Viešųjų bibliotekų veiklos strategijos e.knygų rinkoje: apklausos rezultatai
Pasibaigė apklausa, skirta išsiaiškinti perspektyviausias viešųjų bibliotekų veiklos strategijas knygų rinkoje. Surinkome nedaug atsakymų – 22, matyt, dauguma tinklaraščio skaitytojų vis dar atostogauja :).
Turbūt, nėra netikėta, kad daugelis atsakiusiųjų rinkosi variantą „surasti naujus būdus skatinti skaitymą kuriant patrauklias fizines/virtualias bibliotekų erdves/paslaugas“. Ne mažiau dėmesio sulaukė ir bibliotekų aktyvumas autorių teisių apsaugos diskusijoje. Tačiau mažiau respondentų rinkosi bendradarbiavimo su kitomis bibliotekomis ir leidėjais veiklą. Tikriausia netikėti ir nesuprantami pasirodė variantai apie bendradarbiavimą su leidėjais pritaikant e.knygas skaitytojų poreikiams ir mažai arba (ne)žinomų autorių populiarinimas ir rėmimas.
Dėkojame apklausos dalyviams ir toliau aptarsime tyrimą, kuris ir tapo pagrindiniu apklausos šaltiniu. Tai ataskaita, parengta 2010 m. birželio 30 d. JAV nepriklausomos valstijų bibliotekų agentūrų, atsakingų už regioninių bibliotekų plėtrą, vadovų organizacijos (COSLA – Chief Officers of State Libraries Agencies). Ataskaitos e.Knygų galimybių studija viešosioms bibliotekoms (eBook Feasibility Study for Public Libraries) visas tekstas prieinamas internete. Šio tyrimo įžvalgos gautos apklausius viešųjų bibliotekų vadovus ir ekspertus, turinčius labai įvairią patirtį, susijusią su e.knygomis. Pokalbiai su bibliotekininkais ir ekspertais leido tyrėjams sukurti 7 galimus viešųjų bibliotekų veiklos scenarijus norint produktyviai suvaldyti pokyčius, paskatintus e.knygų paplitimo.
Su scenarijų antraštėmis susipažinote apklausoje. Pamėginkime trumpai aptarti kiekvieną iš jų:
Vienytis į nacionalinius konsorciumus knygoms pirkti. Ši strategija leidžia viešosioms bibliotekoms suvienyti pastangas derantis su e.knygų tiekėjais dėl jų kainos, aktyviai dalyvauti nustatant bibliotekoms tinkamus apmokėjimo modelius. Tačiau konsorciume svarbu suderinti viešųjų bibliotekų interesus ir atsižvelgti į vietos bendruomenei aktualias e.knygas. Tai pareikalaus naujų bendradarbiavimo valdymo modelių kūrimo. Tačiau partnerystė produktyvi ne tik stiprinant viešųjų bibliotekų kaip e.knygų pirkėjų pozicijas, bet ir lobizmo veikloje – parodant valdžios institucijoms ir potencialiems remėjams bibliotekų veiklos, taikomų komplektavimo modelių bei bendradarbiavimo efektyvumą, grindžiamą e.knygų panaudos ir kitokiais duomenimis.
Kartu su kitomis bibliotekomis ir leidėjais kurti e.knygų paieškos/pirkimo/skolinimo paslaugų portalus. Bibliotekų skolinamos e.knygos sunkiai pasiekiamos ir dažniausiai paskirstytos nedidelėse svetainėse, bibliotekų elektroniniuose kataloguose. Tuo tarpu šiandien e.knygų skaitytojai yra linkę ieškoti, pirkti, skolinti knygas internete ir skaityti jas pasitelkiant įvairius prietaisus. Tyrime pateikiamas Digital Lending Goes into OverDrive).
Bibliotekų konsorciumams vykdyti spausdintų ir e.knygų vartojimo būdų ir tendencijų tyrimus. Anot tyrėjų, biblioteka yra skaitymo ir knygų propagavimo vieta, todėl ji tampa savotiška knygų marketingo priemone. Taip 2007 m. Amerikos bibliotekų asociacija (ALA) atliko tyrimą, kuriuo buvo nustatytas ryšys tarp lankymosi bibliotekoje ir knygų pirkimo. Nemažai respondentų nupirkdavo bent vieną knygą, kurią skolinosi bibliotekoje. Be abejo, e.knygos yra kitokios nei spausdintos, ir tai sukelia leidėjams nemažai baimių dėl pirkimo smukimo, nes e.knygos nesusidevi ir gali būti lengvai naudojami kelių žmonių. Taigi, tyrėjų manymu, bibliotekos turėtų vėl apmąstyti savo vaidmenį knygų rinkodaros sistemoje ir pagrįsti tai tyrimų duomenimis, kurie taptų stipriu argumentu derybose su leidėjais.
Populiarinti mažai arba (ne)žinomus autorius ir remti jų knygų leidybą. Pasaulyje pastebima savilaidos iniciatyvų plėtros tendencija. Vis daugiau autorių savarankiškai leidžia knygas. Nemažai knygų išleidžia profesionalai, dalydamiesi savo patirtimi. Tyrėjau citavo JAV Arizonos universiteto profesorės Janos Bradley savilaidos tyrimus, kurie parodė platų tokių knygų asortimentą ir ne tokią žemą kokybę, kaip stereotipiškai priimta manyti. Profesorė J. Bradley siūlo viešosioms bibliotekoms labiau atsigręžti į savo aptarnaujamas bendruomenes ir jų kūrybą. Juolab, kad leidybos sektoriaus duomenys rodo, jog tradiciniai leidybos metodai nebegarantuoja gero kūrinio skaitomumo. Taigi viešosios bibliotekos gali įvairiais būdais paremti mažai žinomus autorius – propaguodamos jų kūrinius savo renginiuose, pasirūpindamos knygų recenzavimu ar net įsteidamos savo nedidelę leidyklą. Autoriui išgarsėjus viešoji biblioteka galėtų gauti tam tikrą grąžą – nemokamus elektroninius autoriaus knygos egzempliorius bibliotekos skaitytojams. Čia, ataskaitos autorių teigimu, prireiks viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo dalijantis išlaidomis, kartu atrenkant ir vertinant įdomias knygas. Kaip vieną iš autorių rėmimo pavyzdžių, pateikiamas Poetų namų (JAV) atvejis. Čia kasmet organizuojama per visus metus sukomplektuotų poezijos leidinių paroda ir kartu renginys, kuriame gali bendrauti autoriai ir leidėjai. Toks bendravimas, konsultacijos gali paskatinti naujų kūrinių leidybos projektus.
Formuoti visuomenės nuomonę autorių teisių apsaugos ir teisės skaityti skaitmeniniame amžiuje klausimais. Diskusijoje su įvairių sričių eskpertais ir bibliotekininkais buvo reiškiama nuomonė ir apie tai, kad būtina ne tik ieškoti naujų bibliotekų vaidmenų, jų svarbos mokslinio pagrindimo, tačiau viešai skleisti šiuos argumentus. Bibliotekos turėtų aktyviai dalyvauti viešosiose diskusijose dėl autorių teisės apsaugos, bibliotekos vaidmens, teisės skaityti svarbos. Tik tuomet galima tikėtis ir visuomenės susidomėjimo šia problema, bibliotekų reikšmės matomumo plačiosioms auditorijoms.
Surasti naujus būdus skatinti skaitymą kuriant patraukles fizines/virtualias bibliotekų erdves/paslaugas. Kalbėdami apie šią viešųjų bibliotekų veiklos sritį, autoriai pažymi, kad biblioteka pirmiausia yra demokratinė vieta, kuri skatina keitimąsi idėjomis. Ir šis teiginys siejasi ne tik su gerai sukomplektuotu fondu, kuris leidžia visiems nemokamai pasinaudoti leidiniais. Biblioteka gali tapti ta vieta, kur skaitytojai norės pasidalyti savo mokymosi, skaitymo, problemų sprendimo patirtimi. Todėl būtina, kad fizinės ir virtualios bibliotekos erdvės skatintų norą dalytis idėjomis, praleisti laiką bibliotekoje. Tokiems tikslams gali tarnauti netradiciniai bibliotekos renginiai, susitikimo erdvės, informacinės technologijos, kurios leistų skaitytojams bendrauti, kurti ir eksperimentuoti. Apibūdindami šią viešųjų bibliotekų veiklos kryptį tyrimo autoriai pateikia Orhuso (Danija) viešųjų bibliotekų projektą Transformation Lab (transformacijų laboratorija – apie tai žr. filmuką, kuriame bibliotekininkai pateikia savo atsakymą į klausimą: „Kodėl verta ateiti į biblioteką, kai viskas prieinama internete?“).
Taigi, iš tiesų, yra daug strateginių viešųjų bibliotekų veiklos galimybių e.knygų rinkoje, ir jos visos vertos mūsų dėmesio.
Parengta pagal:
COSLA: eBook Feasibility Study for Public Libraries [interaktyvus]. 30 June 2010 [žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.cosla.org/documents/COSLA2270_Report_Final1.pdf
Turbūt, nėra netikėta, kad daugelis atsakiusiųjų rinkosi variantą „surasti naujus būdus skatinti skaitymą kuriant patrauklias fizines/virtualias bibliotekų erdves/paslaugas“. Ne mažiau dėmesio sulaukė ir bibliotekų aktyvumas autorių teisių apsaugos diskusijoje. Tačiau mažiau respondentų rinkosi bendradarbiavimo su kitomis bibliotekomis ir leidėjais veiklą. Tikriausia netikėti ir nesuprantami pasirodė variantai apie bendradarbiavimą su leidėjais pritaikant e.knygas skaitytojų poreikiams ir mažai arba (ne)žinomų autorių populiarinimas ir rėmimas.
Dėkojame apklausos dalyviams ir toliau aptarsime tyrimą, kuris ir tapo pagrindiniu apklausos šaltiniu. Tai ataskaita, parengta 2010 m. birželio 30 d. JAV nepriklausomos valstijų bibliotekų agentūrų, atsakingų už regioninių bibliotekų plėtrą, vadovų organizacijos (COSLA – Chief Officers of State Libraries Agencies). Ataskaitos e.Knygų galimybių studija viešosioms bibliotekoms (eBook Feasibility Study for Public Libraries) visas tekstas prieinamas internete. Šio tyrimo įžvalgos gautos apklausius viešųjų bibliotekų vadovus ir ekspertus, turinčius labai įvairią patirtį, susijusią su e.knygomis. Pokalbiai su bibliotekininkais ir ekspertais leido tyrėjams sukurti 7 galimus viešųjų bibliotekų veiklos scenarijus norint produktyviai suvaldyti pokyčius, paskatintus e.knygų paplitimo.
Su scenarijų antraštėmis susipažinote apklausoje. Pamėginkime trumpai aptarti kiekvieną iš jų:
Vienytis į nacionalinius konsorciumus knygoms pirkti. Ši strategija leidžia viešosioms bibliotekoms suvienyti pastangas derantis su e.knygų tiekėjais dėl jų kainos, aktyviai dalyvauti nustatant bibliotekoms tinkamus apmokėjimo modelius. Tačiau konsorciume svarbu suderinti viešųjų bibliotekų interesus ir atsižvelgti į vietos bendruomenei aktualias e.knygas. Tai pareikalaus naujų bendradarbiavimo valdymo modelių kūrimo. Tačiau partnerystė produktyvi ne tik stiprinant viešųjų bibliotekų kaip e.knygų pirkėjų pozicijas, bet ir lobizmo veikloje – parodant valdžios institucijoms ir potencialiems remėjams bibliotekų veiklos, taikomų komplektavimo modelių bei bendradarbiavimo efektyvumą, grindžiamą e.knygų panaudos ir kitokiais duomenimis.
Kartu su kitomis bibliotekomis ir leidėjais kurti e.knygų paieškos/pirkimo/skolinimo paslaugų portalus. Bibliotekų skolinamos e.knygos sunkiai pasiekiamos ir dažniausiai paskirstytos nedidelėse svetainėse, bibliotekų elektroniniuose kataloguose. Tuo tarpu šiandien e.knygų skaitytojai yra linkę ieškoti, pirkti, skolinti knygas internete ir skaityti jas pasitelkiant įvairius prietaisus. Tyrime pateikiamas Digital Lending Goes into OverDrive).
Bibliotekų konsorciumams vykdyti spausdintų ir e.knygų vartojimo būdų ir tendencijų tyrimus. Anot tyrėjų, biblioteka yra skaitymo ir knygų propagavimo vieta, todėl ji tampa savotiška knygų marketingo priemone. Taip 2007 m. Amerikos bibliotekų asociacija (ALA) atliko tyrimą, kuriuo buvo nustatytas ryšys tarp lankymosi bibliotekoje ir knygų pirkimo. Nemažai respondentų nupirkdavo bent vieną knygą, kurią skolinosi bibliotekoje. Be abejo, e.knygos yra kitokios nei spausdintos, ir tai sukelia leidėjams nemažai baimių dėl pirkimo smukimo, nes e.knygos nesusidevi ir gali būti lengvai naudojami kelių žmonių. Taigi, tyrėjų manymu, bibliotekos turėtų vėl apmąstyti savo vaidmenį knygų rinkodaros sistemoje ir pagrįsti tai tyrimų duomenimis, kurie taptų stipriu argumentu derybose su leidėjais.
Populiarinti mažai arba (ne)žinomus autorius ir remti jų knygų leidybą. Pasaulyje pastebima savilaidos iniciatyvų plėtros tendencija. Vis daugiau autorių savarankiškai leidžia knygas. Nemažai knygų išleidžia profesionalai, dalydamiesi savo patirtimi. Tyrėjau citavo JAV Arizonos universiteto profesorės Janos Bradley savilaidos tyrimus, kurie parodė platų tokių knygų asortimentą ir ne tokią žemą kokybę, kaip stereotipiškai priimta manyti. Profesorė J. Bradley siūlo viešosioms bibliotekoms labiau atsigręžti į savo aptarnaujamas bendruomenes ir jų kūrybą. Juolab, kad leidybos sektoriaus duomenys rodo, jog tradiciniai leidybos metodai nebegarantuoja gero kūrinio skaitomumo. Taigi viešosios bibliotekos gali įvairiais būdais paremti mažai žinomus autorius – propaguodamos jų kūrinius savo renginiuose, pasirūpindamos knygų recenzavimu ar net įsteidamos savo nedidelę leidyklą. Autoriui išgarsėjus viešoji biblioteka galėtų gauti tam tikrą grąžą – nemokamus elektroninius autoriaus knygos egzempliorius bibliotekos skaitytojams. Čia, ataskaitos autorių teigimu, prireiks viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo dalijantis išlaidomis, kartu atrenkant ir vertinant įdomias knygas. Kaip vieną iš autorių rėmimo pavyzdžių, pateikiamas Poetų namų (JAV) atvejis. Čia kasmet organizuojama per visus metus sukomplektuotų poezijos leidinių paroda ir kartu renginys, kuriame gali bendrauti autoriai ir leidėjai. Toks bendravimas, konsultacijos gali paskatinti naujų kūrinių leidybos projektus.
Formuoti visuomenės nuomonę autorių teisių apsaugos ir teisės skaityti skaitmeniniame amžiuje klausimais. Diskusijoje su įvairių sričių eskpertais ir bibliotekininkais buvo reiškiama nuomonė ir apie tai, kad būtina ne tik ieškoti naujų bibliotekų vaidmenų, jų svarbos mokslinio pagrindimo, tačiau viešai skleisti šiuos argumentus. Bibliotekos turėtų aktyviai dalyvauti viešosiose diskusijose dėl autorių teisės apsaugos, bibliotekos vaidmens, teisės skaityti svarbos. Tik tuomet galima tikėtis ir visuomenės susidomėjimo šia problema, bibliotekų reikšmės matomumo plačiosioms auditorijoms.
Surasti naujus būdus skatinti skaitymą kuriant patraukles fizines/virtualias bibliotekų erdves/paslaugas. Kalbėdami apie šią viešųjų bibliotekų veiklos sritį, autoriai pažymi, kad biblioteka pirmiausia yra demokratinė vieta, kuri skatina keitimąsi idėjomis. Ir šis teiginys siejasi ne tik su gerai sukomplektuotu fondu, kuris leidžia visiems nemokamai pasinaudoti leidiniais. Biblioteka gali tapti ta vieta, kur skaitytojai norės pasidalyti savo mokymosi, skaitymo, problemų sprendimo patirtimi. Todėl būtina, kad fizinės ir virtualios bibliotekos erdvės skatintų norą dalytis idėjomis, praleisti laiką bibliotekoje. Tokiems tikslams gali tarnauti netradiciniai bibliotekos renginiai, susitikimo erdvės, informacinės technologijos, kurios leistų skaitytojams bendrauti, kurti ir eksperimentuoti. Apibūdindami šią viešųjų bibliotekų veiklos kryptį tyrimo autoriai pateikia Orhuso (Danija) viešųjų bibliotekų projektą Transformation Lab (transformacijų laboratorija – apie tai žr. filmuką, kuriame bibliotekininkai pateikia savo atsakymą į klausimą: „Kodėl verta ateiti į biblioteką, kai viskas prieinama internete?“).
Taigi, iš tiesų, yra daug strateginių viešųjų bibliotekų veiklos galimybių e.knygų rinkoje, ir jos visos vertos mūsų dėmesio.
Parengta pagal:
COSLA: eBook Feasibility Study for Public Libraries [interaktyvus]. 30 June 2010 [žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.cosla.org/documents/COSLA2270_Report_Final1.pdf
Komentarai
Rašyti komentarą