Pažvelgus į bendradarbiavimą skaitmeninant strategiškai: III dalis
Ankstesniuose straipsniuose aptarėme bendradarbiavimo skaitmeninant paskirtį, naudą bei būdus (žr I dalį ir II dalį). Šiame rašinyje apžvelgsime dabartinę atminties institucijų bendradarbiavimo praktiką remdamiesi empirinio tyrimo duomenimis. Pristatysiu tyrimą, kurį atlikau 2008 m. pabaigoje dirbdama tarptautinėje ekspertų komandoje projekte NUMERIC. Šis projektas – tai Europos Komisijos užsakytas tyrimas, kuriuo buvo siekiama parengti skaitmeninimo pažangos stebėsenos metodikos rekomendacijas bei atlikti ES narių kultūros institucijų apklausą apie skaitmeninimo veiklas. NUMERIC projekto rezultatai yra pristatyti ataskaitoje, kuri viešai prieinama ES Septintosios bendros mokslinių tyrimų programos svetainėje.
NUMERIC apklausoje dalyvavo keli šimtai (788) institucijų. Straipsnyje pristatomam tyrimui atlikti buvo panaudoti ankstyvieji apklausos duomenys – atsakymai, gauti iš 587 institucijų.
Tyrime buvo siekiama gauti atsakymus į kelis klausimus:
• Kaip aktyviai archyvai, bibliotekos ir muziejai įsitraukia į bendradarbiavimo tinklus?
• Su kokiomis institucijomis bendradarbiauja archyvai, muziejai ir bibliotekos?
• Iš kokių institucijų archyvai, bibliotekos ir muziejai dažniausiai perka paslaugas?
• Ar yra skirtumų tarp įvairių archyvų, muziejų ir bibliotekų bendradarbiavimo tinklų?
Pažymėtina, kad tyrime vertinta tik bendradarbiavimo vykdančių institucijų veikla (t.y. nebendradarbiaujančių institucijų patirtis netirta). Kad respondentams būtų lengviau pateikti atsakymus, NUMERIC anketoje skaitmeninimo paslaugų pirkimas buvo atskirtas nuo kitų bendradarbiavimo tinklų. Anketoje buvo pateikti klausimai apie bendradarbiavimo patirtį. Institucijų, turinčių bendradarbiavimo patirtį, prašyta išvardyti savo partnerius ir organizacijas, iš kurių pirktos skaitmeninimo paslaugos. Atminties institucijų bendradarbiavimo tinklai nagrinėti atlikus respondentų komentarų apie partnerius ir skaitmeninimo paslaugų teikėjus turinio analizę.
NUMERIC anketa buvo skirta ne tik atminties institucijoms, bet ir kitoms organizacijoms galimai atliekančioms kultūros paveldo skaitmeninimo veiklas. Be to, ne visi respondentai aiškiai ir išsamiai užpildė komentarų laukus. Atrinkus tik archyvų, bibliotekų ir muziejų komentarus, tinkamus analizei, analizuoti 138 respondentų iš 20 ES šalių atsakymai apie partnerius ir 200 respondentų iš 22 ES šalių atsakymų apie partnerius, iš kurių paslaugos buvo pirktos (toliau tekste – skaitmeninimo paslaugų teikėjai). Analizuotų atsakymų palyginti nedaug, tačiau institucijos atstovauja labai platų ES šalių spektrą, todėl atspindi galimą bendradarbiavimo būdų įvairovę.
Toliau pateiksime tyrimų rezultatus, nagrinėdami partnerystės tinklus ir bendradarbiavimą su skaitmeninimo paslaugų teikėjais atskirai.
Kaip aktyviai archyvai, bibliotekos ir muziejai įsitraukia į bendradarbiavimo tinklus?
Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik pusė (45 %) atminties institucijų bendradarbiauja su vienu partneriu. Su dviem partneriais bendradarbiauja 22 % archyvų, bibliotekų ir muziejų. Apskritai, tarp apklausos respondentų nedaugėlis dalyvauja tikrai įspūdingo masto bendradarbiavimo tinkluose (žr. 1 lentelę).
Nors partnerių skaičius gali priklausyti ir nuo institucijų bei jos kaupiamų paveldo rinkinių dydžio, rezultatai rodo, kad archyvai, bibliotekos ir muziejai teikia pirmenybę palyginti nedideliems tinklams. Praktiniu požiūriu, bendradarbiavimą tokiuose tinkluose žymiai lengviau administruoti. Tačiau rezultatai gali rodyti ir kitas aplinkybes, pavyzdžiui, nedidelį susidomėjimą bendradarbiavimu skaitmeninant, arba tai, kad institucijos tik pradeda įsitraukti į skaitmeninimo veiklas ir dar nepasinaudojo visomis galimybėmis.
Pateikdami komentarus apie bendradarbiavimą su skaitmeninimo paslaugų teikėjais atminties institucijos dažniausiai vėlgi įvardijo vieno partnerio tinklus (žr. 2 lentelę).
Lentelėje matome, kad vieno-dviejų teikėjų tinklai pirmauja. Aišku, negalima teikėjų tinklus prilyginti kitiems bendradarbiavimo atvejams, nes skaitmeninimo paslaugų pirkimas priklauso nuo daugelio objektyvių veiksnių – poreikio pirkti paslaugas ir užsakomų darbų apimties.
Su kokiomis institucijomis bendradarbiauja archyvai, muziejai ir bibliotekos?
Kaip rodo 3 lentelė, atminties institucijos aktyviausiai bendradarbiauja su bibliotekomis ir muziejais.
3 lentelėje parodyti tik populiariausių partnerių institucijų tipai. Galime matyti, kad dažniausiai bendradarbiaujama su panašia veikla užsiimančiomis institucijomis, kurių veiklos modelis ir įsipareigojimai primena atminties institucijų misiją bei veiklos turinį. Įdomu, kad su kitomis kultūros institucijomis, kurios gali saugoti vertingus paveldo rinkinius, bendradarbiaujama mažai. Sunkiau paaiškinamas rezultatas – mažiausiai archyvų populiarumas bendradarbiavimo tinkluose. Antra tendencija – bendradarbiaujama su tomis organizacijomis, kurių dalyvavimas atneša labai apčiuopiamą naudą – vyriausybinėmis organizacijomis ir verslo įmonėmis. Šios organizacijos bendradarbiavimo projektuose neretai atlieka donoro vaidmenį.
Aptikta ir bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis – garso ir vaizdo institutais, aukštojo mokslo ir tyrimų institucijomis, istorinėmis draugijomis bei profesinėmis asociacijomis, nepelno organizacijomis. Tačiau šie atvejai verčiau atsitiktinė, negu reguliari bendradarbiavimo praktika.
Iš kokių institucijų archyvai, bibliotekos ir muziejai dažniausiai perka paslaugas?
Kalbant apie bendradarbiavimą su skaitmeninimo paslaugų teikėjais, reikia pažymėti, kad tokiuose tinkluose beveik išimtinai dominuoja verslo įmonės (77% respondentų nurodė, kad jų partneriai atstovauja verslo sektorių). Pasitaiko ir paslaugų pirkimo iš privačių asmenų (13 % respondentų) atvejų. Toks bendradarbiavimas labiausiai būdingas muziejams. Matyt, nedideliuose projektuose tai puikus būdas sutaupyti lėšas, pavedant darbus samdytiems asmenims.
Nepaisant to, kad visoje Europos Sąjungoje atminties ir kultūros institucijose skatinamas vadinamųjų kompetencijos centrų, kurie galėtų teikti skaitmeninimo paslaugas, steigimas, jų paslaugomis dar nepakankamai aktyviai naudojamasi. Skaitmeninimo paslaugų pirkimas iš bibliotekų, kultūros, mokslinių tyrimų institucijų ir kt. vis dar pakankamai retas reiškinys, o verslo įmonės, matyt, pakankamai įsitvirtino skaitmeninimo rinkoje, tad atminties institucijos neabejoja jų paslaugų kokybe.
Ar yra skirtumų tarp įvairių archyvų, muziejų ir bibliotekų bendradarbiavimo tinklų?
Tyrimo rezultatai parodė, kad aktyviausiai bendradarbiauja ir perka skaitmeninimo paslaugas bibliotekos. Jų tinkluose yra daugiau narių, negu archyvų bei muziejų tinkluose. Tačiau bibliotekų tinklai nepasižymi partnerių įvairove. Labai ryški tendencija yra tai, kad bibliotekos labiausiai linkusios bendradarbiauti su kitomis bibliotekomis, kurios sudaro didžiausią jų partnerių dalį.
Skirtingai nuo bibliotekų, archyvai ir muziejai yra atviresni partnerystei su kitomis organizacijomis, nors jų tinklai yra mažesni. Tačiau net ir muziejų bei archyvų tinkluose matomas prioritetas partneriams iš tos pačios rūšies institucijų.
Ką mums pasako duomenys apie bendradarbiavimą skaitmeninant?
Tyrimo duomenys rodo, kad bendradarbiavimas įvyksta tuomet, kai atminties institucijos labai gerai mato apčiuopiamą naudą. Apie tai byloja partnerystės su vyriausybinėmis organizacijomis, verslo įmonėmis populiarumas, nes šios organizacijos dažnai tampa donorais.
Rezultatai taip pat atskleidžia, kad atminties institucijos nori stabilaus ir lengvai numatomo bendradarbiavimo scenarijaus. Tą rodo jų polinkis bendradarbiauti su tos pačios rūšies institucijomis. Šioje srityje ypač konservatyvios bibliotekos, kurioms sunkiausiai sekasi bendradarbiauti su kitomis institucijomis, negu bibliotekos.
Taigi, grįžtant prie teorinės dalies apie bendradarbiavimo rūšis galima matyti, kad atminties institucijos puikiai įžvelgia bendradarbiavimo, orientuoto į dalijimąsi ištekliais, privalumus. Tačiau abejotina, kad jos šiuo metu suvokia, kad bendradarbiavimas tai naujų paslaugų kūrimo, veiklos transformavimo priemonė.
NUMERIC apklausoje dalyvavo keli šimtai (788) institucijų. Straipsnyje pristatomam tyrimui atlikti buvo panaudoti ankstyvieji apklausos duomenys – atsakymai, gauti iš 587 institucijų.
Tyrime buvo siekiama gauti atsakymus į kelis klausimus:
• Kaip aktyviai archyvai, bibliotekos ir muziejai įsitraukia į bendradarbiavimo tinklus?
• Su kokiomis institucijomis bendradarbiauja archyvai, muziejai ir bibliotekos?
• Iš kokių institucijų archyvai, bibliotekos ir muziejai dažniausiai perka paslaugas?
• Ar yra skirtumų tarp įvairių archyvų, muziejų ir bibliotekų bendradarbiavimo tinklų?
Pažymėtina, kad tyrime vertinta tik bendradarbiavimo vykdančių institucijų veikla (t.y. nebendradarbiaujančių institucijų patirtis netirta). Kad respondentams būtų lengviau pateikti atsakymus, NUMERIC anketoje skaitmeninimo paslaugų pirkimas buvo atskirtas nuo kitų bendradarbiavimo tinklų. Anketoje buvo pateikti klausimai apie bendradarbiavimo patirtį. Institucijų, turinčių bendradarbiavimo patirtį, prašyta išvardyti savo partnerius ir organizacijas, iš kurių pirktos skaitmeninimo paslaugos. Atminties institucijų bendradarbiavimo tinklai nagrinėti atlikus respondentų komentarų apie partnerius ir skaitmeninimo paslaugų teikėjus turinio analizę.
NUMERIC anketa buvo skirta ne tik atminties institucijoms, bet ir kitoms organizacijoms galimai atliekančioms kultūros paveldo skaitmeninimo veiklas. Be to, ne visi respondentai aiškiai ir išsamiai užpildė komentarų laukus. Atrinkus tik archyvų, bibliotekų ir muziejų komentarus, tinkamus analizei, analizuoti 138 respondentų iš 20 ES šalių atsakymai apie partnerius ir 200 respondentų iš 22 ES šalių atsakymų apie partnerius, iš kurių paslaugos buvo pirktos (toliau tekste – skaitmeninimo paslaugų teikėjai). Analizuotų atsakymų palyginti nedaug, tačiau institucijos atstovauja labai platų ES šalių spektrą, todėl atspindi galimą bendradarbiavimo būdų įvairovę.
Toliau pateiksime tyrimų rezultatus, nagrinėdami partnerystės tinklus ir bendradarbiavimą su skaitmeninimo paslaugų teikėjais atskirai.
Kaip aktyviai archyvai, bibliotekos ir muziejai įsitraukia į bendradarbiavimo tinklus?
Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik pusė (45 %) atminties institucijų bendradarbiauja su vienu partneriu. Su dviem partneriais bendradarbiauja 22 % archyvų, bibliotekų ir muziejų. Apskritai, tarp apklausos respondentų nedaugėlis dalyvauja tikrai įspūdingo masto bendradarbiavimo tinkluose (žr. 1 lentelę).
Nors partnerių skaičius gali priklausyti ir nuo institucijų bei jos kaupiamų paveldo rinkinių dydžio, rezultatai rodo, kad archyvai, bibliotekos ir muziejai teikia pirmenybę palyginti nedideliems tinklams. Praktiniu požiūriu, bendradarbiavimą tokiuose tinkluose žymiai lengviau administruoti. Tačiau rezultatai gali rodyti ir kitas aplinkybes, pavyzdžiui, nedidelį susidomėjimą bendradarbiavimu skaitmeninant, arba tai, kad institucijos tik pradeda įsitraukti į skaitmeninimo veiklas ir dar nepasinaudojo visomis galimybėmis.
Pateikdami komentarus apie bendradarbiavimą su skaitmeninimo paslaugų teikėjais atminties institucijos dažniausiai vėlgi įvardijo vieno partnerio tinklus (žr. 2 lentelę).
Lentelėje matome, kad vieno-dviejų teikėjų tinklai pirmauja. Aišku, negalima teikėjų tinklus prilyginti kitiems bendradarbiavimo atvejams, nes skaitmeninimo paslaugų pirkimas priklauso nuo daugelio objektyvių veiksnių – poreikio pirkti paslaugas ir užsakomų darbų apimties.
Su kokiomis institucijomis bendradarbiauja archyvai, muziejai ir bibliotekos?
Kaip rodo 3 lentelė, atminties institucijos aktyviausiai bendradarbiauja su bibliotekomis ir muziejais.
3 lentelėje parodyti tik populiariausių partnerių institucijų tipai. Galime matyti, kad dažniausiai bendradarbiaujama su panašia veikla užsiimančiomis institucijomis, kurių veiklos modelis ir įsipareigojimai primena atminties institucijų misiją bei veiklos turinį. Įdomu, kad su kitomis kultūros institucijomis, kurios gali saugoti vertingus paveldo rinkinius, bendradarbiaujama mažai. Sunkiau paaiškinamas rezultatas – mažiausiai archyvų populiarumas bendradarbiavimo tinkluose. Antra tendencija – bendradarbiaujama su tomis organizacijomis, kurių dalyvavimas atneša labai apčiuopiamą naudą – vyriausybinėmis organizacijomis ir verslo įmonėmis. Šios organizacijos bendradarbiavimo projektuose neretai atlieka donoro vaidmenį.Aptikta ir bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis – garso ir vaizdo institutais, aukštojo mokslo ir tyrimų institucijomis, istorinėmis draugijomis bei profesinėmis asociacijomis, nepelno organizacijomis. Tačiau šie atvejai verčiau atsitiktinė, negu reguliari bendradarbiavimo praktika.
Iš kokių institucijų archyvai, bibliotekos ir muziejai dažniausiai perka paslaugas?
Kalbant apie bendradarbiavimą su skaitmeninimo paslaugų teikėjais, reikia pažymėti, kad tokiuose tinkluose beveik išimtinai dominuoja verslo įmonės (77% respondentų nurodė, kad jų partneriai atstovauja verslo sektorių). Pasitaiko ir paslaugų pirkimo iš privačių asmenų (13 % respondentų) atvejų. Toks bendradarbiavimas labiausiai būdingas muziejams. Matyt, nedideliuose projektuose tai puikus būdas sutaupyti lėšas, pavedant darbus samdytiems asmenims.
Nepaisant to, kad visoje Europos Sąjungoje atminties ir kultūros institucijose skatinamas vadinamųjų kompetencijos centrų, kurie galėtų teikti skaitmeninimo paslaugas, steigimas, jų paslaugomis dar nepakankamai aktyviai naudojamasi. Skaitmeninimo paslaugų pirkimas iš bibliotekų, kultūros, mokslinių tyrimų institucijų ir kt. vis dar pakankamai retas reiškinys, o verslo įmonės, matyt, pakankamai įsitvirtino skaitmeninimo rinkoje, tad atminties institucijos neabejoja jų paslaugų kokybe.
Ar yra skirtumų tarp įvairių archyvų, muziejų ir bibliotekų bendradarbiavimo tinklų?
Tyrimo rezultatai parodė, kad aktyviausiai bendradarbiauja ir perka skaitmeninimo paslaugas bibliotekos. Jų tinkluose yra daugiau narių, negu archyvų bei muziejų tinkluose. Tačiau bibliotekų tinklai nepasižymi partnerių įvairove. Labai ryški tendencija yra tai, kad bibliotekos labiausiai linkusios bendradarbiauti su kitomis bibliotekomis, kurios sudaro didžiausią jų partnerių dalį.
Skirtingai nuo bibliotekų, archyvai ir muziejai yra atviresni partnerystei su kitomis organizacijomis, nors jų tinklai yra mažesni. Tačiau net ir muziejų bei archyvų tinkluose matomas prioritetas partneriams iš tos pačios rūšies institucijų.
Ką mums pasako duomenys apie bendradarbiavimą skaitmeninant?
Tyrimo duomenys rodo, kad bendradarbiavimas įvyksta tuomet, kai atminties institucijos labai gerai mato apčiuopiamą naudą. Apie tai byloja partnerystės su vyriausybinėmis organizacijomis, verslo įmonėmis populiarumas, nes šios organizacijos dažnai tampa donorais.
Rezultatai taip pat atskleidžia, kad atminties institucijos nori stabilaus ir lengvai numatomo bendradarbiavimo scenarijaus. Tą rodo jų polinkis bendradarbiauti su tos pačios rūšies institucijomis. Šioje srityje ypač konservatyvios bibliotekos, kurioms sunkiausiai sekasi bendradarbiauti su kitomis institucijomis, negu bibliotekos.
Taigi, grįžtant prie teorinės dalies apie bendradarbiavimo rūšis galima matyti, kad atminties institucijos puikiai įžvelgia bendradarbiavimo, orientuoto į dalijimąsi ištekliais, privalumus. Tačiau abejotina, kad jos šiuo metu suvokia, kad bendradarbiavimas tai naujų paslaugų kūrimo, veiklos transformavimo priemonė.
Komentarai
Rašyti komentarą