Iš bakalauro darbų: skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugos Lietuvos akademinėse bibliotekose
Šį kartą pristatome šiemet puikiai apgintą bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos absolventės Žydrūnės Šiaulianskaitės bakalauro darbą "Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugos Lietuvos akademinėse bibliotekose: Vilniaus universiteto bibliotekos atvejo analizė".
Jau tapo įprasta, kad akademinių bibliotekų skaitytojai plačiai naudojasi įvairiomis elektroninėmis paslaugomis – elektroniniu katalogu, prenumeruojamomis duomenų bazėmis ir kt., kadangi tokiu būdu jie turi galimybę greitai rasti reikiamą informaciją, remtis naujausiais moksliniais šaltiniais ir pan. Deja, ne visada skaitytojai gali pasigirti savo informacijos paieškos, o dažniau – informacijos įvertinimo įgūdžiais. Daugumoje bibliotekų skaitytojams teikiamos konsultacijos informacijos paieškos ir panaudojimo klausimais, vadinamos bibliografiniu konsultavimu [6]. Šiuolaikiniam akademinės bibliotekos skaitytojui informacijos ar atsakymo į klausimą reikia itin greitai, o dažnai – iškart, dėl to atsiranda konsultacijų teikiamų tiesioginiu būdu poreikis. Užsienio literatūroje tai vadinama Digital reference services arba Virtual reference services, o lietuvių kalba terminija nenusistovėjo, tad straipsnyje šias paslaugas vadinsime skaitmeniniu/virtualiu bibliografiniu konsultavimu. Šis terminas geriausiai apibrėžia priemones, kuriomis teikiamos konsultacijos.
Skaitmeninio konsultavimo priemonės
Pagrindinė priemonė, kuria konsultuojami skaitytojai yra elektroninis paštas. Skaitytojai elektroniniu paštu gali išsamiai pateikti jiems reikiamą klausimą ir lygiai tokiu pačiu būdu gauti atsakymą. Jei skaitytojas neturi galimybės pateikti klausimo šiuo būdu, jis gali užpildyti interneto užklausų formą (angl. web form), kurioje taip pat pateiks jam rūpimą klausimą. Atsakymas šiuo atveju siunčiamas į skaitytojo elektroninio pašto dėžutę. Kita, tiesioginio konsultavimo galimybę suteikianti priemonė – pokalbių kambarių programos (angl. chat). Naudojantis šia priemone atsakymas, priklausomai nuo jo sudėtingumo, gali būti pateikiamas iškart. Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo tikslais naudojama ir interneto telefonijos programa "Skype", kuri labiausiai primena tiesioginį bendravimą "akis į akį".
Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugų tyrimai
Užsienio šalių bibliotekose skaitmeniniu būdu teikiamos konsultacijos – dažnai tiriamas objektas. Deja, Lietuvoje tokių tyrimų trūksta. Daugiausia skaitmeninio bibliografinio konsultavimo tyrimų atliekama Jungtinių Amerikos valstijų akademinės bibliotekose. Tiriama, kaip konkrečioje bibliotekoje organizuojamas skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugų teikimas ir kaip jomis naudojasi bibliotekos skaitytojai [2, 3, 7]. Tyrimai atliekami remiantis skaitytojų pateikiamų užklausų turinio analizės rezultatais. Užsienio šalių bibliotekose atliekama ir interneto svetainių analizė [1, 2]. Tai leidžia ištirti skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugų prieinamumo galimybes. Rečiau atliekamos anketinės apklausos – skaitytojų ir/ar bibliotekos darbuotojų [4, 5]. Visų šių tyrimų rezultatai rodo, kad poreikis konsultuotis nuotoliniu būdu, skaitytojams yra gana didelis, dažniausiai naudojamasi elektroniniu paštu, rečiau kitomis priemonėmis. Dažniausiai atsakoma į temines, faktografines skaitytojų užklausas, pateikiama daug patarimų ir konsultacijų informacijos paieškos ir panaudojimo klausimais.
Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugos Lietuvoje
Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugos Lietuvoje iki šiol nėra iki galo neatskleistas objektas. Bandyta išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės Lietuvos akademinių bibliotekų skaitytojams siūlomos skaitmeninio bibliografinio konsultavimo priemonės. Tai padaryti siekta, atliekant akademinių Lietuvos bibliotekų interneto svetainių analizę. Analizei pasirinktos 23 valstybinių ir nevalstybinių universitetų bibliotekos. Šių bibliotekų pasirinkimą analizei lėmė tai, kad jos veikia prie pagrindinių Lietuvos aukštojo mokslo institucijų, jų veikla apima platesnes funkcijas nei kitų aukštųjų mokyklų (vykdomos trijų pakopų studijos, moksliniai tyrimai), šios bibliotekos aptarnauja didesnes vartotojų auditorijas (mokslininkus, pedagogus, studentus, administracijos personalą).
Dauguma tirtų bibliotekų savo skaitytojams suteikia galimybę kreiptis į darbuotojus elektroniniu paštu. Šią priemonę galima laikyti pagrindine skaitmeninio bibliografinio konsultavimo priemone Lietuvoje. Šię priemonę skaitytojų konsultacijoms naudoja 9 iš 23 analizuotų akademinių bibliotekų. Kitos bibliotekos arba nepateikia informacijos apie tokios konsultacijos galimybes, arba neteikia konsultacijų. Taip pat kai kurių bibliotekų skaitytojai konsultuojami kitomis priemonėmis – naudojant interneto formą (4 bibliotekose iš 23) ar interneto telefonijos programą „Skype“ (4 bibliotekose iš 23). Deja, apie tikslų naudojimąsi jomis sunku kalbėti, kadangi tokia informacija ne visada fiksuojama ir nėra prieinama.
VUB teikiamų konsultacijų atvejo analizė
Siekiant gauti pradinių žinių apie skaitmeninį bibliografinį konsultavimą, rengiant bakalauro darbą, buvo atlikta Vilniaus Universiteto bibliotekos atvejo analizė. Ji susidėjo iš dviejų dalių – bibliotekos sukauptų skaitytojų užklausų turinio analizės ir skaitytojų apklausos. Užklausų turinio analizei pasirinktos bibliotekos bibliografijos skaitykloje užfiksuotos bibliografinės užklausos. Jos parodė, kad pagrindinė skaitytojų kreipimosi į biblioteką priemonė yra elektroninis paštas, antroje vietoje yra interneto forma. Šiomis priemonėmis skaitytojai daugiausia pateikia bibliografines temines ir faktografines užklausas.
Kita bibliotekos konsultavimo priemone – programa „Skype“ skaitytojai pateikia bendro pobūdžio informacijos klausimus. Paskutiniais metais daugėja šia programa teikiamų užklausų, todėl akivaizdu, kad skaitytojams kyla poreikis konsultuotis tiesiogiai. Atlikta bibliotekos vieno skyriaus užfiksuotų užklausų turinio analizė parodė, kad ateityje galima būtų pasvarstyti apie gilesnę ir platesnę VU bibliotekos užklausų analizę – kadangi ši biblioteka gauna specifinių užklausų, į kurias atsako ir kiti bibliotekos skyriai, priklausomai nuo jų specifikos galima atlikti kitokio pobūdžio analizes, pvz. stebėti kaip skaitytojų naudojamos konsultavimo priemonės priklauso nuo jų pateikiamų užklausų, kaip kinta skaitytojų užklausos, kas įtakoja vienos ar kitos konsultavimo priemonės pasirinkimą ir pan.
VU bibliotekos skaitytojų anketinės apklausos rezultatai parodė, kad skaitytojams daugiausia problemų kelia užtrunkantis reikiamo atsakymo pateikimas ir interaktyvumo trūkumas. Be to, ne visi skaitytojai linkę kreiptis skaitmeniniu būdu – jiems įprasta su bibliotekininkais bendrauti „akis į akį“. Taip galėtų kilti klausimas dėl tokio pobūdžio konsultacijų prasmės, tačiau pateikiamų užklausų kiekis atspindi skaitytojų poreikį konsultuotis nuotoliniu būdu.
Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugų perspektyvos
Skaitmeninio/virtualaus bibliografinio konsultavimo paslaugos teikiamos jau pakankamai ilgai, bet Lietuvoje trūksta duomenų apie naudojimosi jomis specifiką. Tačiau akivaizdu, jog šiuolaikiniam vartotojui svarbi interaktyvi ir operatyvi komunikacija su bibliotekininku, reikalinga tiesioginė jo pagalba, kai nebeužtenka turimų informacijos naudojimo įgūdžių. Svarbu, kad bibliotekos, plėtodamos šią veiklą atsižvelgtų į tai, kokių atsakymų ir kokiomis priemonėmis skaitytojams dažniausiai reikia.
Reikia nepamiršti, kad vartotojų poreikiai ir informacijos paieškos elgsena nuolat kinta, šiuos pokyčius reiktų nuolat stebėti. Galvojant apie paslaugų plėtrą galima remtis užsienio bibliotekų patirtimi ir skaitytojus konsultuoti kitomis interaktyviomis priemonėmis, pavyzdžiui, saityno 2.0 priemonėmis Facebook [10], tinklaraščiais [8], mobiliaisiais telefonais [9] ir kt. Šiuo metu Lietuvoje trūksta tyrimų, apibendrinančių bibliotekose teikiamas skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugas ir naudojimosi jomis tendencijas. Tai galėtų būti bibliotekų gaunamų užklausų analizės, bibliotekų darbuotojų apklausos, skaitytojų apklausos ir pan.
Dabartinę skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugų situaciją Lietuvoje galima laikyti pradiniu paslaugų teikimo etapu, nes yra susipažinta su įvairiais metodais ir priemonėmis, tačiau trūksta gilesnio suvokimo apie paslaugų plėtros ir teikimo galimybes.
Naudota literatūra:
1. BERUBE, Linda. Collaborative Digital reference: An Ask a librarian (UK) overview. Program: electronic library and information systems [interaktyvus]. 2004, vol. 38, no. 1 [žiūrėta 2009 spalio 11 d.] Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/00330330410519189.
2. CHOWDHURY, Gobinda; MARGARITI, Simone. Digital reference services: a snapshot of the current practices in Scottish libraries. Library review [interaktyvus]. 2004, vol. 53, no 1 [žiūrėta 2009 spalio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/00242530410514793.
3. DIAMOND, Wendy; PEASE, Barbara. Digital reference: a case study of question types in an academic library. Reference Services Review [interaktyvus]. 2001, vol. 29, no. 3, p. 210-218 [žiūrėta 2010 m. balandžio 18 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/EUM0000000005663.
4. GRONEMYER, Kate; DEITERING Anne-Marie. „I don‘t think it‘s harder, just that it‘s different“: Librarians‘ attitudes about instruction in the virtual reference environment. Reference Services Review [interaktyvus]. 2009, vol. 37, no. 4, p. 421-134 [žiūrėta 2010 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/00907320911007029.
5. JANES, Joseph. Digital Reference: Reference Librarians‘ Experiences and attitudes. Journal of the American Society for Information Science and Technology [interaktyvus]. 2002, no. 53 (7), p. 549-566 [žiūrėta 2010 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą: http://projects.ischool.washington.edu/jwj/570/janes.pdf.
6. JANONIS, Osvaldas. Bibliografijos teorija. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. - 201 p. ISBN 978-9955-33-471-2.
7. LEWIS, Krystal M.; DEGROOTE, Sandra L. Digital reference access points: an analysis of usage. Reference Services Review [interaktyvus]. 2008, vol. 36, issue no. 2, p. 194 – 204 [žiūrėta 2010 m. kovo 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/00907320810873057.
8. POMERANTZ, Jeffrey; STUTZMAN, Frederic. Collaborative reference work in the blogosphere. Reference services review [interaktyvus]. 2006, vol. 34, no. 2, p. 200-212 [žiūrėta 2010 m. balandžio 23 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.emeraldinsight.com/10.1108/00907320610669443.
9. STAHR, Beth. SMS library reference service options. Library Hi Tech News [interaktyvus]. 2009, No. 3/4 p. 13-15 [žiūrėta 2010 balandžio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/07419050910979955.
10. STEINER, Heidi. Reference utility of social networking sites: options and functionality. Library High Tech News [interaktyvus]. 2009, no. 5/6, p. 4-6 [žiūrėta 2010 balandžio 20d.]. Prieiga per internetą:
http://www.emeraldinsight.com/10.1108/07419050910985246.
Parengė Žydrūnė Šaulianskaitė
Jau tapo įprasta, kad akademinių bibliotekų skaitytojai plačiai naudojasi įvairiomis elektroninėmis paslaugomis – elektroniniu katalogu, prenumeruojamomis duomenų bazėmis ir kt., kadangi tokiu būdu jie turi galimybę greitai rasti reikiamą informaciją, remtis naujausiais moksliniais šaltiniais ir pan. Deja, ne visada skaitytojai gali pasigirti savo informacijos paieškos, o dažniau – informacijos įvertinimo įgūdžiais. Daugumoje bibliotekų skaitytojams teikiamos konsultacijos informacijos paieškos ir panaudojimo klausimais, vadinamos bibliografiniu konsultavimu [6]. Šiuolaikiniam akademinės bibliotekos skaitytojui informacijos ar atsakymo į klausimą reikia itin greitai, o dažnai – iškart, dėl to atsiranda konsultacijų teikiamų tiesioginiu būdu poreikis. Užsienio literatūroje tai vadinama Digital reference services arba Virtual reference services, o lietuvių kalba terminija nenusistovėjo, tad straipsnyje šias paslaugas vadinsime skaitmeniniu/virtualiu bibliografiniu konsultavimu. Šis terminas geriausiai apibrėžia priemones, kuriomis teikiamos konsultacijos.
Skaitmeninio konsultavimo priemonės
Pagrindinė priemonė, kuria konsultuojami skaitytojai yra elektroninis paštas. Skaitytojai elektroniniu paštu gali išsamiai pateikti jiems reikiamą klausimą ir lygiai tokiu pačiu būdu gauti atsakymą. Jei skaitytojas neturi galimybės pateikti klausimo šiuo būdu, jis gali užpildyti interneto užklausų formą (angl. web form), kurioje taip pat pateiks jam rūpimą klausimą. Atsakymas šiuo atveju siunčiamas į skaitytojo elektroninio pašto dėžutę. Kita, tiesioginio konsultavimo galimybę suteikianti priemonė – pokalbių kambarių programos (angl. chat). Naudojantis šia priemone atsakymas, priklausomai nuo jo sudėtingumo, gali būti pateikiamas iškart. Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo tikslais naudojama ir interneto telefonijos programa "Skype", kuri labiausiai primena tiesioginį bendravimą "akis į akį".
Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugų tyrimai
Užsienio šalių bibliotekose skaitmeniniu būdu teikiamos konsultacijos – dažnai tiriamas objektas. Deja, Lietuvoje tokių tyrimų trūksta. Daugiausia skaitmeninio bibliografinio konsultavimo tyrimų atliekama Jungtinių Amerikos valstijų akademinės bibliotekose. Tiriama, kaip konkrečioje bibliotekoje organizuojamas skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugų teikimas ir kaip jomis naudojasi bibliotekos skaitytojai [2, 3, 7]. Tyrimai atliekami remiantis skaitytojų pateikiamų užklausų turinio analizės rezultatais. Užsienio šalių bibliotekose atliekama ir interneto svetainių analizė [1, 2]. Tai leidžia ištirti skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugų prieinamumo galimybes. Rečiau atliekamos anketinės apklausos – skaitytojų ir/ar bibliotekos darbuotojų [4, 5]. Visų šių tyrimų rezultatai rodo, kad poreikis konsultuotis nuotoliniu būdu, skaitytojams yra gana didelis, dažniausiai naudojamasi elektroniniu paštu, rečiau kitomis priemonėmis. Dažniausiai atsakoma į temines, faktografines skaitytojų užklausas, pateikiama daug patarimų ir konsultacijų informacijos paieškos ir panaudojimo klausimais.
Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugos Lietuvoje
Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugos Lietuvoje iki šiol nėra iki galo neatskleistas objektas. Bandyta išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės Lietuvos akademinių bibliotekų skaitytojams siūlomos skaitmeninio bibliografinio konsultavimo priemonės. Tai padaryti siekta, atliekant akademinių Lietuvos bibliotekų interneto svetainių analizę. Analizei pasirinktos 23 valstybinių ir nevalstybinių universitetų bibliotekos. Šių bibliotekų pasirinkimą analizei lėmė tai, kad jos veikia prie pagrindinių Lietuvos aukštojo mokslo institucijų, jų veikla apima platesnes funkcijas nei kitų aukštųjų mokyklų (vykdomos trijų pakopų studijos, moksliniai tyrimai), šios bibliotekos aptarnauja didesnes vartotojų auditorijas (mokslininkus, pedagogus, studentus, administracijos personalą).
Dauguma tirtų bibliotekų savo skaitytojams suteikia galimybę kreiptis į darbuotojus elektroniniu paštu. Šią priemonę galima laikyti pagrindine skaitmeninio bibliografinio konsultavimo priemone Lietuvoje. Šię priemonę skaitytojų konsultacijoms naudoja 9 iš 23 analizuotų akademinių bibliotekų. Kitos bibliotekos arba nepateikia informacijos apie tokios konsultacijos galimybes, arba neteikia konsultacijų. Taip pat kai kurių bibliotekų skaitytojai konsultuojami kitomis priemonėmis – naudojant interneto formą (4 bibliotekose iš 23) ar interneto telefonijos programą „Skype“ (4 bibliotekose iš 23). Deja, apie tikslų naudojimąsi jomis sunku kalbėti, kadangi tokia informacija ne visada fiksuojama ir nėra prieinama.
VUB teikiamų konsultacijų atvejo analizė
Siekiant gauti pradinių žinių apie skaitmeninį bibliografinį konsultavimą, rengiant bakalauro darbą, buvo atlikta Vilniaus Universiteto bibliotekos atvejo analizė. Ji susidėjo iš dviejų dalių – bibliotekos sukauptų skaitytojų užklausų turinio analizės ir skaitytojų apklausos. Užklausų turinio analizei pasirinktos bibliotekos bibliografijos skaitykloje užfiksuotos bibliografinės užklausos. Jos parodė, kad pagrindinė skaitytojų kreipimosi į biblioteką priemonė yra elektroninis paštas, antroje vietoje yra interneto forma. Šiomis priemonėmis skaitytojai daugiausia pateikia bibliografines temines ir faktografines užklausas.
Kita bibliotekos konsultavimo priemone – programa „Skype“ skaitytojai pateikia bendro pobūdžio informacijos klausimus. Paskutiniais metais daugėja šia programa teikiamų užklausų, todėl akivaizdu, kad skaitytojams kyla poreikis konsultuotis tiesiogiai. Atlikta bibliotekos vieno skyriaus užfiksuotų užklausų turinio analizė parodė, kad ateityje galima būtų pasvarstyti apie gilesnę ir platesnę VU bibliotekos užklausų analizę – kadangi ši biblioteka gauna specifinių užklausų, į kurias atsako ir kiti bibliotekos skyriai, priklausomai nuo jų specifikos galima atlikti kitokio pobūdžio analizes, pvz. stebėti kaip skaitytojų naudojamos konsultavimo priemonės priklauso nuo jų pateikiamų užklausų, kaip kinta skaitytojų užklausos, kas įtakoja vienos ar kitos konsultavimo priemonės pasirinkimą ir pan.
VU bibliotekos skaitytojų anketinės apklausos rezultatai parodė, kad skaitytojams daugiausia problemų kelia užtrunkantis reikiamo atsakymo pateikimas ir interaktyvumo trūkumas. Be to, ne visi skaitytojai linkę kreiptis skaitmeniniu būdu – jiems įprasta su bibliotekininkais bendrauti „akis į akį“. Taip galėtų kilti klausimas dėl tokio pobūdžio konsultacijų prasmės, tačiau pateikiamų užklausų kiekis atspindi skaitytojų poreikį konsultuotis nuotoliniu būdu.
Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugų perspektyvos
Skaitmeninio/virtualaus bibliografinio konsultavimo paslaugos teikiamos jau pakankamai ilgai, bet Lietuvoje trūksta duomenų apie naudojimosi jomis specifiką. Tačiau akivaizdu, jog šiuolaikiniam vartotojui svarbi interaktyvi ir operatyvi komunikacija su bibliotekininku, reikalinga tiesioginė jo pagalba, kai nebeužtenka turimų informacijos naudojimo įgūdžių. Svarbu, kad bibliotekos, plėtodamos šią veiklą atsižvelgtų į tai, kokių atsakymų ir kokiomis priemonėmis skaitytojams dažniausiai reikia.
Reikia nepamiršti, kad vartotojų poreikiai ir informacijos paieškos elgsena nuolat kinta, šiuos pokyčius reiktų nuolat stebėti. Galvojant apie paslaugų plėtrą galima remtis užsienio bibliotekų patirtimi ir skaitytojus konsultuoti kitomis interaktyviomis priemonėmis, pavyzdžiui, saityno 2.0 priemonėmis Facebook [10], tinklaraščiais [8], mobiliaisiais telefonais [9] ir kt. Šiuo metu Lietuvoje trūksta tyrimų, apibendrinančių bibliotekose teikiamas skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugas ir naudojimosi jomis tendencijas. Tai galėtų būti bibliotekų gaunamų užklausų analizės, bibliotekų darbuotojų apklausos, skaitytojų apklausos ir pan.
Dabartinę skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugų situaciją Lietuvoje galima laikyti pradiniu paslaugų teikimo etapu, nes yra susipažinta su įvairiais metodais ir priemonėmis, tačiau trūksta gilesnio suvokimo apie paslaugų plėtros ir teikimo galimybes.
Naudota literatūra:
1. BERUBE, Linda. Collaborative Digital reference: An Ask a librarian (UK) overview. Program: electronic library and information systems [interaktyvus]. 2004, vol. 38, no. 1 [žiūrėta 2009 spalio 11 d.] Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/00330330410519189.
2. CHOWDHURY, Gobinda; MARGARITI, Simone. Digital reference services: a snapshot of the current practices in Scottish libraries. Library review [interaktyvus]. 2004, vol. 53, no 1 [žiūrėta 2009 spalio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/00242530410514793.
3. DIAMOND, Wendy; PEASE, Barbara. Digital reference: a case study of question types in an academic library. Reference Services Review [interaktyvus]. 2001, vol. 29, no. 3, p. 210-218 [žiūrėta 2010 m. balandžio 18 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/EUM0000000005663.
4. GRONEMYER, Kate; DEITERING Anne-Marie. „I don‘t think it‘s harder, just that it‘s different“: Librarians‘ attitudes about instruction in the virtual reference environment. Reference Services Review [interaktyvus]. 2009, vol. 37, no. 4, p. 421-134 [žiūrėta 2010 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/00907320911007029.
5. JANES, Joseph. Digital Reference: Reference Librarians‘ Experiences and attitudes. Journal of the American Society for Information Science and Technology [interaktyvus]. 2002, no. 53 (7), p. 549-566 [žiūrėta 2010 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą: http://projects.ischool.washington.edu/jwj/570/janes.pdf.
6. JANONIS, Osvaldas. Bibliografijos teorija. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. - 201 p. ISBN 978-9955-33-471-2.
7. LEWIS, Krystal M.; DEGROOTE, Sandra L. Digital reference access points: an analysis of usage. Reference Services Review [interaktyvus]. 2008, vol. 36, issue no. 2, p. 194 – 204 [žiūrėta 2010 m. kovo 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/00907320810873057.
8. POMERANTZ, Jeffrey; STUTZMAN, Frederic. Collaborative reference work in the blogosphere. Reference services review [interaktyvus]. 2006, vol. 34, no. 2, p. 200-212 [žiūrėta 2010 m. balandžio 23 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.emeraldinsight.com/10.1108/00907320610669443.
9. STAHR, Beth. SMS library reference service options. Library Hi Tech News [interaktyvus]. 2009, No. 3/4 p. 13-15 [žiūrėta 2010 balandžio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/07419050910979955.
10. STEINER, Heidi. Reference utility of social networking sites: options and functionality. Library High Tech News [interaktyvus]. 2009, no. 5/6, p. 4-6 [žiūrėta 2010 balandžio 20d.]. Prieiga per internetą:
http://www.emeraldinsight.com/10.1108/07419050910985246.
Parengė Žydrūnė Šaulianskaitė
Gerai, kad darbo autorė čia nepateikia statistikos, kurią panaudojo savo darbe, nes jį 90% neatitinka realios padėties. Vieno skyriaus vieno žmogaus kompiuterytje išsaugoti duomenys neparodo visos VU bibliotekos darbuotojų atliekamų užklausų kiekio.
AtsakytiPanaikintiTiesa, autorė nustebino sugebėjimu šaltai atlaikyti kritiką, tikrai pagarba :)