Viešosios bibliotekos žinių visuomenėje: danų įžvalgų lietuviškos interpretacijos

2010 m. gegužės 6 d. Helsinkyje vykusioje NAPLE forumo asamblėjoje [1] keturių šalių – Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Portugalijos – atstovai pristatė nacionalines viešųjų bibliotekų programas ir strategijas, kurios skatina svarstyti apie strategijos poreikį. Lietuvoje kaip ir kitose Europos ir pasaulio šalyse viešosios bibliotekos gyvena radikalių pokyčių nuojauta. Todėl ilgalaikės perspektyvos ir veiklos prioritetai yra svarbi įvairių institucijų veiklą konsoliduojanti priemonė.

Todėl toliau pateikiu trumpą naujausios danų ataskaitos [2] apžvalgą ir interpretacijas. Apžvalga paremta Jenso Thorhauge asamblėjoje skaityto pranešimo, pirmos dalies vertimo į anglų kalbą medžiaga.

Danijoje nuo 2007 metų vyksta savivaldybių reforma, kuri paveikė viešąsias bibliotekas – jų (kaip ir savivaldybių) skaičius gerokai sumažėjo, o likusiųjų bibliotekų aptarnavimo teritorijos ir, atitinkamai, tinklai išsiplėtė. Ši reforma dar labiau išryškino pastaraisiais metais prasidėjusių viešųjų bibliotekų pokyčių tendencijas.

Vis dėl to Danijoje viešosios bibliotekos – populiarios, nes trečdalis danų apsilanko viešojoje bibliotekoje bent kartą per mėnesį. Lietuvoje tyrimų duomenimis kartą ar du kartus per mėnesį viešosiose bibliotekose lankosi kas penktas gyventojas, o pusė gyventojų teigė esantys patenkinti viešųjų bibliotekų paslaugomis [3]. Panašiai ir Danijoje bibliotekų paslaugos iš esmės yra vertinamos gerai, žmonės jomis patenkinti, bet Danijos kultūros ministro sudarytas komitetas viešųjų bibliotekų plėtros ateityje galimybėms apibrėžti, konstatavo, kad naudojimosi bibliotekomis būdai keičiasi. Iš vienos pusės – mažėja išduodamų knygų ir kitų dokumentų skaičius, iš kitos pusės – sparčiai auga skaitmeninio turinio naudojimas per bibliotekose sukurtas sistemas. Danijos bendrame bibliotekų skaitmeninių paslaugų portale bibliotek.dk [4] vartotojai gali rasti muzikos įrašų ir kitų skaitmeninių tekstų parsisiuntimui. Šios paslaugos vartotojams yra teikiamos neatlygintinai, tačiau yra ribojama parsisiųstos medžiagos apimtis ir jos naudojimosi laikas. Nepaisant didelės paslaugų įvairovės, visgi knygų skolinimasis dar yra pagrindinė priežastis, kodėl danai eina į biblioteką. Tokias pačias tendencijas galime stebėti ir Lietuvoje, ir kitose šalyse.

Žinių visuomenės ir globalizacijos veiksniai iš esmės transformuoja žmonių gyvenimo sąlygas ir medijų naudojimo įpročius. Todėl bibliotekos kuria naujas paslaugas, bet iš kitos pusės beatsirandantys alternatyvūs informacijos prieigos būdai bei demografinės tendencijos verčia mažinti viešųjų bibliotekų tinklą. Todėl komitetas, kurį iš įvairių bibliotekų, nevyriausybinių organizacijų ir artimų visuomenės informavimo sričių atstovų, sudaryti kultūros ministrą privertė Danijos parlamentarų bei visuomenės susirūpinimas administracinės reformos kontekste sparčiai besikeičiančio bibliotekų skaičiaus pasekmės gyventojų galimybėmis gauti informaciją, savo uždavinį apibrėžė taip – nustatyti bibliotekų skaitmeninės infrastruktūros ir skaitmeninių bei tradicinių paslaugų sąveikos tolesnės plėtotės gaires.

Gyvenimo mokymasis tampa strategiškai svarbiausia šiuolaikinės visuomenės gyvensenos sąlyga, prie kurios užtikrinimo svariai gali prisidėti viešosios bibliotekos. Svarbu pripažinti, kad vien tik interneto nepakanka žinioms, reikalingoms konkretaus žmogaus gyvenime kylančioms problemoms (mokymosi, laisvalaikio, dalykinėms, kasdienio gyvenimo) spręsti , todėl fiziniai bibliotekų fondai tarnauja ir tarnaus kaip bendrai prieinama žinių bazė. Bibliotekos tampa dar svarbesnės, kai vis daugiau žmonių darbo aplinkoje susiduria su sudėtingomis ir kūrybiškomis užduotimis , kurioms ankstesnės patirties nepakanka. Be to bibliotekoje žinios slypi ne tik fonduose, vis dažniau bibliotekoje žinių šaltiniu tampa kiti žmonės ir naujos kultūrinės patirtys. Biblioteka mūsų visuomenėje išlieka svarbiausia, o gal ir vienintele, nekomercine erdve, kuria naudojasi didžioji dalis visuomenės ir kur susitinka įvairūs žmonės. Tai kartu reiškia, kad jų pasiūla ir erdvė turi būti tokia, kuri patenkintų įvairius poreikius. Lietuvoje 2005 metų kokybinis tyrimas „Biblioteka kasdieniame gyvenime“ parodė, kad vieniems žmonėms patinka bibliotekos tradicinė atmosfera, kitus – ji gąsdina, iš to seka rekomendacija formuoti įvairių stilių bibliotekų erdves. Bibliotekos padeda įveikti socialinę atskirtį, suteikdamos galimybes įvairių socialinių, kultūrų ir etninių grupių žmonėms susitikti, bendrauti bibliotekoje ir dalyvauti renginiuose, tai privačioje ar komercinėje aplinkoje iš esmės yra neįmanoma.

Danų ataskaitoje pateikiamos bibliotekų vystymosi ateityje rekomendacijos, suskaidytos į 5 grupes:
1. Atviros bibliotekos
2. Įkvėpimo ir mokymosi šaltinis
3. Danijos skaitmeninė biblioteka
4. Partnerystės
5. Profesinis ugdymas


Atviros bibliotekos: komitetas siūlo kurti naujas fizinės bibliotekos koncepcijas. Bibliotekos turi vietos lygiu sistemingai veikti, užtikrindamos alternatyvas tradicinėms bibliotekų erdvėms, pavyzdžiui, bibliotekos integruotos su kitų tipų institucijomis, o taip pat lankstesniais būdais teikiančios naujas ir įprastas bibliotekų paslaugas. Aarhuse viešoji biblioteka jau veikia kaip integruota savivaldybės informacijos paslaugų ir viešosios bibliotekos institucija. Keliose mažose bendruomenėse, kur anksčiau vietos biblioteka tegalėjo dirbti kelias valandas per savaitę, vykdomas „atviros bibliotekos“ eksperimentas – atidaromos savitarnos viešosios bibliotekos. Į šias bibliotekas vietos gyventojai gali patekti 24 valandas per parą, turėdami elektroninę kortelę ir PIN kodą. Rezultatai stebina – apsilankymų skaičius viešojoje bibliotekoje išaugo beveik dešimteriopai. Skeptikams, laukusiems nuostolių ar vagysčių eksperimentinėse bibliotekose, teko nusivilti, gyventojai jiems suteiktomis galimybėmis naudojasi atsakingai. Taigi bibliotekų erdvė turi būti vertinama kaip atskiras mediumas, reikalaujantis specialaus dėmesio ir kūrybiškų sprendimų; turi būti taikomi tikslingesni ir aktyvesni bibliotekos medžiagos pristatymo visuomenei metodai, bibliotekų erdvės išnaudojimui reikia formuoti bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis, sukurti bendro išplanavimo koncepcijos ir toliau plėtoti lanksčius paslaugų pateikimo visuomenei būdus.

Įkvėpimo ir mokymosi šaltinis: komitetas rekomenduoja, kad viešosios bibliotekos sistemingai dirbtų plėtodamos ir stiprindamos bibliotekos mokymosi ir įkvėpimo šaltinių pasiūlą, paremtą vartotojų poreikiais. Bibliotekos nėra formalaus švietimo institucijos, jų veiklos sritis – kultūra ir žinija. Atvira bei neformali viešųjų bibliotekų natūra, nereikalaujant tapti skaitytoju, mokėti už paslaugas ar turėti formalias kvalifikacijas, suteikia joms unikalias galimybes dirbti su tomis visuomenės grupėmis, kurios susiduria su formalaus švietimo sistemos barjerais – struktūriniais ar psichologiniais. Savivaldybės turi skatinti bendradarbiavimą tarp viešųjų bibliotekų ir edukacinių asociacijų, kad užtrintų tinkamą savivaldybėje esančių išteklių panaudojimą viso gyvenimo mokymuisi. Turi būti tęsiamos viešųjų bibliotekų iniciatyvos ir pastangos ugdyti gyventojų IT įgūdžius ir gerinti jų informacinį raštingumą. Bendradarbiaujant su kitomis institucijomis turi būti ugdomi skaitymo įgūdžiai bei kryptingai rengiamos specialios bibliotekų edukacinės ir kultūrinės veiklos programos.

Danijos skaitmeninė biblioteka: Komitetas rekomenduoja sukurti Skaitmeninę Danijos biblioteką (Danish Digital Library arba DDL) – bendrą skaitmeninį šaltinį, prieinamą visiems Danijos gyventojams. Tai reiškia, kad be fizinių laikmenų gyventojams per biblioteką bus prieinamos kitos medijos – kino filmai, žaidimai, muzika ir literatūra. Vartotojams skaitmeninis kultūros paveldas ir bibliotekų sukurtos galimybės socialiniuose tinkluose bendrauti su vartotojais suteiks naujų patirčių, pavyzdžiui, rekomenduoti skaitytą knygą, pasidalinti mėgstamos muzikos top sąrašu ar rasti bendraminčių, mėgstančių įrašinėti gamtos garsus bei jais laisvai dalintis. DDL tarnaus kaip vieningi interneto vartai prie bibliotekų paslaugų, o taip pat padės piliečiams rasti biblioteką bei jos turimus išteklius netradicinėse interneto platybėse. Būtina aiškiai apibrėžti skaitmeninės bibliotekos kūrimo reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą sukurti bendrą skaitmeninę infrastruktūrą visoms bibliotekoms. Todėl įvairių lygių suinteresuotieji asmenys turi susitarti dėl DDL organizacinės struktūros. Viešosios bibliotekos privalo glaudžiau bendradarbiauti įsigydamos skaitmeninius dokumentus ir, kur įmanoma, naudodamosi iš akademinių bibliotekų tarpbibliotekinio skolinimo paslaugomis užsakyti ir skaitmeninius dokumentus.

Partnerystės: Komitetas rekomenduoja, kad bibliotekos sistemingai dirbtų su partneriais. Tai yra sąlyga kiek įmanoma įvairesnei pasiūlai sukurti, jungiant viešojo, verslo ir nevyriausybinio sektorių pastangas ir išteklius. Partnerystės turi būti kiekvienos bibliotekos pagrindine veiklos strategija, būtina išbandyti naujus bendradarbiavimo būdus, įveikiant tarpinstitucinius ir tarpsektorinius skirtumus bei barjerus. Partnerystės leis „įkelti koją“ į naujus kontekstus ir pagerinti viešosios bibliotekos prieinamumą gyventojams. Viešosios bibliotekos yra patrauklios partnerės kitoms institucijoms ir sektoriams, pirmiausia – dėl atvirumo ir kūrybiškumo tradicijos, antra – jos gauna valstybės ir savivaldybių finansavimą ir, trečia – dažniausiai veikia patogioje gyvenvietės vietoje ir dirba ilgiau nei kitos institucijos. Todėl reikia sąmoningai mažinti bendradarbiavimui trukdančius vidinius barjerus bei ieškoti partnerių, kurie leistų išbandyti ir naudoti naujas skaitmenines technologijas ir paslaugas. Bibliotekų motyvacijos ir galimybių dalyvauti partnerystėse stiprinimą turi tikslingai remti Danijos bibliotekų ir medijų agentūra kartu su Kultūros ministerija.


Profesinis ugdymas: komitetas rekomenduoja daugiau dėmesio skirti kompetencijų ir organizacinių pajėgumų plėtrai bibliotekose, o taip pat ir strategiškai ir sistemingai rengti biblioteką prisitaikyti prie vartotojų poreikius. Viešųjų bibliotekų personalas jau daug metų nuolat keičiasi ir taikosi prie aplinkos sąlygų , tai joms tapo kasdienybe. Bet reikia sustiprinti bibliotekų kompetencijų ugdymo bei strateginio planavimo pajėgumus. Geri IT įgūdžiai yra bazinės bibliotekininkų kompetencijos ir kiekvienas darbuotojas turi turėti galimybę jas nuolat atnaujinti. Vis didėjantis spaudimas atsižvelgti į vartotojų poreikius ir bendradarbiauti su partneriais, verčia į paslaugų ir bibliotekos veiklos planavimo procesą įtraukti šių socialinių grupių atstovus. Bibliotekų darbuotojams reikia sustiprinti socialines bei vadybines kompetencijas. Todėl, komiteto nuomone, kiekviena biblioteka turi parengti darbuotojų kompetencijų ugdymo skatinimo planą. Būtina išplėsti regioninių bibliotekų veiklą viešųjų bibliotekų kvalifikacijos kėlimo srityje, o bibliotekų lyderiai turėtų galimybę dalyvauti viešojo sektoriaus vadybinių gebėjimų mokymo programose.
Lietuvoje kol kas trūksta sistemingų diskusijų bibliotekų ateities ir plėtros perspektyvų klausimais bei naujų sprendimų bandymų praktikoje, tačiau sąsajų su danų ataskaitoje išsakytomis rekomendacijomis galima rasti 2004 metais atlikus Delfi apklausą suformuluotose Lietuvos viešųjų ekspertų įžvalgose dėl 2009-2013 metų viešųjų bibliotekų prioritetinių plėtros sričių (pirmenybės tvarka):
1. Kvalifikacijos ir žinių ugdymas
2. Interneto prieigos plėtra kaimo bibliotekose
3. Įvairių informacijos laikmenų kompletavimas
4. Bibliotekų tinklo optimizavimas
5. Informacinio raštingumo ugdymas
6. Valdymo kokybės gerinimas
7. Bibliotekų tinklalapių plėtra (bibliotekos internete)[6] .

Literatūra ir nuorodos:
1. Program NAPLE Assembly Helsinki [Interaktyvus]. Helsinki, Library of Parliament, Thursday 6th of May 2010. Prieiga per internetą: http://www.mcu.es/naple/NAPLE%20Helsinki%20programme.pdf [žiūrėta 2010 m. gegužės 12 d.].
2. Folkebibliotekerne i vidensamfundet. Rapport fra Udvalget om folkebibliotekerne i vidensamfundet. Styrelsen for Bibliotek og Medier, 2010 [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.bibliotekogmedier.dk/fileadmin/publikationer/rapporter_oevrige/folkebib_i_vidensamfundet/pdf/Folkebib__i_videnssamf.pdf [Žiūrėta 2010 gegužės 12 d.]; The public libraries in Knowledge Society. 1 chapter inDanish report 2010. Rankraštis. 13 p.
3. Naudojimasis viešosiomis paslaugomis Lietuvos savivaldybėse / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Projektas „Bibliotekos pažangai“, TNS Gallup [Interaktyvus]. Vilnius, 2010. Prieiga per internetą: http://www.bibliotekospazangai.lt/Tyrimo%20ataskaitos/I_vertinimas/Savivaldybiu_gyventoju_apklausos_ataskaita_2009.pdf [žiūrėta 2010 m. gegužės 12 d.].
4. Prieiga per internetą: http://bibliotek.dk/
5. Glosienė, A., Petuchovaitė, R., Padagaitė, G. Biblioteka kaip "trečioji vieta" // Informacijos mokslai 2006, t. 39, p. 32-52. Prieiga per internetą: http://www.leidykla.eu/fileadmin/Informacijos_mokslai/39/32-52.pdf [žiūrėta 2010 m. gegužės 4 d.].
6. Petuchovaitė, R. Viešųjų bibliotekų paslaugų bendruomenei plėtra: Sėkmingos praktikos Lietuvoje ir tarptautinių veiksnių studija. Vilnius, 2004, p. 36.

Iliustracijoms panaudotos Delftų (Nyderlandai), Espo ir Suomelinnos (Suomija) viešųjų bibliotekų nuotraukos.

Tekstą parengė ir fotografavo Ramu Ne