Studijos besikeičiančio bibliotekų ir informacijos centrų sektoriaus vadovams: kaip išlikti ant bangos?

Biblioteką suvokiu kaip nepaliaujamą pokytį, o pokytis talpina savyje ir iššūkį, grėsmę, ir galimybę. Galimybę keistis, sukurti kažką nauja, pasiekti, mokytis, tobulėti, sužinoti, išbandyti, – taip apie bibliotekas kalbėjo šviesios atminties profesorė Audronė Glosienė (2006), talentinga mokslininkė ir veržli lyderė, prieš kelis metus kardinaliai pakeitusi Vilniaus universiteto bibliotekos strategijas ir veiklą. Šis teiginys taikliai apibūdina visų tipų bibliotekų ir informacijos centrų veiklos kontekstą. Šiuolaikinėje žinių visuomenėje bibliotekininkystę ir informaciją pagrįstai galime laikyti dinamiškiausiu sektoriumi. Žinios yra svarbiausias kapitalas bet kurioje veiklos srityje, o bibliotekos ir informacijos centrai suteikia kiekvienam informacijos ir įkvėpimo šaltinius, kurie padeda atrasti atsakymus į gyvenime iškylančius klausimus, sužinoti, išmokti ir atrasti. Skirtingai nuo verslo informacijos tarnybų, viešojo sektoriaus bibliotekos ir informacijos centrai yra pagrindinė atvira ir visiems šalies piliečiams prieinama informacinė infrastruktūra. Tam, kad atliktų savo misiją, bibliotekos ir informacijos centrai privalo nuolat keistis, eksperimentuoti ir diegti naujas paslaugas, kartu besirūpindami naujų vizijų, strategijų kūrimo ir savo intelektinio potencialo panaudojimo galimybėmis.

Šiame kontekste bibliotekų ir informacijos centrų vadovai yra tarsi banglentininkai vandenyne. Nuo jų meistriškumo priklauso, kaip sėkmingai skriedami bangos tuneliais, mobilizuodami visą organizacijos potencialą įgyvendins ateities vizijas tam, kad pasitikdami naujus pokyčius bibliotekos ir informacijos centrai vėl atsidurtų ant bangos. Nepaisydami visų viešąjam sektoriui būdingų sunkumų, tarp jų ir ekonominių. Neabejotinai bibliotekų ir informacijos centrų vadovų darbas – sudėtingas ir sunkus, bet kartu ir suteikiantis galimybių įgyvendinti naujoves, padėti žmonėms priimti geresnius sprendimus.

Taigi pristatome atnaujintą Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos programą ir požiūrį į bibliotekininkystės ir informacijos sektoriaus vadovų ir vadybininkų vaidmenis. Studijų programos pakeitimus nulėmė 2009 m. atlikti moksliniai bibliotekų ir informacijos centrų darbo rinkos, darbdavių tyrimai, konsultacijos su profesinės aplinkos atstovais ir užsienio bibliotekininkystės ir informacijos ekspertais.

Bibliotekų ir informacijos centrų vadybininkų veiklos perspektyvos

Bibliotekų ir informacijos centrų sektoriaus pokyčiai siejami su informacijos ir komunikacijos technologijų įtaka informacijos organizacijų veiklai, konkurencija su verslo informacijos paieškos sprendimų ir skaitmeninio turinio teikėjais (galima prisiminti įžymųjį Google, keliantį nemažai klausimų informacijos specialistams ir grėsmių jų teikiamų paslaugų tradicijoms) ir savo unikalios nišos paieška XXI amžiaus viešojo bibliotekininkystės ir informacijos sektoriaus plėtros kontekste. Šiandien visos proaktyviai veikiančios informacijos institucijos svarsto savo ilgalaikes veiklos ir pokyčių strategijas. Tą liudija, pavyzdžiui, beveik lygiagrečiai JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje įgyvendinami bibliotekų ateities plėtros scenarijų projektai, siekiantys panaudoti bendrą bibliotekininkystės ir informacijos specialistų patirtį ir žinias, kad sukurtų ateities institucijos viziją (The bookends scenarios, 2009; Libraries of the future, [b.d.]; Envisioning research library futures, 2010). Pokyčiai skatina aktyviau kalbėti apie šiuolaikinių vadovų ir ypač lyderių, galinčių apibrėžti organizacijos ilgalaikes veiklos perspektyvas, įkvėpti kitus vykdyti kūrybinius sumanymus, poreikį. Strateginis mąstymas, kūrybiškumas ir inovatyvumas yra labai paklausios šiuolaikinių vadovų, dirbančių bibliotekininkystės ir informacijos sektoriuje, savybės (Stephens et al, 2009; Raab, 2009).

Lietuvos bibliotekininkystės ir informacijos sektoriuje taip pat vyksta permainos – formuojasi naujos viešųjų informacijos organizacijų vizijos bei veiklos kryptys:

• Kuriami mokslo, studijų ir verslo slėniai, o kartu ir nacionaliniai mokslinės komunikacijos ir informacijos centrai, kurie aprūpins naujausia informacija, teiks modernias paslaugas ir užtikrins šiuolaikiškas darbo erdves ir įranga mokslininkams, studentams ir specialistams (Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, 2007).


• Formuojasi naujas regioninių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų tinklas, suteikiantis informacinę, technologinę ir žinių infrastruktūrą gyventojų mokymuisi visą gyvenimą ir prieigą prie mokslo ir kultūros informacijos.


• Plėtojami specializuoti – turizmo, sveikatos, teisinės informacijos, tarptautinių organizacijų informacijos centrų, teikiančių informacijos paslaugas ir prieigą prie informacijos išteklių bei sistemų, – tinklai.


• Tinklų technologijos ir naujų medijų įvairovė mažina skirtumus tarp tradicinių bibliotekų tipų ir skatina jas bendradarbiauti, o valstybes investuoti į bendras nacionalines infostruktūras, skirtas legaliai ir iš mokesčių subsidijuojamai autorių teisių saugomų muzikos, garso ir vaizdo, skaitmeninių šaltinių prieigai gyventojams per bibliotekas.


• Taip pat diskutuojama apie bibliotekininkystės ir informacijos specialistų naujus vaidmenis žinių visuomenėje ir daugelį kitų su šio sektoriaus veikla ir ateities perspektyvomis susijusių dalykų.

Sektoriaus dinamiškumas nulemia kvalifikuotų vadovų ir vadybininkų, sugebančių nustatyti aiškias veiklos perspektyvas, paslaugų teikimo kryptis bei prioritetus ir įgyvendinti iškeltus tikslus, poreikį bibliotekose ir informacijos centruose.

Kompetencijos ir studijos: nauji sprendimai ir sėkmingos veiklos patirtis

Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos programa siekia rengti šiuolaikiškus aukštos kvalifikacijos bibliotekų ir informacijos centrų vadovus ir viduriniosios grandies vadybininkus, pajėgius valdyti viešojo sektoriaus informacijos organizacijas ir pasiūlyti naujoviškas paslaugas, atitinkančias šiuolaikinės žinių visuomenės poreikius.

2009 m. rudenį Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto atlikto bibliotekų ir informacijos centrų darbo rinkos tyrimo rezultatai parodė, kad paklausiausios tokios vadovų bei vadybininkų profesinės, asmeninės ir tarpasmeninės kompetencijos, kaip strateginis planavimas, kūrybinis ir kritinis mąstymas, darbo organizavimas, vadovavimas komandiniam darbui, gebėjimas įsitraukti į komandinį darbą. Kai kurios kompetencijos labiau aktualios vadovams ar vadybininkams priklausomai nuo pasirinkto karjeros kelio ar jo etapo. Vadybininkams tai – darbo organizavimas bei informacijos paslaugų valdymas ir reklama, tuo tarpu vadovams – strateginis planavimas, įstaigos biudžeto valdymas. Atsižvelgdama į tyrimo rezultatus, programos atnaujinimo komanda sukūrė subalansuotą – geriausią patirtį ir naujus sprendimus suvienijantį – studijų programos turinį (Manžuch et al., 2010).

Taigi, kad bibliotekų ir informacijos centrų vadovai ir vadybininkai, o taip pat ir jų valdomos įstaigos „liktų ant bangos“reikia trijų svarbių dalykinių kompetencijų – kurti ir komunikuoti strategines veiklos programas; valdyti informacijos organizaciją ir diegti naujoviškas paslaugas (žr. 1 pav.).

1 pav. Bibliotekų ir informacijos centrų vadovų ir vadybininkų dalykinės kompetencijos

Kaip šios kompetencijos atsispindi studijų programoje? Pusantrų metų trunkančioje Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistrantūroje studentai išklausys 5 privalomuosius kursus ir pasirinks 2 iš 4 pasirenkamų dalykų, atliks komandinį projektą, praktiką bibliotekoje ar informacijos centre bei rengs magistro darbą.

Akademinio darbo patirtis rodo, kad gebėjimą kurti strategines veiklos programas padeda įgyti Strateginio valdymo ir Šiuolaikinių bibliotekininkystės tendencijų kursai. Jie suteikia pamatines strateginio valdymo, pokyčių ir inovacijų vadybos žinias, leidžia jas susieti su bibliotekų ir informacijos centrų veiklos kontekstu. Turint omenyje, kad praktika ir diskusijos yra geriausias būdas išmokti naujų dalykų, ketinama rengti susitikimus su bibliotekų ir informacijos centrų vadovais ir specialistais, įgyvendinančius inovatyvius projektus, analizuoti sėkmingos veiklos pavyzdžius.

Kad sėkmingai įgyvendintų organizacijos viziją, vadovams ir vadybininkams būtinos informacijos organizacijų valdymo žinios ir gebėjimai. Juos studentai įgyja išklausę Informacijos organizacijų finansinių išteklių valdymo ir Informacijos organizacijų veiklos vertinimo kursus. Finansiniai ištekliai ir jų racionalus panaudojimas, nauji papildomų lėšų pritraukimo, biudžeto valdymo bei paskirstymo metodai labai aktualūs vadovo ir vadybininko kasdieniame darbe. Informacijos organizacijų finansinių išteklių valdymo kursas padės būsimiems vadovams lengviau ir efektyviau priimti sprendimus planuojant bibliotekos ar/ir informacijos centro biudžetą, rengiant projektų sąmatas, atskaitomybės dokumentus, rasti bendrą kalbą su buhalterijos ir atskaitomybės specialistais bei apibrėžti jų atsakomybę. Informacijos organizacijų veiklos vertinimo kursas siejasi su dar viena labai svarbia šiuolaikinės bibliotekos ar informacijos centro valdymo sritimi – veiklos vertinimu. Viešąjame sektoriuje veikiančioje ir iš biudžeto finansuojamoje informacijos organizacijoje veiklos vertinimas turi tapti privaloma veikla, nes leidžia nustatyti strateginių prioritetų įgyvendinimo spragas ir priimti sprendimus dėl veiklos tobulinimo, įrodyti visuomenei ir valdžios ir (ar) finansuojančioms institucijoms savo veiklos naudingumą ir teigiamą poveikį aptarnaujamoms bendruomenėms.

Šiuolaikinėje valdymo praktikoje pripažįstamas reikšmingas tyrimų vaidmuo norint priimti sprendimus. Iš tiesų, bibliotekose ir informacijos centruose tyrimai pasitelkiami tiek valdant pačią instituciją, tiek diegiant naujas paslaugas. Rengiant strateginius planus, kuriant naują bibliotekos interjero dizainą, aiškinantis vartotojų informacijos poreikius – visiems šiems sprendimams priimti būtini prieinamos informacijos ir duomenų analizė bei papildomi, į praktines problemas orientuoti tyrimai. Būsimieji vadovai ir vadybininkai mokomi taikyti įvairius mokslinio tyrimo metodus Mokslinių tyrimų metodologijos kurse. Gebėjimas atlikti mokslinius tyrimus yra savotiška „horizontali kompetencija“ prasiskverbianti į kitus vadovo ir vadybininko dalykinių žinių ir gebėjimų derinius. Ji taip pat siejasi su nauja įrodymais (ne tik patirtimi) grindžiamos informacinės veiklos praktikos koncepcija, angliškai vadinama – evidence-based information practice.

Atsižvelgdami į būsimos karjeros planus studentai gali studijuoti pasirenkamus dalykus. Pirmieji du siejasi su komunikacija – tai Ryšių su visuomene vadyba ir Bibliotekų paslaugų rinkodara. Ryšių su visuomene vadyba leidžia išmokti komunikuoti su įvairiomis tikslinėmis grupėmis – vartotojais, valdymo institucijomis, žiniasklaida, partneriais, kryptingai užmegzti ir palaikyti ryšius naudojant įvairias priemones. Bibliotekų paslaugų rinkodaros kursas naudingas vadybininkams, atsakingiems už informacijos paslaugų plėtrą, nes suteikia žinių, kaip tirti vartotojų poreikius, formuoti paslaugų asortimentą, pritaikyti šiuolaikiškus rinkodaros metodus viešojo sektoriaus institucijos veikloje. Antroji pasirenkamųjų dalykų pora leidžia sutelkti dėmesį į būsimajam darbui aktualiausią bibliotekų ir informacijos centrų paslaugų sritį. Tai Skaitmeninių bibliotekų valdymo ir Vartotojo informacinio ugdymo kursai. Skaitmeninės bibliotekos, arba išteklių bei paslaugų perkėlimas į virtualią erdvę, tampa bibliotekų ir informacijos centrų prioritetine veiklos kryptimi. Bibliotekų ir informacijos centrų vadovams ir vadybininkams svarbu perprasti skaitmeninių bibliotekų projektų inicijavimo ir planavimo ypatumus, įgyvendinimo klausimus, susijusius su naujomis personalo kompetencijomis, projekto tęstinumo ir finansinės paramos užtikrinimu, teisinės skaitmeninių ir skaitmenintų išteklių prieigos aspektais, skaitmeninių informacijos paslaugų rinkodara. Antroji svarbi paslaugų teikimo kryptis šiuolaikinėse informacijos organizacijose yra vartotojo informacinis ugdymas. Tokių paslaugų būtinybę nulėmė tai, kad informacijos paieškos, vertinimo, kompiuterinių technologijų panaudojimo žinios ir įgūdžiai tampa esminėmis kiekvieno šiuolaikinio piliečio kompetencijomis. Nuo šių kompetencijų priklauso galimybė sėkmingai rasti darbą, mokytis, naudotis skaitmeninėmis sveikatos, bankininkystės ir kitomis paslaugomis. Auga viešųjų informacijos organizacijų vaidmuo teikiant ne tik įrangą ir interneto prieigą, bet keliant vartotojų informacinį raštingumą. Informacinio raštingumo metodikai, paslaugų plėtrai skirtas Vartotojo informacinio ugdymo kursas.

Komandinio darbo organizavimo, planavimo, fondoieškos, komunikacijos su įvairiomis tikslinėmis grupėmis žinias ir gebėjimus padeda įtvirtinti Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos projektas. Prieš dešimtmetį šioje programoje pradėtas dėstyti kursastapo savotiška Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos programos vizitine kortele. Mokymosi ir naujų žinių kūrimo pagrindas – reali neišgalvota situacija, kurioje studentai turi generuoti idėjas ir patys pasiekti apčiuopiamą rezultatą – organizuoti profesinį bibliotekininkystės ir informacijos tematikos renginį – seminarą ar konferenciją. Viskas – nuo renginio idėjos iki menkiausios projekto įgyvendinimo smulkmenos – studentų darbas, dėstytojai tampa tik konsultantais ir stebėtojais. Per visą Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos programos gyvavimo laiką buvo surengti devyni renginiai, kuriuos dėl įdomių diskusinių temų jau spėjo pamėgti ir įvertinti profesinė bendruomenė. Studentai, bibliotekininkystės ir informacijos įstaigų atstovai seminaruose diskutavo aktualiausiomis sektoriui pastarajame dešimtmetyje temomis: apie informacijos centrų ateitį, informacijos technologijas bibliotekose, bibliotekininkų atestacijos poreikį ir problemas, informacinį raštingumą, bibliotekų įvaizdį ir kt. Atnaujinus magistro studijų programą ši probleminių klausimų, provokuojančių diskusijų tradicija bus tęsiama, nes leidžia nuolat patikrinti studijų ir praktikos ryšį, kita vertus ji suteikia studentams nepaprastą komandinio darbo, idėjų generavimo, atsakomybės, kūrybinių užduočių atlikimo patirtį.

Studijų programa leidžia įgyti ne tik dalykinių, bet ir ugdyti darbui reikalingus asmeninius ir tarpasmeninius gebėjimus, tokius kaip savarankiškas ir nenutrūkstamas mokymasis, savo idėjų perteikimas įvairioms auditorijoms, kūrybiškas mąstymas, gebėjimas įsitraukti į komandinį darbą. Tokie gebėjimai lavinami atliekant projektinius darbus, atliekant savarankiškas užduotis, komunikuojant savo atlikto darbo rezultatus, atliekant tyrimus. Atnaujintoje programoje didžiuojamės modernia praktikos bibliotekose ir informacijos centruose koncepcija, ją kurdami siekėme priartinti praktikos sąlygas prie realaus darbo konteksto. Nuo šiol praktikos temos bus derinamos su bibliotekų ir informacijos centrų vadybinių tyrimų poreikiais ir studentų baigiamųjų darbų tematika. Tai leis studentams atlikti užduotį, kurio rezultatas turi realią naudą ir gali būti pritaikytas institucijos problemoms spręsti.

Galimybės – saviraiška, bendradarbiavimas ir idėjų sklaida

Studijos – tai ne tik mokymasis auditorijose, ypatingai svarbu turėti galimybę dalytis savo idėjomis, mokytis bendraujant, įgyjant naują patirtį. Svarstydami apie kūrybišką studijų atmosferą ir vėl naujus sprendimus derinome su sėkminga patirtimi – 2009 m. vasarą sukūrėme tinklaraštį Rock&roll bibliotekininkas.

Ramunė Petuchovaitė pristato tinklaraščio Rock&roll bibliotekininkas plakatą Knygų mugėje 2010; Jurgitos Kunigiškytės nuotrauka

Rock&roll bibliotekininkas – tai nauja bibliotekininkystės ir informacijos idėjų sklaidos ir mokymosi erdvė. Profesinis tinklaraštis leidžia studentams, mokslininkams ir praktikams bendrauti, keistis idėjomis, komentuoti. Tinklaraštį administruoja Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto dėstytojų komanda, kuri vykdė ir Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos studijų programos atnaujinimo darbus. Baigiantis pirmiesiems tinklaraščio gyvavimo metams galime matyti ne tik komandos paskelbtus pranešimus, bet ir pirmuosius bibliotekininkystės ir informacijos specialistų bei studentų pasiūlytus straipsnius ir paskelbtus komentarus. Manome, kad tinklaraštyje atsiskleidžia ir naujas „ant bangos“ esančios profesijos turinys, ir naujos karjeros galimybės bei elgesio modeliai. Profesionalui šiandien nepakanka tik išmanyti savo veiklos specifiką ir turėti aiškiai apibrėžtą kvalifikaciją, būtina mokėti, norėti ir gebėti dalytis savo dalykine patirtimi, reikšti savo nuomonę, diskutuoti apie bibliotekininkystės ir informacijos profesiją, institucijas bei jų veiklą, studijas. Tinklaraštis, tikime, sukuria neformalią kūrybišką atmosferą, leidžiančią matyti įdomius ir netradiciškus informacijos centrų ir bibliotekų veiklos aspektus ir ateities perspektyvas, pasidžiaugti ir pasidalyti savo patirtimi, diskutuoti, paklausti kitų.

Atnaujintos magistrantūros programos studentai gali naudotis studijų, praktikos, išvykų į tarptautinius renginius galimybėmis, kurias suteikia platus Komunikacijos fakulteto tarptautinio bendradarbiavimo tinklas ir patirtis. Daugiau nei dešimtmetį magistro, bakalauro studijų ir doktorantūros studentai dalyvauja tarptautiniame simpoziume BOBCATSSS. Šis tarptautinis bibliotekininkystės ir informacijos studentų, praktikų ir mokslininkų renginys kasmet sutraukia daugiau kaip 300 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių. Studentams tai puiki proga pristatyti tarptautinei bendruomenei savo tyrimų rezultatus, įgyti vertingos patirties, bendraujant su marga specialistų auditorija, be abejo, susirasti draugų ir bendraminčių, o galbūt ir pradėti tarptautinę profesinę karjerą. Išeiti į tarptautinę areną padeda Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto dėstytojai, padedantys parengti pranešimus ir pasirengti kelionei. BOBCATSSS renginys unikalus tuo, kad jį bendromis jėgomis organizuoja dviejų ar daugiau šalių studentai, padedami dėstytojų – sugalvoja renginio temą, ieško finansavimo, rūpinasi pranešimų atranka ir organizaciniais reikalais.BOBCATSSS pirmą kartą vyko Vilniuje 2001 metais, bendradarbiaujant Vilniaus ir Oslo universitetams, buvo nagrinėjama aktuali bibliotekų ir informacijos sektoriaus vaidmens atviroje visuomenėje tema. Galbūt, jau laikas fakultetui – studentams ir dėstytojams – pateikti pasiūlymą tarptautinei bendruomenei dėl antro simpoziumo Lietuvoje organizavimo.

Komunikacijos fakulteto studentai ir dėstytojai ISSS stovykloje 2009 m. Lenkijoje; tarp jų Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos studentai ir dėstytojai; Jurgitos Kunigiškytės nuotrauka

Studentai gali išbandyti jėgas ir kitame renginyje – tarptautinėje studentų vasaros stovykloje ISSS (angl. International Student Summer School), kur galima parengti savo pranešimą, dalyvauti seminaruose ir paskaitose ir įgyti nemažai tarpkultūrinio bendravimo patirties. Galiausiai, Komunikacijos fakulteto studentai turi galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos ERASMUS studentų mainų programa ir pasirinkti vieno semestro studijas arba atlikti praktiką užsienio aukštosiose mokyklose bei informacijos institucijose, taip pat periodiškai susitikti su fakultete viešinčiais užsienio universitetų dėstytojais ir bibliotekų specialistais.

Strateginis ir kūrybiškas mąstymas – absolventų stiprybė

Darbdaviai vertina Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos studijų programos absolventų gebėjimus. Atnaujindami studijų programą surengėme potencialių darbdavių (bibliotekų ir informacijos centrų vadovų ir viduriniosios grandies vadynininkų) diskusijų grupę. Pokalbyje išryškėjo ne tik tuometinės programos trūkumai, bet ir stipriosios pusės, kurias siekiame išsaugoti ir plėtoti atnaujintoje studijų programoje. Kalbėdami apie Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistrus darbdaviai pažymėjo tokias stiprybes kaip kūrybinis mąstymas, gebėjimas netradiciškai pažvelgti į situaciją, generuoti idėjas, projektų valdymo kompetencijos (Manžuch, Petuchovaitė, Rutkauskienė, 2009).

Julija Niauraitė - geriausia 2008 m. jaunoji bibliotekininkė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras Remigijus Vilkaitis; nuotrauka iš asmeninio J. Niauraitės archyvo

Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos absolventų gebėjimai įvertinti ir nacionaliniu mastu. 2008 metų geriausios jaunosios bibliotekininkės apdovanojimas atiteko studijų programos absolventei Julijai Niauraitei, vadovaujančiai Vilniaus universiteto bibliotekos Elektroninės informacijos skyriui ir pasiūliusiai nemažai naujų sprendimų. Vienas iš jų – Informacinio raštingumo svetainė (http://www.ir.mb.vu.lt/), skirta konsultuoti studentus informacijos paieškos, radimo, vertinimo ir naudojimo klausimais (Informacinis raštingumas, 2010).

Vietoje išvadų

Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos programoje dera įgyta patirtis ir naujos idėjos. Siekėme ne tik išsaugoti unikalias studijų programos stiprybes, bet suprasti darbdavių ir praktikų, baigusių šią programą ar dirbusių su mūsų absolventais, poreikius bei iš naujo apibrėžti programos turinį bei vietą Lietuvos bibliotekų ir informacijos centrų veiklos kontekste. Tikime, kad pasirinktas požiūris ir sprendimai dar labiau sustiprino studijų programos pozicijas, todėl kviečiame kūrybiškus, norinčius sužinoti ir keistis, nebijančius iššūkių komunikacijos ir informacijos, kitų humanitarinių ir socialinių mokslų bakalauro studijų absolventus, bibliotekose ir informacijos centruose dirbančius specialistus, įgijusius bakalauro laipsnį, tęsti studijas magistro programoje. Neseniai Lietuvoje viešėjusi Deborah Jacobs, Bilo ir Melindos Geitsų fondo Pasaulio bibliotekų programos direktorė ilgą laiką vadovavusi vienos iš garsiausių Sietlo viešajai bibliotekai (JAV) ir turinti beveik trisdešimties metų darbo įvairiose bibliotekose patirtį konferencijoje „Naujoviška biblioteka Lietuvoje – kurkime ją patys“ teigė – „Dabar yra geriausias laikas būti bibliotekininku; dabar tas momentas, kai turime atsinaujinti, atgyti ir transformuotis patys bei keisti mūsų bibliotekas“. Taigi kviečiame „valdyti tą ateities bangą“!

Daugiau apie studijas skaitykite Komunikacijos fakulteto svetainės (http://www.kf.vu.lt) skiltyje Stojantiesiems. Būsimieji studentai paraiškas gali teikti jau šią vasarą prasidėjus priėmimui į magistro studijas.

Parengė Zinaida Manžuch ir Ramunė Petuchovaitė

Literatūra

The Bookends Scenarios: Alternative Futures for the Public Library Network in NSW in 2030 [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2010 m. kovo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.sl.nsw.gov.au/services/public_libraries/publications/docs/bookendsscenarios.pdf

Dėl Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 2, 4, 6, 7, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo: įstatymo projektas [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009 m. lapkričio 10 d. ]. Prieiga per internetą: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=8451&p_query=&p_tr2=&p_org=84&p_fix=

Envisioning research library futures: a scenario thinking project [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. gegužės 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.arl.org/rtl/plan/scenarios/index.shtml

GLOSIENĖ, Audronė. Biblioteka kaip pokytis. Ir įkvėpimas. Vilniaus universiteto biblioteka 2006 metais [interaktyvus]. 2007 [žiūrėta 2010 m. gegužės 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.mb.vu.lt/Dokumentai/2006.pdf

Informacinis raštingumas [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. gegužės 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ir.mb.vu.lt/

Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija: nutarimas [interaktyvus]. 2007, kovo 21 d., Nr. 321 [žiūrėta 2009 m. lapkričio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/smt/docs/sleniai/integruotu%20mokslo,%20studiju%20ir%20verslo%20centru%20(sleniu)%20kurimo%20ir%20pletros%20koncepcija.pdf

Libraries of the future [interaktyvus]. [b. d.] [žiūrėta 2010 m. gegužės 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.futurelibraries.info/content/

MANŽUCH, Zinaida et al. Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos atnaujintos magistrantūros studijų programos aprašas. Zinaida Manžuch, Jurgita Rudžionienė, Jurgita Kunigiškytė, Ramunė Petuchovaitė, Jelena Saikovič, David Bawden, Lyn Robinson. Vilnius, 2010. 18 p.

MANŽUCH, Zinaida; PETUCHOVAITĖ, Ramunė; RUTKAUSKIENĖ, Ugnė. Potencialių darbdavių ir BICV absolventų diskusijų grupių tyrimo ataskaita. Vilnius, 2009. 13 p.

RAAB, Christopher. Recognizing opportunities for library leadership. Library leadership & management, 2009, vol. 23, no. 2, p. 80-84.

STEPHENS S. A. et al. Developing core leadership competencies for the library profession. Library leadership & management, 2009, vol. 23, no. 2, p. 63-72.