Bibliotekininko portretas Jungtinės Karalystės spaudoje: paralelės ir temos pamąstymams
Apie tai, kaip bibliotekininkas vaizduojamas spaudoje, apskritai, apie bibliotekininko profesijos įvaizdį visuomenėje kalbėjome vasarį vykusioje diskusijoje Vilniaus knygų mugėje. Diskusijoje VU KF bibliotekininkystės ir informacijos programos studentai pristatė žvalgomąjį tyrimą "Bibliotekininko portretas elektroninėje spaudoje". Aptikau įdomų naują tyrimą apie bibliotekininko įvaizdį Jungtinės Karalystės spaudoje. Tyrimas pateikia įdomių minčių, kurie aktualūs ir Lietuvos bibliotekininkams.
Pirmiausia, pakalbėkime apie tyrimo kontekstą, paskatinusį mokslininką atkreipti dėmesį į šią temą. Pasirodo, Jungtinėje Karalystėje yra nemažai ir mums Lietuvoje pažįstamų priežasčių susidomėti profesijos įvaizdžio klausimais. Pirmiausia, tai globalūs bibliotekininko profesijos pokyčiai, vykstantys informacijos ir komunikacijos technologijų plėtros įtakoje, kai formuojasi nauji profesijos vaidmenys ir veiklos kryptys. Antra, tai nepakankamas profesijos matomumas ir dėmesio bibliotekininko vaidmenims visuomenėje stoka, kas skatina diskusijas apie profesijos poreikį. Manoma, kad tai gali turėti įtakos ir biudžeto asignavimams, nes kai neaišku, koks yra bibliotekininko ir bibliotekos indėlis ir vaidmuo visuomenėje abejojama, ar tokią veiklą reikia finansuoti.
Bibliotekininko įvaizdžio tema pakankamai plačiai tyrinėta, ypač grožinėje literatūroje, kino filmuose. Tačiau pakalbėkime apie naujajį tyrimą ir jo rezultatus. Jungtinės Karalystės mokslininkas tyrinėjo bibliotekininko įvaizdį dviejų plačiai skaitomų laikraščių publikacijose. Tai - The Times ir The Mirror. Ištirtos 264 publikacijos, pasirodžiusios 1998-2008 metų laikotarpiu. Straipsniuose nagrinėti tokie aspektai, kaip tema, bibliotekininko specializacija (pvz., akademinės, mokyklos ar kt. bibliotekininkas), bibliotekininko pareigų ir atliekamų darbų aprašymas, teigiamas ar neigiamas straipsnio tonas.
Išnagrinėjus straipsnius buvo pastebėta, kad daugelyje jų (net 58%) apskritai negalima identifikuoti bibliotekininko veiklos specifikos. Nagrinėjant straipsnius išskirta net 21 kompetencijų sritis, bet apie jas kalbama itin nedažnai. Neaišku, ką gi veikia ir ką geba šios srities specialistas. Tuose straipsniuose, kuriuose pavyko identifikuoti bibliotekininko kompetencijas dominavo žinios apie informacijos išteklius, technologinės kompetencijos ir fondų valdymas. Mažiausia buvo kalbama apie skaitytojo ugdymo, paieškos, mokymo gebėjimus. Vertinant bibliotekininko kompetencijas ir veiklos specifiką dominavo teigiamos konotacijos. Taigi bibliotekininkas nebuvo vaizduojamas neigiamai - tokių apibūdinimų būta labai mažai.
Tyrinėtojas pastebėjo, kad kartais spaudoje profesionalūs bibliotekininkai buvo neskiriami nuo darbuotojų, atliekančių technines ir specialaus išsilavinimo nereikalaujančias užduotis. Mokslininkai pripažįsta, kad iš tyrimo duomenų neįmanoma iki galo nubrėžti šios takoskyros.
Kadangi tyrimas apėmė dešimties metų laikotarpį, išanalizuotos ilgalaikės tendencijos. Pastebėta, kad tokių gebėjimų kaip išteklių, tikslinių vartotojų grupių ir paslaugų išmanymas svarba palaipsniui auga. Įdomu ir tai, kad neigiamų bei neprofesionalumo atvejų aprašymų su laiku irgi mažėja.
Išnagrinėjus analizuotų straipsnių tematiką pastebėta, kad juose dažniausiai kalbama apie bibliotekų rinkinius, kultūros paveldą ir bibliotekos fondų išsaugojimą. Kiek mažiau dėmesio skiriama prieigai, vartotojų mokymams, technologijoms ir bibliotekininkų naudai apibūdinti. Daugumos straipsnių (89%) tonas yra teigiamas arba neutralus.
Tyrimas leido įžvelgti pagrindines bibliotekininko įvaizdžio problemas - plačioji visuomenė neinformuojama apie profesijos specifiką ir turinį, mažai kalbama ir apie bibliotekininko reikšmę visuomenėje. Taigi, problema ne neigiami profesijos stereotipai, o greičiau - profesijos nematomumas. Įdomu, kad tą pačią tendenciją pastebėjo ir VU KF studentai, atlikę bandomąjį tyrimą Lietuvoje.
Pokyčių situacijoje, kai formuojasi nauji bibliotekininko vaidmenys, labai svarbu daugiau apie juos kalbėti, nes kitaip apie juos niekas nesužinos, o nežinant apie profesijos naudingumą ir konkretų indėlį yra polinkis priimti tam tikrus sprendimus, kurie pakerta tolesnę profesijos plėtrą.
Parengta pagal:
SHAW, Leah. Representations of librarianship in UK press. Aslib proceedings: new information perspectives, 2010, vol. 62, no. 6, p. 554-569.
Pirmiausia, pakalbėkime apie tyrimo kontekstą, paskatinusį mokslininką atkreipti dėmesį į šią temą. Pasirodo, Jungtinėje Karalystėje yra nemažai ir mums Lietuvoje pažįstamų priežasčių susidomėti profesijos įvaizdžio klausimais. Pirmiausia, tai globalūs bibliotekininko profesijos pokyčiai, vykstantys informacijos ir komunikacijos technologijų plėtros įtakoje, kai formuojasi nauji profesijos vaidmenys ir veiklos kryptys. Antra, tai nepakankamas profesijos matomumas ir dėmesio bibliotekininko vaidmenims visuomenėje stoka, kas skatina diskusijas apie profesijos poreikį. Manoma, kad tai gali turėti įtakos ir biudžeto asignavimams, nes kai neaišku, koks yra bibliotekininko ir bibliotekos indėlis ir vaidmuo visuomenėje abejojama, ar tokią veiklą reikia finansuoti.
Bibliotekininko įvaizdžio tema pakankamai plačiai tyrinėta, ypač grožinėje literatūroje, kino filmuose. Tačiau pakalbėkime apie naujajį tyrimą ir jo rezultatus. Jungtinės Karalystės mokslininkas tyrinėjo bibliotekininko įvaizdį dviejų plačiai skaitomų laikraščių publikacijose. Tai - The Times ir The Mirror. Ištirtos 264 publikacijos, pasirodžiusios 1998-2008 metų laikotarpiu. Straipsniuose nagrinėti tokie aspektai, kaip tema, bibliotekininko specializacija (pvz., akademinės, mokyklos ar kt. bibliotekininkas), bibliotekininko pareigų ir atliekamų darbų aprašymas, teigiamas ar neigiamas straipsnio tonas.
Išnagrinėjus straipsnius buvo pastebėta, kad daugelyje jų (net 58%) apskritai negalima identifikuoti bibliotekininko veiklos specifikos. Nagrinėjant straipsnius išskirta net 21 kompetencijų sritis, bet apie jas kalbama itin nedažnai. Neaišku, ką gi veikia ir ką geba šios srities specialistas. Tuose straipsniuose, kuriuose pavyko identifikuoti bibliotekininko kompetencijas dominavo žinios apie informacijos išteklius, technologinės kompetencijos ir fondų valdymas. Mažiausia buvo kalbama apie skaitytojo ugdymo, paieškos, mokymo gebėjimus. Vertinant bibliotekininko kompetencijas ir veiklos specifiką dominavo teigiamos konotacijos. Taigi bibliotekininkas nebuvo vaizduojamas neigiamai - tokių apibūdinimų būta labai mažai.
Tyrinėtojas pastebėjo, kad kartais spaudoje profesionalūs bibliotekininkai buvo neskiriami nuo darbuotojų, atliekančių technines ir specialaus išsilavinimo nereikalaujančias užduotis. Mokslininkai pripažįsta, kad iš tyrimo duomenų neįmanoma iki galo nubrėžti šios takoskyros.
Kadangi tyrimas apėmė dešimties metų laikotarpį, išanalizuotos ilgalaikės tendencijos. Pastebėta, kad tokių gebėjimų kaip išteklių, tikslinių vartotojų grupių ir paslaugų išmanymas svarba palaipsniui auga. Įdomu ir tai, kad neigiamų bei neprofesionalumo atvejų aprašymų su laiku irgi mažėja.
Išnagrinėjus analizuotų straipsnių tematiką pastebėta, kad juose dažniausiai kalbama apie bibliotekų rinkinius, kultūros paveldą ir bibliotekos fondų išsaugojimą. Kiek mažiau dėmesio skiriama prieigai, vartotojų mokymams, technologijoms ir bibliotekininkų naudai apibūdinti. Daugumos straipsnių (89%) tonas yra teigiamas arba neutralus.
Tyrimas leido įžvelgti pagrindines bibliotekininko įvaizdžio problemas - plačioji visuomenė neinformuojama apie profesijos specifiką ir turinį, mažai kalbama ir apie bibliotekininko reikšmę visuomenėje. Taigi, problema ne neigiami profesijos stereotipai, o greičiau - profesijos nematomumas. Įdomu, kad tą pačią tendenciją pastebėjo ir VU KF studentai, atlikę bandomąjį tyrimą Lietuvoje.
Pokyčių situacijoje, kai formuojasi nauji bibliotekininko vaidmenys, labai svarbu daugiau apie juos kalbėti, nes kitaip apie juos niekas nesužinos, o nežinant apie profesijos naudingumą ir konkretų indėlį yra polinkis priimti tam tikrus sprendimus, kurie pakerta tolesnę profesijos plėtrą.
Parengta pagal:
SHAW, Leah. Representations of librarianship in UK press. Aslib proceedings: new information perspectives, 2010, vol. 62, no. 6, p. 554-569.
Komentarai
Rašyti komentarą