Apie verslą ir bibliotekas: studijuoju P. Druckerį


Pradėjau skaityti Peterio Druckerio – legendinio modernios vadybos mąstytojo per 60 metų suformuotų bazinių valdymo idėjų rinktinę ir pamaniau, o kodėl gi nepasidalinus su Rock&Roll'ininkais.

Sunku turbūt būtų rasti žmogų, kuris neturi valdymo patirties – valdymo procesuose dalyvaujame beveik kasdien, turėdami įvairius vaidmenis – kartais esame klientai, kartais – paslaugų teikėjai ar pardavėjai, kartais kartu su kitais priimame sprendimus, nuo kurių priklauso kitų darbas ar patirtis. Dabar galvoju, galbūt todėl visi galvoja gebantys vadovauti. Čia matau paralelių su bibliotekomis, nes beveik kiekvienas jaučiasi žinantys, kaip reikia kurti biblioteką, ypač kai kalbama apie knygų įsigijimą ir bibliotekos įrengimą – juk visi turi namuose bent kelias knygas lentynoje ir bent kartą gyvenime naudojosi kokia nors viešąja biblioteka (šiuo atveju vieša vadinu bet kurią biblioteką, finansuojamą iš mokesčių mokėtojų kišenės). Todėl ir turime bibliotekose spintas, kurių artimiausia giminaitė, geriausiu atveju, yra sekcija ar indauja, o blogiausiu atveju – vertikaliai pastatyta didelė dėžė. Stilinga, bet nefunkcionalu, nes knyga vartotojui pasiekiama tik giliai įlindus į dėžę. Jau nekalbu apie lentynų aukštį – prieš savaitę mačiau atviruose fonduose eiles suguldytų knygų, nes pastatyti nepavyskta. Kas kad vartotojui reikia prigulti ar levituoti horizontalioje padėtyje, kad perskaitytų knygos pavadinimą. O sofkės šalia tai nėra… Čia kaip tik proga peršokti prie Peterio Druckerio minčių.

P. Druckeris pažymi, kad verslo įmonės socialinis (ar visuomeninis) indėlis priklauso nuo jos pelningumo ir pelno. Tačiau klaidingai manoma, kad pelnas ir pelningumas yra vienintelis verslo tikslas. Vadybos teoretikas teigia, kad vienintelis ir tikrasis verslo tikslas yra sukurti klientą – pirkėją ar užsakovą. Rinkos, jo nuomone, atsiranda verslo žmonių iniciatyva ir dėl jų pastangų, tai nei Dievo, nei gamtos duota, nei savaime sąlygota ekonomikos galių. Bet tas ryšys yra dvipusis. Verslas sukuria klientą – atpažindamas miegančius poreikius ir juos patenkindamas pasiūlyta preke ar paslauga. Paklausa be verslo pastangų ir inovacijų neatsiras. O klientas mielai išsitraukiantis piniginę, kad sumokėtų už prekę ar paslaugą, nulemia verslo sėkmę. Ir išvada, kad yra dvi pagrindinės verslo funkcijos – rinkodara ir inovacija.

Grįžtu į bibliotekų pasaulį ir klausiu savęs, ką tai galėtų reikšti bibliotekoms? Neabejoju, kritikas iš karto turėtų atrėžti – pelningumas ir pelnas bibliotekoms nerūpi ir JOKIU BŪDU neturi rūpėti, tai tik verslui svarbi organizacijos savybė. Nemanau, kad norėčiau dėl to ginčytis, todėl einu toliau. Ar bibliotekoms neturėtų rūpėti verslui priskiriamas tikslas – sukurti klientą? Bibliotekose dažniau – tai skaitytojas ar kitų paslaugų vartotojas. Juokinga būtų tikėti, kad bibliotekoms vartotojus duoda Dievas ar gamta, todėl ar nevertėtų pasigilinti, kokiu būdu biblioteka (arba bibliotekų sistema) susikuria gerą klientą? Ir kas gi yra tas geras bibliotekos paslaugų vartotojas, jei iš jo neprašome iš kišenės išsitraukti piniginės?

Šaltinis:
Drucker, Peter. The Essential Drucker. The Best of Sixty Years of Peter Drucker. New York, 2001. 358 p.

Knygos viršelio nuotrauka paimta iš internetinės prekyvietės Amazon.com

----------------------------------

Manau, kad turėsiu ir daugiau klausimų… :)

Komentarai

  1. Jeigu "nesusikursime klientų" -metelių taip po dešimties ar juolab dvidešimties mūsų profesijos beliks reliktai/atavizmai.
    Nes dabar augantys vaikai vis mažiau linkę skaityti apskritai, juolab, kad bus, ko gero, visi tie skaitliai ar ir kiti madingi skaitymo "įnagiai" pažengę labai toli ir dabartiniai mažiukai visas tas technologijas bus gerai įvaldę , taigi bibliotekos daugeliu atvejų jiems bus dzin dzindziliausias.Dabartiniai penkiasdešimtmečiai, jau irgi neblogai (dažniausiai) įvaldę technologijas, bus dauguma stipriai "kušli"(sprendžiu iš praktikos :))) ) ir prie viso sentimento spausdintai knygai visgi pereis ant skaitmeninio bent jau bulvarinio laisvalaikio skaitalo -"įnagius", saugodami senolių akis, jiems paslaugiai dovanos technologiškai išprusę jų vaikai ir vaikaičiai :)
    Na, nemanau, kad visai neliks popierinių knygų, kurių išdavimas klientams, beje,šiandien yra daugumos mūsų profesijos žmonių būdas užsidirbti duonytei -kad ir be sviesto...
    Taigi akivaizdu - ateities "klientą" augintis būtina -nuo mažiukų.Socialiai pažeidžiami žmonės irgi , manau, labai dėkinga tikslinė auditorija, su kuria reikia labai intensyviai dirbti.Kitas dalykas -manau, mums tiesiog PRIVALU tapti NEPAKEIČIAMAIS vėdliais po visas tas internetinės informacijos vingrybes ir pan.
    Pagarbiai -
    Giedrė Bulgakovienė
    Alytus
    p.s. komentarą rašiau neprisijungus, o anonimu likt kažkaip nepatogu :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai