Viešosios bibliotekos ir daugiafunkcinių centrų kūrimas: galimybės ir pavojai
Iki 2013 metų planuojama, kad Lietuvos kaimuose veiks 76 universalūs daugiafunkciniai centrai (toliau – UDC), kurių įsteigimui Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatyta skirti daugiau kaip 76,5 mln. litų. Tai yra būdas spręsti švietimo ir socialinių paslaugų prieinamumo problemą išnaudojant uždarytų kaimo mokyklų ir kitų viešųjų paslaugų įstaigų pastatus ir sukuriant tinklą naujoviškų institucijų, kurių pagrindinis uždavinys padėti kaimo gyventojams įsijungti į mokymosi visą gyvenimą sistemą ir pasinaudoti švietimo ir studijų paslaugomis. Planuojama, kad iki 2015 metų sukurto naujo tinklo paslaugomis pasinaudos 38 tūkstančiai gyventojų, t.y. kiekviename centre – 500 [1].
Kas yra UDC? Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu 2008 metais įmonės „Eurointegracijos projektai“, atlikusios Lietuvos savivaldybių darbuotojų ir užsienio ekspertų (daugiausia socialinių mokslų ir socialinių paslaugų atstovų), apklausas ir išanalizavusios literatūrą[2], parengtoje universalių daugiafunkcinių centrų modelio apraše[3], teigiama, jog jų atliekamų funkcijų apimtį ir tikslines grupes nustato vietos savivaldos institucijos, įvertinusios vietos bendruomenės poreikius (p. 4). Minėtame apraše taip pat pateikiamas rekomenduojamas universalaus daugiafunkcinio centro kūrimo procesas, suskirstytas į 9 etapus (p. 6):
1. Iniciatyvinės grupės sutelkimas;
2. Organizacijų ir institucijų žemėlapio teritorijoje sudarymas;
3. Valdymo grupės sukūrimas, į kurią gali būti įtraukiami seniūnijos atstovas, žemės ūkio bendrovės vadovas (jei yra), verslo organizacijos (jei yra), valstybinės institucijos, bendruomenė ir veikiančios NVO, kitos svarbios organizacijos ir pavieniai asmenys, aktyviai veikiantys gyvenamojoje teritorijoje;
4. Bendruomenės poreikių tyrimas ir prioritetų nustatymas;
5. UDC veiklos strateginio plano parengimas ir patvirtinimas;
6. UDC patalpų pastato rekonstrukcija ir pritaikymas veikloms;
7. UDC darbuotojų parinkimas bei mokymai (jei reikia);
8. UDC veikla;
9. UDC veiklos stebėsena ir vertinimas.
Taigi kiekvieno universalaus daugiafunkcinio centro pavidalas išryškės tik rengiant UDC kūrimo projektą ir atitinkamai priklausys nuo vietos sąlygų, sprendimų ir bendradarbiavimo. Galima manyti, kad iniciatyvinėse grupėse, jei tokios yra ar bus sukurtos dalyvaus ir kaimo viešųjų bibliotekų darbuotojai, kurie yra aktyvūs bendruomenių nariai.
Koks viešosios bibliotekos vaidmuo? Bibliotekų paskirtis - teikti visuomenės švietimui, moksliniams tyrimams bei asmenybės ugdymui reikalingą informaciją ir paslaugas. O Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas nurodo, kad viešosios bibliotekos išskirtiniai bruožai yra prieinamumas kiekvienam gyventojui, universalumas ir orientacija teritorijos, kurioje ji yra, bendruomenės poreikius. Todėl viešųjų bibliotekų tinklas susietas su administraciniais teritoriniais vienetais - apskritimis ir savivaldybėmis. Iš viso Lietuvoje veikia 60 savivaldybių viešųjų bibliotekų sistemų, kurios jungia 1330 bibliotekų. Iš jų 1110 (83 proc.) – kaime. Todėl nereikėtų abejoti, kad beveik visuose 52 projektuose sukurtuose vietos institucijų ir organizacijų žemėlapiuose atsiras viešosios bibliotekos. Jos kartu su kitose įstaigose veikiančiais viešos interneto prieigos taškais minimi ir UDC kūrimo modelyje, žr. dvejose aprašo lentelėse – 4.1 Pagrindinės UDC esamos būklės ir tendencijų analizės išvados ir 4.2 UDC paslaugos, tikslinės grupės ir specialistai[3; P. 12]. Logiška, nes kaime viešųjų paslaugų pasiūla ir įstaigų įvairovė nėra didelė, jei iš viso yra. Dažname kaime, uždarius pašto skyrius, mokyklas, kultūros centrus ir kitas įstaigas, veikia vienintelė viešoji biblioteka, kuri realiai tarnauja gyventojams kaip daugiafunkcinė viešoji erdvė.
Vizijos ir realybė. Universalių daugiafunkcinių centrų kūrimo iniciatyva galima vertinti kaip galimybę sutvarkyti ir išplėsti kaimo viešųjų bibliotekų infrastruktūrą bei sudaryti sąlygas geriau aptarnauti vietos gyventojus. Galbūt užtikrinti minimalius ploto reikalavimus, bent jau artimus kitose šalyse nustatytiesiems, pavyzdžiui, Kanados – jei viešoji biblioteka veikia bibliotekų sistemoje (kaip yra Lietuvoje) minimalus vieno filialo plotas 230 kv. m., kuris paskirstomas įvairioms funkcinėms erdvėms – fondams, vartotojams, darbuotojams, daugialypės (įvairioms edukacinėms, socialinėms, kultūros ir kt. programoms) ir techninės paskirties patalpomis [4]. Lietuvai, be abejo, labiau tiktų Suomijos rekomendacijos - mažesnėse gyvenvietėse numatyti bent 100 kv. m. tūkstančiui gyventojų. Bet kokiu atveju, prieš nustatydami lietuviškus standartus turėtume išanalizuoti viešųjų bibliotekų tinklą, įvertindami ploto, įrangos, pastatų būklės, ekonominius ir demografinius veiksnius. Tačiau jau šiandien galime konstatuoti, kad viešosios bibliotekos veikla yra labai įvairi – nuo dalykinės ir informacinės literatūros pasirinkimo iki grožinės literatūros, viešos interneto prieigos, duomenų bazių, žaislotekų ir viešos erdvės, kurioje renkasi bendruomenė ir vyksta edukaciniai renginiai. Vienas iš bazinių ilgalaikės Suomijos Viešųjų bibliotekų politikos iki 2015 metų teiginių sako, kad biblioteka yra bazinė paslauga, einanti kartu su visapusišku švietimu (auklėjimu, ugdymu, mokslu, mokymusi)[5]. 2010 metais Seimo patvirtintose Kultūros politikos kaitos gairėse viešosioms bibliotekoms numatomas vaidmuo apibrėžiamas taip:
Viešosios bibliotekos sudaro sąlygas žmogui plėtoti prasmingo ir laimingesnio gyvenimo perspektyvas – atnaujinti žinias, mėgautis literatūra, domėtis istorija ir naujovėmis, siekti geresnės karjeros, integruotis į bendruomenę, priimti savarankiškus sprendimus ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Biblioteka yra bazinė išsilavinusios ir kūrybingos visuomenės institucija, suteikianti visuomenės nariams nemokamą prieigą prie mokslo ir meno kūrinių įvairovės bei naujų informacinių technologijų ir veikianti kaip atsvara komercinei pasiūlai ir vartotojiškos visuomenės vertybių propagandai. Bibliotekos išplečia ir papildo mokyklų ir švietimo sistemos veiklą.
Tačiau šiek tiek kitokį ir daug siauresnį požiūrį atskleidžia planuojamų kurti Lietuvoje UDC finansavimo priemonės aprašymo ir universalių daugiafunkcinių centrų modelio aprašo analizė. Priemonės „Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas“ (VP3-2.2-ŠMM-04-R) aprašyme kalbama tik apie švietimo ir socialines paslaugas teikiančią įstaigą. Bibliotekų paslaugos šioje priemonėje dėl kažkokių priežasčių ir argumentų akivaizdžiai atskiriamos nuo neformalaus švietimo ir viso gyvenimo mokymosi sistemos, nenumatant jokių sąsajų tarp jų veiklos. Tačiau UDC modelio apraše universalus daugiafunkcinis centras jau yra apibrėžiamas kaip švietimo, kultūros ir socialines paslaugas vaikams ir bendruomenei teikianti įstaiga [...] [3; P. 4]. Taigi tarp švietimo ir socialinių paslaugų įsisprausta kultūra, o biblioteka jau minėtoje 4.2 lentelėje UDC paslaugos, tikslinės grupės ir specialistai teikia savišvietos paslaugas, priskiriamas neformalaus švietimo ir pagalbos veiklos sričiai ir jos erdvės – reikalingų patalpų ir baldų – aprašyme mokymosi kaip veiklos ir (ar) paslaugos nėra. Suformuluoti reikalavimai nurodo, jog iš UDC veikiančios bibliotekos tikimasi gana ribotų funkcijų ir paslaugų – kompiuterių klasės, skaityklos ir fondų saugyklos:
Patalpos: kompiuterinė klasė ar kitaip pritaikyta darbo vieta kompiuteriui su prieiga prie Interneto; bibliotekai tinkamos patalpos (įskaitant bibliotekos fondo laikymui skirtas patalpas)
Baldai: kompiuterio stalas ir kėdė, kompiuteris su būtina programine įranga, prijungimas prie Interneto; darbo vieta skaitymui (stalas, kėdė), bibliotekai tinkami badai (spintos, kartoteka ir t.t.).
Siūlomi sprendimai atitinka šiek tiek senstelėjusios mokymo institucijos bibliotekos modelį, o ne šiuolaikinės viešosios bibliotekos veiklos poreikius. Šiandien net akademinės bibliotekos, taupydamos žmogiškuosius išteklius ir diegdami savitarnos paslaugas, pereina prie atvirų fondų bibliotekos modelio. Todėl UDC modelyje numatyta bibliotekos veikla reiškia žingsnį atgal, o ne paslaugų ir galimybių plėtrą. Todėl turime klausti, ar viešosios bibliotekos funkcijų susiaurinimas atitinka besimokančios bendruomenės interesus?
Aiškiau bibliotekos veiklos perspektyvas (ir ribas) gali atskleisti UDC organizaciniai ir valdymo sprendimai. Šiuo atveju galimi keli požiūriai, kurių kiekvienas turi privalumų ir trūkumų bibliotekų veiklai. Greičiausiai bus svarstomi du kaimo viešosios bibliotekos integravimo į UDC būdai:
1. Biblioteka veikia kaip universalaus daugiafunkcinio centro (juridinio asmens) struktūrinis padalinys. Biblioteka turėtų būti priskiriama Bibliotekų įstatymo 13 straipsnyje apibrėžtai specialiųjų bibliotekų grupei, kurios paslaugos turėtų tenkinti steigimo dokumentuose nustatytų vartotojų poreikius naudotis knygomis ir informacija. Tokiu atveju UDC savo bibliotekai turėtų įgyti visą reikalingą įrangą bibliotekų veiklai, pavyzdžiui, LIBIS ar kitą automatizuotos bibliotekos programinę įrangą, finansuoti knygų ir kitų informacijos šaltinių įsigijimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir t.t.
Privalumai – UDC veikia kaip savarankiška organizacija. Trūkumai – didėja išlaidos bibliotekiniam bendruomenės aptarnavimui, reikia įdarbinti itin aukštos kvalifikacijos bibliotekų ir informacijos specialistą, kuris išmanytų visus bibliotekinius procesus ir kurio kvalifikaciją išlaikyti bus sudėtinga. Jei tai bus neužtikrinta, paslaugų kokybė ilgainiui mažės. Svarbu pažymėti, kad dalis naujojo darinio – UDC – funkcijų dubliuos savivaldybės viešosios bibliotekos, teikiančios tapačias viešąsias paslaugas veiklą. Gali kilti klausimų, ar uždarius kaime biblioteką ir jos etatą (etatus) perkėlus į UDC, sukurtą darbo vietą toje bendruomenėje realiai galime laikyti nauja darbo vieta.
2. Kaimo biblioteka – savivaldybės viešosios bibliotekos struktūrinis padalinys ar filialas (pastaruoju atveju biblioteka gali turėti kai kurias juridinio asmens teises, apibrėžtas juridinių asmenų registre registruotuose nuostatuose) – universaliame daugiafunkciniame centre veikia pagal jungtinės veiklos sutartį, kurioje aptarta abiejų šalių atsakomybė, ištekliai ir kiti svarbūs dalykai. Tokiu atveju kaimo biblioteka bus viešųjų bibliotekų tinklo savivaldybėje dalis ir galės naudotis kaip ir anksčiau visomis centralizuotomis paslaugomis – knygų užsakymo ir tvarkymo, katalogavimo, automatizuota bibliotekų sistema LIBIS, vieningu skaitytojo pažymėjimu, veikiančiu visose šalies viešosiose bibliotekose, kvalifikacijos ugdymo ir t.t.
Privalumai – viešoji biblioteka veikia po vienu stogu su kitomis kultūros, švietimo ir socialinėmis įstaigomis, bet kartu išlaikoma darbuotojo specializacija, nes yra galimybė naudotis kvalifikuotomis pagrindinės viešosios bibliotekos savivaldybės paslaugomis bei gauti be papildomų sutartinių santykių valstybės finansavimu viešųjų bibliotekų veiklai. Trūkumas – įstaigų veikloje gali kilti tarpinstitucinio bendravimo problemų.
Greičiausiai galima rasti ir kitų valdymo ir organizavimo modelių, tačiau akivaizdu viena, kad pirmasis, nors ir gali atrodyti „lengviausias ir greičiausias“, bet jokiu būdu nėra naudingiausias. Nes pradedamas viešųjų bibliotekų decentralizavimo procesas. Tai būtų labai keistas žingsnis, įvertinus, kad net ir turtingojoje Norvegijoje pastaraisiais metais bendruomenių viešosios bibliotekos jungiasi į tinklus, kad galėtų gyventojams teikti kokybiškas paslaugas ir išlaikyti technologinės plėtros tempus.
Nepiršdama priverstinai vienintelio sprendimo, noriu atkreipti dėmesį, kad aklai griauti ekonomiškiausią centralizuotą bibliotekų sistemą, siūlau paieškoti lankstesnių valdymo ir organizavimo modelių. Kaimo viešosios bibliotekos įsijungimas į UDC neišvengiamai pareikalaus peržiūrėti jos funkcijas ir paslaugas, darbo metodus, atsižvelgti į kitų, šalia veikiančių įstaigų veiklą ir paslaugų pasiūlą. Svarbiausia, šiuo atveju, ne greitas ir valdiškas sprendimas, o ilgalaikėje perspektyvoje geriausios sąlygos bendruomenės poreikių ir interesų tenkinimui bei racionalus lėšų panaudojimas. Dar labai tikiuosi, kad projektų rengėjai bent jau pasitars su įvairių paslaugų ir sričių specialistais, prieš priimdami galutinius sprendimus dėl UDC organizacinės struktūros ir valdymo.
Naudota literatūra
1. Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas: priemonės aprašymas [interaktyvus]. ES struktūrinė parama 2007-2013 metams. Prieiga per internetą: http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/gaires/priemones/priemone?priem_id=000bdd5380003dcb [Žiūrėta 2010 m. gegužės 25 d.]
2. Universalių daugiafunkcinių centrų (UDC) steigimas ir plėtra. Tyrimo ataskaita. [Interaktyvus]. Vilnius: UAB „Eurointegracijos projektai“, 2008, 91 p. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/es/UDC%20tyrimas.pdf [Žiūrėta 2010 m. gegužės 25 d.].
3. Universalių daugiafunkcinių centrų (UDC) steigimas ir plėtra: UDC modelio aprašas. Dokumento projektas [Interaktyvus]. Vilnius: UAB „Eurointegracijos projektai“, 2008, 19 p. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/es_parama/docs/renginiai/ren_080305/3%20projektas%20Modelio%20aprasas.pdf [Žiūrėta 2010 m. gegužės 25 d.].
4. Viešųjų bibliotekų paslaugų plėtra. IFLA ir UNESCO gairės. Vilnius, 2002, p. 105-107.
5. Finnish Public Library Policy 2015. National strategic areas of focus / Publication of Ministry of Education. 2009:31. p. 7.
Parengė Ramunė Petuchovaitė, 2010-12-16 (redaguota 2011-01-18)
Kas yra UDC? Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu 2008 metais įmonės „Eurointegracijos projektai“, atlikusios Lietuvos savivaldybių darbuotojų ir užsienio ekspertų (daugiausia socialinių mokslų ir socialinių paslaugų atstovų), apklausas ir išanalizavusios literatūrą[2], parengtoje universalių daugiafunkcinių centrų modelio apraše[3], teigiama, jog jų atliekamų funkcijų apimtį ir tikslines grupes nustato vietos savivaldos institucijos, įvertinusios vietos bendruomenės poreikius (p. 4). Minėtame apraše taip pat pateikiamas rekomenduojamas universalaus daugiafunkcinio centro kūrimo procesas, suskirstytas į 9 etapus (p. 6):
1. Iniciatyvinės grupės sutelkimas;
2. Organizacijų ir institucijų žemėlapio teritorijoje sudarymas;
3. Valdymo grupės sukūrimas, į kurią gali būti įtraukiami seniūnijos atstovas, žemės ūkio bendrovės vadovas (jei yra), verslo organizacijos (jei yra), valstybinės institucijos, bendruomenė ir veikiančios NVO, kitos svarbios organizacijos ir pavieniai asmenys, aktyviai veikiantys gyvenamojoje teritorijoje;
4. Bendruomenės poreikių tyrimas ir prioritetų nustatymas;
5. UDC veiklos strateginio plano parengimas ir patvirtinimas;
6. UDC patalpų pastato rekonstrukcija ir pritaikymas veikloms;
7. UDC darbuotojų parinkimas bei mokymai (jei reikia);
8. UDC veikla;
9. UDC veiklos stebėsena ir vertinimas.
Taigi kiekvieno universalaus daugiafunkcinio centro pavidalas išryškės tik rengiant UDC kūrimo projektą ir atitinkamai priklausys nuo vietos sąlygų, sprendimų ir bendradarbiavimo. Galima manyti, kad iniciatyvinėse grupėse, jei tokios yra ar bus sukurtos dalyvaus ir kaimo viešųjų bibliotekų darbuotojai, kurie yra aktyvūs bendruomenių nariai.
Koks viešosios bibliotekos vaidmuo? Bibliotekų paskirtis - teikti visuomenės švietimui, moksliniams tyrimams bei asmenybės ugdymui reikalingą informaciją ir paslaugas. O Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas nurodo, kad viešosios bibliotekos išskirtiniai bruožai yra prieinamumas kiekvienam gyventojui, universalumas ir orientacija teritorijos, kurioje ji yra, bendruomenės poreikius. Todėl viešųjų bibliotekų tinklas susietas su administraciniais teritoriniais vienetais - apskritimis ir savivaldybėmis. Iš viso Lietuvoje veikia 60 savivaldybių viešųjų bibliotekų sistemų, kurios jungia 1330 bibliotekų. Iš jų 1110 (83 proc.) – kaime. Todėl nereikėtų abejoti, kad beveik visuose 52 projektuose sukurtuose vietos institucijų ir organizacijų žemėlapiuose atsiras viešosios bibliotekos. Jos kartu su kitose įstaigose veikiančiais viešos interneto prieigos taškais minimi ir UDC kūrimo modelyje, žr. dvejose aprašo lentelėse – 4.1 Pagrindinės UDC esamos būklės ir tendencijų analizės išvados ir 4.2 UDC paslaugos, tikslinės grupės ir specialistai[3; P. 12]. Logiška, nes kaime viešųjų paslaugų pasiūla ir įstaigų įvairovė nėra didelė, jei iš viso yra. Dažname kaime, uždarius pašto skyrius, mokyklas, kultūros centrus ir kitas įstaigas, veikia vienintelė viešoji biblioteka, kuri realiai tarnauja gyventojams kaip daugiafunkcinė viešoji erdvė.
Vizijos ir realybė. Universalių daugiafunkcinių centrų kūrimo iniciatyva galima vertinti kaip galimybę sutvarkyti ir išplėsti kaimo viešųjų bibliotekų infrastruktūrą bei sudaryti sąlygas geriau aptarnauti vietos gyventojus. Galbūt užtikrinti minimalius ploto reikalavimus, bent jau artimus kitose šalyse nustatytiesiems, pavyzdžiui, Kanados – jei viešoji biblioteka veikia bibliotekų sistemoje (kaip yra Lietuvoje) minimalus vieno filialo plotas 230 kv. m., kuris paskirstomas įvairioms funkcinėms erdvėms – fondams, vartotojams, darbuotojams, daugialypės (įvairioms edukacinėms, socialinėms, kultūros ir kt. programoms) ir techninės paskirties patalpomis [4]. Lietuvai, be abejo, labiau tiktų Suomijos rekomendacijos - mažesnėse gyvenvietėse numatyti bent 100 kv. m. tūkstančiui gyventojų. Bet kokiu atveju, prieš nustatydami lietuviškus standartus turėtume išanalizuoti viešųjų bibliotekų tinklą, įvertindami ploto, įrangos, pastatų būklės, ekonominius ir demografinius veiksnius. Tačiau jau šiandien galime konstatuoti, kad viešosios bibliotekos veikla yra labai įvairi – nuo dalykinės ir informacinės literatūros pasirinkimo iki grožinės literatūros, viešos interneto prieigos, duomenų bazių, žaislotekų ir viešos erdvės, kurioje renkasi bendruomenė ir vyksta edukaciniai renginiai. Vienas iš bazinių ilgalaikės Suomijos Viešųjų bibliotekų politikos iki 2015 metų teiginių sako, kad biblioteka yra bazinė paslauga, einanti kartu su visapusišku švietimu (auklėjimu, ugdymu, mokslu, mokymusi)[5]. 2010 metais Seimo patvirtintose Kultūros politikos kaitos gairėse viešosioms bibliotekoms numatomas vaidmuo apibrėžiamas taip:
Viešosios bibliotekos sudaro sąlygas žmogui plėtoti prasmingo ir laimingesnio gyvenimo perspektyvas – atnaujinti žinias, mėgautis literatūra, domėtis istorija ir naujovėmis, siekti geresnės karjeros, integruotis į bendruomenę, priimti savarankiškus sprendimus ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Biblioteka yra bazinė išsilavinusios ir kūrybingos visuomenės institucija, suteikianti visuomenės nariams nemokamą prieigą prie mokslo ir meno kūrinių įvairovės bei naujų informacinių technologijų ir veikianti kaip atsvara komercinei pasiūlai ir vartotojiškos visuomenės vertybių propagandai. Bibliotekos išplečia ir papildo mokyklų ir švietimo sistemos veiklą.
Tačiau šiek tiek kitokį ir daug siauresnį požiūrį atskleidžia planuojamų kurti Lietuvoje UDC finansavimo priemonės aprašymo ir universalių daugiafunkcinių centrų modelio aprašo analizė. Priemonės „Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas“ (VP3-2.2-ŠMM-04-R) aprašyme kalbama tik apie švietimo ir socialines paslaugas teikiančią įstaigą. Bibliotekų paslaugos šioje priemonėje dėl kažkokių priežasčių ir argumentų akivaizdžiai atskiriamos nuo neformalaus švietimo ir viso gyvenimo mokymosi sistemos, nenumatant jokių sąsajų tarp jų veiklos. Tačiau UDC modelio apraše universalus daugiafunkcinis centras jau yra apibrėžiamas kaip švietimo, kultūros ir socialines paslaugas vaikams ir bendruomenei teikianti įstaiga [...] [3; P. 4]. Taigi tarp švietimo ir socialinių paslaugų įsisprausta kultūra, o biblioteka jau minėtoje 4.2 lentelėje UDC paslaugos, tikslinės grupės ir specialistai teikia savišvietos paslaugas, priskiriamas neformalaus švietimo ir pagalbos veiklos sričiai ir jos erdvės – reikalingų patalpų ir baldų – aprašyme mokymosi kaip veiklos ir (ar) paslaugos nėra. Suformuluoti reikalavimai nurodo, jog iš UDC veikiančios bibliotekos tikimasi gana ribotų funkcijų ir paslaugų – kompiuterių klasės, skaityklos ir fondų saugyklos:
Patalpos: kompiuterinė klasė ar kitaip pritaikyta darbo vieta kompiuteriui su prieiga prie Interneto; bibliotekai tinkamos patalpos (įskaitant bibliotekos fondo laikymui skirtas patalpas)
Baldai: kompiuterio stalas ir kėdė, kompiuteris su būtina programine įranga, prijungimas prie Interneto; darbo vieta skaitymui (stalas, kėdė), bibliotekai tinkami badai (spintos, kartoteka ir t.t.).
Siūlomi sprendimai atitinka šiek tiek senstelėjusios mokymo institucijos bibliotekos modelį, o ne šiuolaikinės viešosios bibliotekos veiklos poreikius. Šiandien net akademinės bibliotekos, taupydamos žmogiškuosius išteklius ir diegdami savitarnos paslaugas, pereina prie atvirų fondų bibliotekos modelio. Todėl UDC modelyje numatyta bibliotekos veikla reiškia žingsnį atgal, o ne paslaugų ir galimybių plėtrą. Todėl turime klausti, ar viešosios bibliotekos funkcijų susiaurinimas atitinka besimokančios bendruomenės interesus?
Aiškiau bibliotekos veiklos perspektyvas (ir ribas) gali atskleisti UDC organizaciniai ir valdymo sprendimai. Šiuo atveju galimi keli požiūriai, kurių kiekvienas turi privalumų ir trūkumų bibliotekų veiklai. Greičiausiai bus svarstomi du kaimo viešosios bibliotekos integravimo į UDC būdai:
1. Biblioteka veikia kaip universalaus daugiafunkcinio centro (juridinio asmens) struktūrinis padalinys. Biblioteka turėtų būti priskiriama Bibliotekų įstatymo 13 straipsnyje apibrėžtai specialiųjų bibliotekų grupei, kurios paslaugos turėtų tenkinti steigimo dokumentuose nustatytų vartotojų poreikius naudotis knygomis ir informacija. Tokiu atveju UDC savo bibliotekai turėtų įgyti visą reikalingą įrangą bibliotekų veiklai, pavyzdžiui, LIBIS ar kitą automatizuotos bibliotekos programinę įrangą, finansuoti knygų ir kitų informacijos šaltinių įsigijimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir t.t.
Privalumai – UDC veikia kaip savarankiška organizacija. Trūkumai – didėja išlaidos bibliotekiniam bendruomenės aptarnavimui, reikia įdarbinti itin aukštos kvalifikacijos bibliotekų ir informacijos specialistą, kuris išmanytų visus bibliotekinius procesus ir kurio kvalifikaciją išlaikyti bus sudėtinga. Jei tai bus neužtikrinta, paslaugų kokybė ilgainiui mažės. Svarbu pažymėti, kad dalis naujojo darinio – UDC – funkcijų dubliuos savivaldybės viešosios bibliotekos, teikiančios tapačias viešąsias paslaugas veiklą. Gali kilti klausimų, ar uždarius kaime biblioteką ir jos etatą (etatus) perkėlus į UDC, sukurtą darbo vietą toje bendruomenėje realiai galime laikyti nauja darbo vieta.
2. Kaimo biblioteka – savivaldybės viešosios bibliotekos struktūrinis padalinys ar filialas (pastaruoju atveju biblioteka gali turėti kai kurias juridinio asmens teises, apibrėžtas juridinių asmenų registre registruotuose nuostatuose) – universaliame daugiafunkciniame centre veikia pagal jungtinės veiklos sutartį, kurioje aptarta abiejų šalių atsakomybė, ištekliai ir kiti svarbūs dalykai. Tokiu atveju kaimo biblioteka bus viešųjų bibliotekų tinklo savivaldybėje dalis ir galės naudotis kaip ir anksčiau visomis centralizuotomis paslaugomis – knygų užsakymo ir tvarkymo, katalogavimo, automatizuota bibliotekų sistema LIBIS, vieningu skaitytojo pažymėjimu, veikiančiu visose šalies viešosiose bibliotekose, kvalifikacijos ugdymo ir t.t.
Privalumai – viešoji biblioteka veikia po vienu stogu su kitomis kultūros, švietimo ir socialinėmis įstaigomis, bet kartu išlaikoma darbuotojo specializacija, nes yra galimybė naudotis kvalifikuotomis pagrindinės viešosios bibliotekos savivaldybės paslaugomis bei gauti be papildomų sutartinių santykių valstybės finansavimu viešųjų bibliotekų veiklai. Trūkumas – įstaigų veikloje gali kilti tarpinstitucinio bendravimo problemų.
Greičiausiai galima rasti ir kitų valdymo ir organizavimo modelių, tačiau akivaizdu viena, kad pirmasis, nors ir gali atrodyti „lengviausias ir greičiausias“, bet jokiu būdu nėra naudingiausias. Nes pradedamas viešųjų bibliotekų decentralizavimo procesas. Tai būtų labai keistas žingsnis, įvertinus, kad net ir turtingojoje Norvegijoje pastaraisiais metais bendruomenių viešosios bibliotekos jungiasi į tinklus, kad galėtų gyventojams teikti kokybiškas paslaugas ir išlaikyti technologinės plėtros tempus.
Nepiršdama priverstinai vienintelio sprendimo, noriu atkreipti dėmesį, kad aklai griauti ekonomiškiausią centralizuotą bibliotekų sistemą, siūlau paieškoti lankstesnių valdymo ir organizavimo modelių. Kaimo viešosios bibliotekos įsijungimas į UDC neišvengiamai pareikalaus peržiūrėti jos funkcijas ir paslaugas, darbo metodus, atsižvelgti į kitų, šalia veikiančių įstaigų veiklą ir paslaugų pasiūlą. Svarbiausia, šiuo atveju, ne greitas ir valdiškas sprendimas, o ilgalaikėje perspektyvoje geriausios sąlygos bendruomenės poreikių ir interesų tenkinimui bei racionalus lėšų panaudojimas. Dar labai tikiuosi, kad projektų rengėjai bent jau pasitars su įvairių paslaugų ir sričių specialistais, prieš priimdami galutinius sprendimus dėl UDC organizacinės struktūros ir valdymo.
Naudota literatūra
1. Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas: priemonės aprašymas [interaktyvus]. ES struktūrinė parama 2007-2013 metams. Prieiga per internetą: http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/gaires/priemones/priemone?priem_id=000bdd5380003dcb [Žiūrėta 2010 m. gegužės 25 d.]
2. Universalių daugiafunkcinių centrų (UDC) steigimas ir plėtra. Tyrimo ataskaita. [Interaktyvus]. Vilnius: UAB „Eurointegracijos projektai“, 2008, 91 p. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/es/UDC%20tyrimas.pdf [Žiūrėta 2010 m. gegužės 25 d.].
3. Universalių daugiafunkcinių centrų (UDC) steigimas ir plėtra: UDC modelio aprašas. Dokumento projektas [Interaktyvus]. Vilnius: UAB „Eurointegracijos projektai“, 2008, 19 p. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/es_parama/docs/renginiai/ren_080305/3%20projektas%20Modelio%20aprasas.pdf [Žiūrėta 2010 m. gegužės 25 d.].
4. Viešųjų bibliotekų paslaugų plėtra. IFLA ir UNESCO gairės. Vilnius, 2002, p. 105-107.
5. Finnish Public Library Policy 2015. National strategic areas of focus / Publication of Ministry of Education. 2009:31. p. 7.
Parengė Ramunė Petuchovaitė, 2010-12-16 (redaguota 2011-01-18)
Komentarai
Rašyti komentarą