Ar tikrai ilgalaikė bibliotekų sėkmė baigėsi? Studijuoju P. Druckerį (2)

Skaitau toliau per šešiasdešimt metų geriausius P. Druckerio vadybos tekstus [1]. Jis kalbėdamas apie verslo tęstinumą, pabrėžia, kad geriausias patikimų verslo prognozių šaltinis - visuomenės struktūra ir veiksnių dinamika. Tačiau retas verslas tuo pasinaudoja. Jei tai yra svarbu verslui, tai kiek kartų svarbiau turėtų būti bibliotekoms sekti visuomenės demografines ir kitas tendencijas. Tuo labiau, kad tos tendencijos, kaip ir daugelis kitų mūsų gyvenimo sričių šiandien, kinta daug sparčiau. Taigi galima daryti išvadą, kad bibliotekų paslaugų potencialių klientų - visuomenės - elgsenos, poreikių ir vertybių kaita mus turi skatinti ieškoti naujų misijos ir uždavinių apibrėžimų. Garsusis vadybos specialistas ir mąstytojas teigia –kai patiriame sėkmę, iš karto turime ieškoti naujų veiklos būdų ir krypčių. Negalima užmigti ant laurų, nes tai, kas mus atveda prie sėkmės, tą pačią minutę pasensta. Sėkmė perkuria situaciją, todėl sėkmingas verslininkas nuolat klausia – kas yra mano verslas; koks bus mano verslas ateityje (kokia yra mano vizija) ir koks turi būti mano verslas, įvertinus šiandienos tendencijas ir išanalizavus aplinkos veiksnius.

Pelno nesiekiančiam sektoriui, kuris paprastai sprendžia visuomenės problemas, ypač svarbu negailėti laiko ir pastangų veiksmingam tikslo apibrėžimui, taip pat savo veiklos ir rezultatų vertinimui iš išorės, t.y. kliento pozicijos, o ne iš vidaus. Deja, gana dažnai geriems darbams sukurtos ar susikūrusios organizacijos patenka į spąstus, kai geros intencijos tampa svarbiau nei įstaigos veiklos veiksmingumas, rezultatai, atskaitomybė ir efektyvūs (dažnai – skausmingi) valdymo sprendimai. Realiais lūkesčiais reikia laikyti žinojimą, kad dešimtmetis yra ilgiausias laikotarpis, kiek galime veikti gerai, nepervertindami savo paskirties ir misijos formuluočių. Anot P. Drukerio galima rasti tik kelis pavyzdžius, kai tikslo ir misijos apibrėžimai „išgyveno“ tris, ar net penkis dešimtmečius.

Kad bibliotekoms jau atėjo laikas permąstyti savo veiklą pastebiu iš diskusijų užsienio šalyse. Jau beveik dešimt metų bibliotekininkų įvairių lygių profesinėse konferencijose, seminaruose ar susitikimuose dominuoja bibliotekų ateities ir perspektyvų klausimas. Tai daryti pasaulio bibliotekininkus skatina ir technologiniai sprendimai, sudarantys sąlygas net ir žemesnius nei vidutinius informacijos paieškos gebėjimus turinčiam žmogui susirasti atsakymus į savo klausimus. Galvoju, kad beveik kiekvienoje šalyje kas nors – vietos ar centrinės valdžios atstovas, politikas ar kuris nors pilietis yra uždavęs klausimą - „Kam reikia bibliotekos, jei visą informaciją galima rasti internete“. Šis klausimas „sklando ore“ ir kartais drąsiausieji iš mūsų profesijos pakartoja jį savo pranešimuose. Bet vietoj to, kad imtume ir rimtai pasvarstytume ir pasvertume atsakymų, net ir pesimistiškiausių galimybes, dažniausiai tik įjungiame emocinės gynybos mechanizmą. Užsispyrusiai ir aklai, teigiame „Bibliotekos išliks, nes...: „informacinei visuomenei jų reikia labiau nei bet kada anksčiau“; „turime ilgas bibliotekų veiklos tradicijas“; „nes daro gerą darbą visuomenėje“... Nepaisydami mažėjančios skaitytojų statistikos, nuolat mažinamo finansavimo bibliotekoms, dešimtmečius besitęsiančios bibliotekų uždarymo tendencijos ir sektoriuje dirbančių specialistų senėjimo tendencijų.

Peteris Druckeris mini, kad vienas iš ankstyvų verslo smukimo požymių yra, kai jis nebepritraukia išsilavinusių, perspektyvių ir ambicingų žmonių. Atpažįstama?! Dar vienas signalas, į kurį Parmoje vykusiame Bobcatsss simpoziume atkreipė dėmesį kolegė Margriet van Eck Poppe, dėstanti bibliotekų ir informacijos mokslus Amsterdamo taikomųjų mokslų universiteto Medijų, informacijos ir komunikacijos (MIC) programoje. Savo pranešime „Ar turėtume eiti informacijos specialistų sertifikavimo keliu?“ ji atreipia dėmesį, kad pastarųjų metų bibliotekininkystės studijų programos keitimasis dėl rinkos spaudimo pavertė ją „chameleonu“ – nežinoma neatpažįstama studijų lauku stojantiesiems, darbdaviams ir vyriausybei. Tam pasitarnavo pop sprendimas programos pavadinime ir aprašyme žodžiu “informacija” pakeisti svarbiausią profesijai tapatybės žymenį – žodį „biblioteka“ ir „bibliotekininkystė“. Greičiausiai tai, teigia kolegė, prisidėjo prie to, jog informacijos programose mažėja stojančiųjų [2].

Panašias tendencijas matome ir Lietuvoje – 2009 metais Klaipėdos universiteto bibliotekininkystės studijas pakeitė Informologijos programa. Šiais metais Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto administracija skyrė dvi valstybės finansuojamas vietas (toliau - vfv) Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistrantūros programai, tiksingai sudarydama sąlygas dar rastis bent minimaliai trims studentams, mokantiems už studijas. Nes programos vykdymui nustatytas minimalus studentų skaičius – 5. Administracija nusprendė palaikyti ne atnaujintą bibliotekininkystės valdymo programą, o antrus metus teikiamą, ir chameleonišką savo esme „Paveldo informacijos ir komunikacijos“ programą, kuriai skirta 13 vfv. Bibliotekininkystės studijų ir bibliotekų specialistų klausimas, žinoma, reikalauja atskiros diskusijos. Šiuos veiksnius miniu tik, kaip ženklus, atkreipusius mano dėmesį ir privertusius mane susimąstyti.

Lietuvoje turime tokią situaciją – bibliotekos tampa nelabai patraukliomis darbo vietomis, jos praranda ir galimybes įdarbinti naujai parengtus bibliotekininkystės specialistus, nes tokių programų dėl administracinių sprendimų ilgainiui neturėtų likti. Nuostabu tai, kad šitie ženklai nesulaukia nei gilesnių studijų, nei platesnės diskusijos profesinėje bendruomenėje. Todėl su tinklaraščio skaitytojais dalinuosi dar vienu klausimu, kuris neduoda man ramybės. Kokia gi išeitis ar išeitys ir kur jos. O gal tai, ką turime Lietuvoje tėra tik globalaus bibliotekų judėjimo link pabaigos atgarsiai?..

Šaltiniai:

1. Drucker, Peter. The Essential Drucker. The Best of Sixty Years of Peter Drucker. New York, 2001. 358 p.

2. Poppe, Margriet van Eck. Certification of information professionals, the way we should go? Bobcatsss 2010 symposium. University of Parma, 25-27 January, 2010. Accsess in the Internet: http://dspace-u nipr.cilea.it/bitstream/1889/1278/3/Eck_Poppe_paper.pdf

Knygos viršelio nuotrauka paimta iš internetinės prekyvietės Amazon.com