Bibliotekų vaidmuo skatinant regiono verslo plėtrą

Ekonominio nuosmūkio laikais ypač aktualios diskusijos apie tai, kaip rasti efektyviausius būdus skatinti ekonomikos augimą. Vienas iš tokių būdų yra regiono/vietovės ekonomikos augimo skatinimas (angl. economic gardening – pažodžiui – „ekonominė sodininkystė“). Šios koncepcijos esmė – parama vietos verslui užuot pritraukius investicijas ir verslo įmones iš kitų regionų. Vienas pirmųjų vietos ekonomikos augimo skatinimo ekspertimentų įvyko 1989 m. JAV, Littletono mieste (Kolorado valstijoje). Pažymėtina, kad šios ilgalaikės programos rezultatai buvo įspūdingi. 2005 m. ženkliai padidėjo darbo vietų (nuo 15000 iki 35000), trys kartus padidėjo surenkamų mokesčių skaičiai (Economic gardening..., 2010).

Kuriant ilgalaikę paramos verslui programą Littletone buvo patirta nemažai nesėkmių ir daug mokytasi iš klaidų bei pastangų giliau suprasti verslumo esmę ir jo skatinimo galimybes. Pastebėta, kad vietos ekonomikos augimo garantais gali tapti jaunosios bei greitai augančios įmonės, kurių vadovai turi nemažai ambicijų ir kuriose augimas siejamas su inovacijomis – naujų produktų, idėjų įgyvendinimu. Atsižvelgiant į įgytą patirtį Littletone vietos verslo „auginimas“ buvo grindžiamas trim esminiais principais – informacija, infrastruktūra ir bendradarbiavimu tarp įvairių organizacijų ir verslo. Taigi plačiau apie šiuos programos aspektus:

1. Pirmasis principas – informacija – svarbus todėl, kad bet kokiai įmonei norint išlikti rinkoje ir pranokti konkurentus nuolat reikia naujausios informacijos apie rinkos ir atskirų produktų bei paslaugų tendencijas, teisės aktus, galinčius turėti įtakos verslui, konkurentų veiksmus ir kt.
2. Antrasis principas – infrastruktūra, suprantamas kaip pagrindas verslo veiklai, siejasi su keliais aspektais – materialiniu, gyvenimo kokybės ir intelektiniu. Be abejo, kad verslas galėtų normaliai funkcionuoti, būtina materialinė infrastruktūra. Tačiau tai dar ne viskas. Gyvenimo kokybė regione, pavyzdžiui, netgi patraukli aplinka (parkai, laisvalaikio ir poilsio vietos ir kt.) gali paveikti verslo plėtrą. Ir pagaliau, tam kad verslas sėkmingai plėtotųsi, būtina intelektinė infrastruktūra, arba kūrybiški žmonės, kurie užtikrintų inovatyvių idėjų kūrimą ir įgyvendinimą. Šis infrastruktūros aspektas siejasi su rinkoje paklausių specialistų rengimu aukštosiose mokyklose, profesinio mokymo programomis.
3. Galiausiai, trečiasis principas – bendradarbiavimas – siejasi su įvairių bendruomenių, kurios vienaip ar kitaip dalyvauja inovatyvių idėjų kūrimo ir įgyvendinimo procese, glaudesnės sąveikos ir partnerystės skatinimas. Pavyzdžiui, universitetų ir mokslinių institutų tyrinėtojų bei verslo bendradarbiavimas gali būti labai produktyvus ir užtikrintų naujovių diegimą įmonių veikloje (Gibbons, 2010).

Taigi tokiais trim principais remiasi Littletono programa. Susipažinę su ja nesunkiai pamatysime ir bibliotekų vaidmenį skatinant regionų ir vietovių ekonomikos augimą. Juk informacija yra kertinis verslo konkurentiškumo ir plėtros komponentas.

Bibliotekų vaidmuo šalių ir regionų ekonominės plėtros kontekste nėra nauja tema. Tačiau naują postūmį diskusijoms apie galimą bibliotekų indėlį suteikė tiek bibliotekų siekis apibūdinti ir pagrįsti savo poveikį (netgi išreiškiant jį kiekybiniais rodikliais) aptarnaujamoms tikslinėms grupėms bei ekonominis nuosmūkis, kuris išryškino bibliotekų paslaugų teigiamą poveikį vartotojams. Pastarųjų metų bibliotekininkystės tyrimuose neretai matome tokias formuluotes kaip „investicijų grąža“, „piniginė vertė“, „ekonominis poveikis“ (Libraries: growing local economies, 2008). Pavyzdžiui, naujausi viešųjų bibliotekų tyrimai rodo, kad padidėjo bibliotekų lankomumas, nemažai skaitytojų turi galimybę prieiti prie kompiuterio ir naudotis reikalinga informacija tik bibliotekoje, skaitytojai bibliotekoje sprendžia svarbias su asmeniniu gerbūviu susijusias problemas – pvz., įsidarbinimo (apie tokius tyrimus jau buvome šiek tiek užsiminę straipsnyje „Kaip skaitytojai naudojasi bibliotekomis 2010 m. JAV ir Lietuvoje“). Be to, keičiasi požiūris į bibliotekos vaidmenį. Ji suprantama ne tik kaip laisvalaikio, mokslo ir studijų vieta, bet kaip institucija, kuri padeda spręsti iškylančias problemas (tiek atskirų gyventojų, tiek ir verslo įmonių), susijusias su informacija. Taip daugelyje viešųjų bibliotekų gyventojai išmoksta naudotis kompiuteriu, parašyti gyvenimo aprašymą ar surasti darbą. Panašiai bibliotekos gali teikti ir teikia informaciją verslininkams. Taigi bibliotekos (tiek viešosios, tiek ir kitų tipų) yra kertinė informacinės paramos vietos verslui infrastruktūros dalis (Libraries: growing local economies, 2008).

Bibliotekų parama vietos verslo augimui nėra tik teoriniai samprotavimai, jau gausu tokios veiklos pavyzdžių. Labai naudingas šaltinis minėta tema yra Christine Hamilton-Pennel tinklaraštis „Parama verslumui“ (angl. supporting entrepreneurship). Dienoraščio autorė turi nemažai patirties bibliotekiniuose vietos ekonomikos puoselėjimo projektuose ir pateikia tinklaraštyje vertingą informaciją apie tai, kaip bibliotekos galėtų remti verslininkus. Nagrinėdama JAV bibliotekų dalyvavimą vietos ekonomikos auginimo projektuose autorė pastebi, kad bibliotekininkai (dažnai tai už bibliografinį aptarnavimą atsakingi darbuotojai), net ir neturėdami verslo informacijos paieškos patirties po nedidelio apmokymo, kuris dažnai vykdavo neformaliai, galėjo efektyviai teikti informaciją verslininkams. Verslo informacijos teikimo paslaugos apimdavo įvairių verslui būtinų duomenų ir informacijos rinkimą bei apdorojimą ir labai priminė veiklą, tradiciškai vykdomą komercinių informacijos tarnybų ar nepriklausomų informacijos specialistų (apie ją jau rašėme straipsnyje „Informacijos verslas, arba dar viena karjeros galimybė išradingiems bibliotekininkams“).

Manau, kad parama verslui yra svarbi bibliotekų veiklos kryptis ir puikus būdas pradėti glaudų bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijomis ir verslininkais, pasiūlyti pritaikyti jau kitose šalyse patikrintus ekonomikos augimo skatinimo sprendimus. Informacijos šaltinių, pagrindžiančių bibliotekų reikšmę vietos ekonomikos puoselėjimo projektuose, tikrai netrūksta.

Lauksime diskusijų (galbūt, ir pasidalijimo savo patirtimi bei pavyzdžiais) ir jūsų nuomonės apie bibliotekų vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir remiant regiono verslą.

Literatūra:

Economic gardening: cultivating Canadian entrepreneurs [interaktyvus]. 2010 [2010 m. birželio 14 d.]. Prieiga per internetą: http://www.economicgardening.ca/index.htm

GIBBONS, Christian. Economic gardening: an entrepreneurial approach to economic development. In City of Littleton [interaktyvus]. 2010 [2010 m. birželio 14 d.]. Prieiga per internetą: http://www.littletongov.org/bia/economicgardening/

HAMILTON-PENNEL, Christine. Economic gardening with public librarians. In Supporting entrepreneurship [interaktyvus]. 2009 [2010 m. birželio 14 d.]. Prieiga per internetą: http://supportinglocalentrepreneurship.wordpress.com/2009/04/07/economic-gardening-with-public-librarians/

Libraries: growing local economies [interaktyvus]. 2008 [ 2010 m. birželio 14 d.]. Prieiga per internetą: http://growinglocaleconomies.com/libraries

Komentarai

Populiarūs įrašai