Ko žmonės nori iš viešųjų bibliotekų? 2010 m. tyrimo Jungtinėje Karalystėje atradimai
Šis amžius kelia nemažai iššūkių bibliotekoms. Informacinių technologijų ir interneto įsigalėjimas kasdieniame gyvenime atvėrė prieigą prie informacijos šaltinių, kanalų ir žinių, kurie kažkada buvo prieinami tik bibliotekininkams tarpininkaujant. Jei taip lengva interneto platybėse, pasitelkus google, yahoo ar kitą paieškos priemonę, susirasti kasdienio gyvenimo poreikiams reikalingą informaciją, tai kam reikia bibliotekų? Gal mokyklų ir universitetų bibliotekoms ne taip kliūna, nes jose mokomasi, bet va viešosioms kliūna labiau. Į šį klausimą atsakymus pateikia Jungtinės Karalystės muziejų, bibliotekų ir archyvų tarybos paskelbtas tyrimas „Ko žmonės nori iš viešųjų bibliotekų?“ (What do the public want
from libraries? User and non-user research [1])
Pasižiūrėti į “užjūrius” skatina ir kai kurie komentarai, sekantys prieš porą savaičių Delfi portalo Vox populi skyriuje anonimo, pasivadinusio buvusiu nuolatiniu bibliotekos skaitytoju Gintaru, nuomonę “Bibliotekos lietuviams nebereikalingos?” .
Taigi čia apžvelgsiu tik kelis, užkabinusius išsamaus tyrimo atradimus, paremtus rezultatais gautais tyrėjams išanalizavus fokusuotų diskusijų grupių su viešųjų bibliotekų lankytojais ir į jas neužeinančiais medžiagą, reprezentatyvios kiekybinės suaugusių žmonių apklausos, kuroje dalyvavo 1102 respondentai, duomenis ir literatūrą apie anksčiau vykdytus panašius tyrimus bei apklausas.
Pirmiausia, tyrimas patvirtina, kad viešosios bibliotekos yra stiprus prekės ženklas, žmonėms jos patinka ir jie jomis pasitiki, tačiau nepakankamai žino apie siūlomas paslaugas. Bibliotekų lankytojai ateina dėl įvairiausių priežasčių, poreikių ir motyvų. Vieni mėgsta skaityti, kiti ieško atradimų, treti – mokosi patys arba nori mokyti savo vaikus. Dar kitus atveda profesiniai interesai, socialinių kontaktų paieška arba atvirkščiai – noras susikaupti vienumoje.
Dauguma žmonių eina į viešąją biblioteką knygų – 76 proc. skolinasi knygas laisvalaikio skaitymui ir malonumui, 44 proc. – mokymuisi. Ir vartotojai, ir nevartotojai vieningai pripažįsta knygų skolinimą ir skaitymą pagrindine, kartais ir vienintele žinoma, viešosios bibliotekos paslauga.
Tačiau kai kurioms visuomenės grupėms ypač svarbus – viešosios bibliotekos pastatas. Atviros ir saugios erdvės, įvairių žmonių srautai, socialinių kontaktų galimybės ir kartu ramūs studijų kambariai į bibliotekas vilioja senyvus žmones, šeimas, auginančias vaikus, moksleivius ir studentus, darbo neturinčius žmones. Kartais biblioteka suteikia tikslą išeiti iš namų.
Tyrėjai pažymi, kad 11 proc. žmonių pripažįsta nematantys savęs viešosiose bibliotekose ir jų požiūrio, nuostatų ir elgesio nepakeis jokios bibliotekų pastangos ir bandymai. Tačiau potencialiai galinčių užsukti į biblioteką nevartotojų yra kelis kart daugiau, tarp jų ir 38 proc. mėgstančiųjų skaityti savo malonumui, bet bibliotekoje nesilankančių.
Visgi dualistinis skirstymas į viešųjų bibliotekų paslaugų vartotojus ir nevartotojus neatskleidžia viso sociumo kompleksiškumo, mano tyrėjai. Suaugusieji per savo gyvenimą neretai migruoja iš vienos grupės į kitą dėl įvairiausių priežasčių, dažniausiai susijusių socialinio statuso, užsiėmimo, gyvenamosios vietos pasikeitimais. Nebesinaudoti viešąją biblioteka gali paskatinti nepatogumai, nepakankas paslaugų pasirinkimas, ypač knygų, kiti teigia, jog bibliotekos neatitinka jų gyvenimo būdo ir pasirinkimų. Ir tai yra vienas iš iššūkių viešosioms bibliotekoms kviečiančioms visuomenę naudotis paslaugomis.
Praktikams skirtose gairėse [2] tyrėjai rekomenduojama ne tik stengtis mažinti viešųjų bibliotekų prieinamumo barjerus, bet motyvuoti žmones apsilankyti. Kadangi žmonės nori įvairių dalykų, svarbu pažinti jų poreikius ir nuostatas. Pavyzdžiui, tyrimas atskleidžia, kad jauki kavinukė viešojoje bibliotekoje, ilgesnis darbo laikas vienodai patinka ir lankytojams, ir nelankytojams. Nors renginiai ir programos vaikams bei internetas bibliotekoje jau vertinami kaip įprasti, o nebe nauji, dalykai, tačiau apie šias ir kitas bibliotekų paslaugas mažai žino bibliotekose nesilankantieji.
Visuomenei ne mažiau svarbi aptarnavimo patirtis, todėl kartu su geru knygų pasirinkimu dažnas pabrėžia draugiškų ir kvalifikuotų bibliotekininkų bei malonios aplinkos bibliotekoje svarbą.
---------------
Parengta pagal:
1. What do the public want from libraries? User and non-user research - full research report. MLA, 2010. 85 p. Prieiga per internetą: http://research.mla.gov.uk/evidence/documents/what_public_want_from_libraries_full_research_report_final_081110.pdf [Žiūrėta 2010 m. gruodžio 12 d.].
2. What do the public want from Public Libraries? A Practitioner Guide. MLA, 2010. 38 p. Prieiga per internetą: http://research.mla.gov.uk/evidence/documents/what_public_want_from_libraries_practit ioner_guide_0112bl2_2010.pdf [Žiūrėta 2010 m. gruodžio 12 d.].
from libraries? User and non-user research [1])
Pasižiūrėti į “užjūrius” skatina ir kai kurie komentarai, sekantys prieš porą savaičių Delfi portalo Vox populi skyriuje anonimo, pasivadinusio buvusiu nuolatiniu bibliotekos skaitytoju Gintaru, nuomonę “Bibliotekos lietuviams nebereikalingos?” .
Taigi čia apžvelgsiu tik kelis, užkabinusius išsamaus tyrimo atradimus, paremtus rezultatais gautais tyrėjams išanalizavus fokusuotų diskusijų grupių su viešųjų bibliotekų lankytojais ir į jas neužeinančiais medžiagą, reprezentatyvios kiekybinės suaugusių žmonių apklausos, kuroje dalyvavo 1102 respondentai, duomenis ir literatūrą apie anksčiau vykdytus panašius tyrimus bei apklausas.
Pirmiausia, tyrimas patvirtina, kad viešosios bibliotekos yra stiprus prekės ženklas, žmonėms jos patinka ir jie jomis pasitiki, tačiau nepakankamai žino apie siūlomas paslaugas. Bibliotekų lankytojai ateina dėl įvairiausių priežasčių, poreikių ir motyvų. Vieni mėgsta skaityti, kiti ieško atradimų, treti – mokosi patys arba nori mokyti savo vaikus. Dar kitus atveda profesiniai interesai, socialinių kontaktų paieška arba atvirkščiai – noras susikaupti vienumoje.
Dauguma žmonių eina į viešąją biblioteką knygų – 76 proc. skolinasi knygas laisvalaikio skaitymui ir malonumui, 44 proc. – mokymuisi. Ir vartotojai, ir nevartotojai vieningai pripažįsta knygų skolinimą ir skaitymą pagrindine, kartais ir vienintele žinoma, viešosios bibliotekos paslauga.
Tačiau kai kurioms visuomenės grupėms ypač svarbus – viešosios bibliotekos pastatas. Atviros ir saugios erdvės, įvairių žmonių srautai, socialinių kontaktų galimybės ir kartu ramūs studijų kambariai į bibliotekas vilioja senyvus žmones, šeimas, auginančias vaikus, moksleivius ir studentus, darbo neturinčius žmones. Kartais biblioteka suteikia tikslą išeiti iš namų.
Tyrėjai pažymi, kad 11 proc. žmonių pripažįsta nematantys savęs viešosiose bibliotekose ir jų požiūrio, nuostatų ir elgesio nepakeis jokios bibliotekų pastangos ir bandymai. Tačiau potencialiai galinčių užsukti į biblioteką nevartotojų yra kelis kart daugiau, tarp jų ir 38 proc. mėgstančiųjų skaityti savo malonumui, bet bibliotekoje nesilankančių.
Visgi dualistinis skirstymas į viešųjų bibliotekų paslaugų vartotojus ir nevartotojus neatskleidžia viso sociumo kompleksiškumo, mano tyrėjai. Suaugusieji per savo gyvenimą neretai migruoja iš vienos grupės į kitą dėl įvairiausių priežasčių, dažniausiai susijusių socialinio statuso, užsiėmimo, gyvenamosios vietos pasikeitimais. Nebesinaudoti viešąją biblioteka gali paskatinti nepatogumai, nepakankas paslaugų pasirinkimas, ypač knygų, kiti teigia, jog bibliotekos neatitinka jų gyvenimo būdo ir pasirinkimų. Ir tai yra vienas iš iššūkių viešosioms bibliotekoms kviečiančioms visuomenę naudotis paslaugomis.
Praktikams skirtose gairėse [2] tyrėjai rekomenduojama ne tik stengtis mažinti viešųjų bibliotekų prieinamumo barjerus, bet motyvuoti žmones apsilankyti. Kadangi žmonės nori įvairių dalykų, svarbu pažinti jų poreikius ir nuostatas. Pavyzdžiui, tyrimas atskleidžia, kad jauki kavinukė viešojoje bibliotekoje, ilgesnis darbo laikas vienodai patinka ir lankytojams, ir nelankytojams. Nors renginiai ir programos vaikams bei internetas bibliotekoje jau vertinami kaip įprasti, o nebe nauji, dalykai, tačiau apie šias ir kitas bibliotekų paslaugas mažai žino bibliotekose nesilankantieji.
Visuomenei ne mažiau svarbi aptarnavimo patirtis, todėl kartu su geru knygų pasirinkimu dažnas pabrėžia draugiškų ir kvalifikuotų bibliotekininkų bei malonios aplinkos bibliotekoje svarbą.
---------------
Parengta pagal:
1. What do the public want from libraries? User and non-user research - full research report. MLA, 2010. 85 p. Prieiga per internetą: http://research.mla.gov.uk/evidence/documents/what_public_want_from_libraries_full_research_report_final_081110.pdf [Žiūrėta 2010 m. gruodžio 12 d.].
2. What do the public want from Public Libraries? A Practitioner Guide. MLA, 2010. 38 p. Prieiga per internetą: http://research.mla.gov.uk/evidence/documents/what_public_want_from_libraries_practit ioner_guide_0112bl2_2010.pdf [Žiūrėta 2010 m. gruodžio 12 d.].
Komentarai
Rašyti komentarą