsi atstovautų tik nedidelės grupės interesus, o ne plačią specialistų bendruomenę ir bibliotekas. To pasekmė - mažėjančios asociacijos pajamos, nes daugelis jų priklauso nuo narių mokesčių ir rėmėjų paramos. Iš šio uždaro rato gali išvesti tik pastangos subalansuoti išorinės veiklos tikslus ir veiksmingą asociacijos narių motyvavimą bei vertybių palaikymą. Nemažai stiprių bibliotekų asociacijų to pasiekia tinkamai taikydamos strateginio valdymo koncepciją.


Tačiau tai jokiu būdu nėra vienintelis būdas siekiamiems pokyčiams organizacijoje inicijuoti. Link to neabejotinai veda Lietuvos bibliotekininkų draugijos dalyvavimas IFLA programoje Bibliotekų asociacijų stiprinimas (Building Strong Library Associations) (Nuotraukoje - pirmasis susitikimas, 2010). Per dvejus metus bus siekiama sustiprinti LBD narystę ir komunikacijos gebėjimus, partnerystes ir bendradarbiavimą, atstovavimą ir finansavimo šaltinių paiešką [14].

Parengė
Ramunė Petuchovaitė, VU Bibliotekininkystės ir informacijos institutas, 2011-01-10

Naudota literatūra ir šaltiniai:
1. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas.Valstybės žinios, 2004-02-14, Nr. 25-745
2. Overview: Global Libraries Strategy. [Rankraštis; Bill and Melinda Gates Foundation, 2009. 4 p.]
3. The Cooperating Library System: Associations and Organisations [Interaktyvus]. Iš The Library System in Denmark / Jørgen Svane-Mikkelsen. Copenhagen, 1997. 84 p. Prieiga per internetą: http://www.bibliotekshistorie.dk/sektion14.tekst.lasso?readthis=263&-token.skiprecords=19 [žiūrėta 2009 m. lapkričio 8 d.]
4. Pors, Niels Ole. The role of the library associations and organisations in the changing library landscape: A study of corporatism in Denmark. Library Management. 2006, Vol. 27. Issue ½. P. 66-76
5. Lietuvos bibliotekininkų draugija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.lbd.lt/lbd/tikslai.htm [Žiūrėta 2009 m. spalio 27 d.]
6. Howard, Barrie. Leadership Issues for Building Resilient Library Associations [Interaktyvus]. World Library and Information Congress: 74th IFLA General Conference and Council. 10-14 August 2008, Quebec, Canada. P. 1-2. Prieiga per Internetą: http://ifla.queenslibrary.org/IV/ifla74/papers/083-Howard-en.pdf [Žiūrėta 2009 m. lapkričio 8 d.]
7. Fanning, Joan. Interview Summary: In preparation for Strengthening Library Associations Conveneing. 2009. [Rankraštis].
8. Digital Library Federation (DLF). Prieiga per internetą: http://www.diglib.org/dlfhomepage.htm [Žiūrėta 2009 m. lapkričio 8 d.]
9. Savanorystė Lietuvoje [Interaktyvus]. Labdara-parama portalas. Prieiga per internetą: http://www.labdara-parama.lt/article.php?smid=50 [Žiūrėta 2009 m. lapkričio 8 d.].
10. Filantropija Lietuvoje 2003: sociologinio tyrimo apibendrinimas [interaktyvumas]. Vilnius, 2003. P. 27.Prieiga per internetą: http://politika.osf.lt/kiti/dokumentai/FilantropijaLietuvoje2003/Filantropija%20santrauka%20DJ.pdf [Žiūrėta 2009 m. lapkričio 8 d.].
11. Polish Library Associations‘ Strategy 2010-2o21. [Interaktyvus]. 2009 June. Prieiga per internetą: http://www.ebib.info/en/images/SBP/pla-strategy-2010-2021.pdf [Žiūrėta 2009 m. lapkričio 8 d.].
12. Pitersas, T., Votermenas, R. Menedžerio knyga. Vilnius, Mintis. 1991, p. 333-334.
13. 2015 Strategic Plan [Interaktyvus]. American Library Association ALA. Prieiga per Internetą: http://www.ala.org/ala/aboutala/missionhistory/plan/2015/index.cfm [Žiūrėta 2009 m. lapkričio 8 d.]
14. Bibliotekų asociacijų stiprinimas [Interaktyvus]. Lietuvos bibliotekininkų draugija. Projektai. Prieiga per internetą: http://www.lbd.lt/lbd/projektai.htm [Žiūrėta 2011 m. sausio 9 d.]

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai