Apie indiškose džiunglėse atrastą utopiją

Pasaulyje yra vieta, kur visos tautybės ir visi tikėjimai sugyvena kartu taikiai. Toje vietoje išaukštinamas žmoniškumas, o kapitalistinis bendruomenės valdymas iškeistas į natūrinį socializmą. „Miestas ekperimentas" ir "gyva utopija“ - tokiais apibūdinimais vardinamas Aurovillis Pietų Indijoje. Galima pamanyti, kad utopijos neegzistuoja, juk dėl to jos ir utopijos. Bet jei nebūtų tekę ten apsilankyti, turbūt galvočiau kaip daugelis: svajonė, bet nereali. O vis dėlto Aurovillis, oficialiai įkurtas 1968metais, tebegyvuoja ir šiandien.
2000 gyventojų iš 47 šalių (tarp jų dar nėra nei vieno lietuvio) gyvena bendruomenišką gyvenimą: rytais dviračiais važiuoja džiunglių keliukais į ekologiškus sodus, kiti ramiai keliauja į jogos pamokas, ajurvedos masažo centrus, meditacijos centrą Matrimandir, vaikų darželius, mokyklas, parodų centrą, pasitikti svečių ar į biblioteką.

Atrodytų, kad septintame dešimtmetyje pastatę savo simbolį - neįitkėtinos (netgi norisi rašyti, nežemiškos) architektūros statinį – Matrimandir, auroviliečiai turėtų gyventi kaip pirmykščiai žmonės: pasistatę vėjo jėgaines elektrai generuoti, saulės baterijas maistui gaminti, vyktų natūriniai mainai „aš tau ajurvedinį masažą, tu man – kari ryžių vakarienei. Bet iš tiesų ne visai taip. Nuo to laiko miestelis gana ryškiai išsiplėtė, o jo architektūra ir infrastruktūra niekaip neprimintų pirmykščių žmonių gyvenimo. Monetarinė politika labai socialistiška. Grynieji pinigai, atvežti iš svečių, patenka į bendrą kasą ir miestelio gyvenime necirkuliuoja. Nori kavos, turi pinigų jai sumokėti, bet negausi! Ne viskas šiame pasaulyje nuperkama.

Būdamas visai neturistine vieta, Aurovillis siūlo daug kitokių užsiėmimų. Vienas tokių – žinoma, biblioteka. Atrasti ją buvo ne taip ir lengva. Visas miestelio planas yra spiralės formos, kurio centre jau minėtas meditacijos centras. Tad nukeliavus dviračiu (nes taip nekenkiama gamtai), tarp džiunglės palmių atradau nedidelį apvalų pastatą, kuriame įsiskūrusi biblioteka. Tai buvo pirmoji mano aplankyta indiška biblioteka. Iš karto į akis krito kultūriniai skirtumai ir klimato sąlygų įtaka.
Patalpos nedidelės, bet gana tankiai išnaudotos. Lentynos pilnos knygų apie ajurvedą, jogą, dvasinį tobulėjimą, Aurovillio įkūrėjus ir dvasinius mokytojus. Kadangi miestelyje gyvena dauguma užsieniečiai, tai ir literatūra įvairomis kalbomis (anglų, prancūzų, vokiečių, indi).

Naujos technologijos čia dar neatkeliavo. Nors bendruomenė nedidelė, o pasitikėjimas didelis, tai ir cirkuliacijos informacija čia nėra griežtai tvarkoma. Nors turi jie ir internetą, ir barkodų skaitytuvą, bet ant staliuko padėtas atspausdintas ir įrištas katalogas su knygų pavadinimais.
Darbuotojų keturi. Trys moteriškės (visos iš Prancūzijos) darbuojasi mokslinėje skaitykloje, o vokietis Jorgenas abonemente. Maloniai pasišnekučiavus su jais, pastebėjau nemažai lankytojų. Tiek gyventojai, tiek svečiai čia dažnai užsuka. Lentynose gausu knygų iš įvairiausių sričių. Beja, viskas suklasifikuota pagal UDK. Galima atrasti net rusų klasikos ar vadybos vadovėlių. O karštame klimate esančioje bibliotekoje pasiskaityti knygas galima tiesiog ant žemės primėtytų pagalvėlių.

Kaip ir buvo tikėtina, visas šis turtas yra komplektuojamas iš gautų dovanų. Nors nemažai knygų išleidžia ir pats miestelis. Tad vietinė išmintis nusėda ir bibliotekos lentynose.

Aurovillis užaugino jau antrą kartą. Hipių laikais iš viso pasaulio atkeliavę žmonės čia pasiliko ir sukūrė šeimas. Užaugę vaikai taip pat renkasi gyvenimą Aurovillyje. Vienas kalbintas vaikinas sakė, kad nesupranta likusio pasaulio ir to, kaip žmonės gali dirbti dėl pinigų, gyventi dėl pinigų. Turbūt daugeliui iš mūsų būtų sunku suprasti šį jaunuolį. Bet pabuvojus tame Pietų Indijos miestelyje, pajunti visai kitų vertybių dominavimą ir tai atrodo taip teisinga! Nors auroviliečiai neapseina be biurokratijos, darbo pasidalijimo, socialinių problemų, bazinės vertybės, - tokios kaip aplinka/gamta, švietimas, menas, sveikata, bendruomenė, - palaiko gyvos utopijos egzistavimą ir pilnavertį gyvenimą.
Jei tik pasitaikys proga, apsilankykite:

http://www.auroville.org/