Apie bibliotekininkus kitaip, arba kaip XXI a. bibliotekininkai gali išgelbėti pasaulį

Neseniai mūsų tinklaraščio komandos narė Ramunė pasidalijo įdomia nuoroda į straipsnį apie neseniai pasirodžiusią Marilyn Johnson knygą "Vėluojate grąžinti knygą! Kaip bibliotekininkai ir kiber-bibliotekininkai gali mus išgelbėti" (This book is overdue! How librarians and cybrarians can save us all"). Pamaniau, kad ir mūsų tinklaraščio skaitytojams ši knyga gali būti įdomi.


Knyga pasirodė pačiu laiku, nes nemažai žmonių mano, kad interneto, informacijos paieškos sistemų ir virtualių paslaugų amžiuje bibliotekininkas yra nereikalingas. Tačiau knygoje skaitytojas ras atvirkštinę nuomonę, pagrindžiama įdomiais bibliotekininko transformacijos pavyzdžiais - bibliotekininkų, naudojančių tinklaraščius, laisvai skriejančių milijoniniuose Google paieškos rezultatų sąrašuose, teikiančių paslaugas net virtualiuose pasauliuose, tokiuose kaip Second Life. Pati knygos autorė interviu žurnalui Salon aiškina, kodėl bibliotekos ir bibliotekininkai tampa vis svarbesni informacijos amžiuje:

Nueikite į biblioteką. Daugelis žmonių nematė, kas atsitiko. Pradedant nuo 1990-ųjų bibliotekos tapo kompiuterių centrais, blokbasterių ir bendruomenės centrais - viskas viename. Puoselėjame iliuziją, kad internete galime rasti viską, kad [į paieškos laukelį] įvedus reikšminį žodį atsiveria visas pasaulis. Bet galima gauti daug šiukšlių bei klaidinančios informacijos ir daug, labai daug dalykų pasimeta kiber-erdvėje arba net neskelbiami skaitmenine forma.

Bibliotekininkai yra valstybės tarnautojai. Jie susiduria su įvairiausiomis socialinio gerbūvio problemomis pradedant nuo vaikų globos, benamių ir baigiant žmonių, negalinčių perprasti biurokratinių reikalavimų arba nerandančių darbo, problemomis.

Pinigai neveikia bibliotekoje. Jeigu mes mažinsime pagalbą, teikiamą bibliotekos, žmonės, kurie nesupranta, kaip pildyti mokesčių formų arba kaip naudotis elektroniniu paštu, negalės įveikti šių problemų. 20 procentų gyventojų nėra prisijungė prie interneto, jie neturi interneto prieigos galimybių arba sumanių telefonų [angl. smart phones]. Jie negali nueiti į Starbucks ir pasinaudoti bevielių internetu nupirkus late kavos už keturis dolerius
(iš: "This book is overdue!":Hot for librarians, 2010).

Smagu ir tai, kad autorė kalba ne tik apie bibliotekininkų vaidmenis, bet ir apie tai, kad jie yra be galo įdomūs žmonės. Pavyzdžiui, savo interviu žurnalui Salon ji mini bibliotekininkę, kuri tarnavo JAV kariuomenėje Irake, norėdama išsiaiškinti, kas ten vyksta, ir aprašė savo patirtį tinklaraštyje, arba bibliotekininkę, kuri užsiima pilvo šokiais.

Ir pabaigai pora citatų iš pačios knygos:
Biblioteka - tai vieta, kur nueinama patikrinti realybę, gauti visaapimantį literatūros kiekį, arba "tikrą mūsų istorijos atspindį", nepriklausomai nuo to, ar biblioteka yra materialus pastatas, iškilęs praeitame amžiuje, ar įmantrus kompiuterinių kodų derinys. Bibliotekininkas yra tvarkytojas, dvasia, įkpeiantį gyvybę į visus šiuos daiktus, navigatorius. Jo darbas sukurti tam tikrą tvarką iš praeities sumaiščių netgi tuomet, kai jis padeda mums įsiveržti į ateitį (Johnson, 2010: p. 5).
Susidomėjau bibliotekininkais rinkdama medžiagą mano pirmajai knygai apie nekrologus. Išskyrus kelis į akį krintančius ekscentrikus, kaip, pavyzdžiui, buvęs Hitlerio kariuomenės karys, kuris pakeitė lytį ir užsiėmė profesionaliuoju švilpavimu, įdomiausi nekrologų personažai buvo bibliotekininkai. Bibliotekininko nekrologai buvo apie viską, kas tik įmanoma šiame pasaulyje, pavyzdžiui, apie fenomenalią atmintį turėjusią moterį, kuri galėjo prisiminti visas jos pagyvenusių vartotojų knygas, skaitytas vaikystėje, ir kuri buvo geriausia jūrininke vietinėje Maine pakrantės dalyje, arba vyras, apsėstas meilės žemėlapiams, kuris padėjo automatizuoti Kongreso bibliotekos žemėlapių katalogą ir praskynė kelią tokiems stebuklams kaip Google Maps (Johnson, 2010: p. 5).

Manau, tai puiki žinia, kad yra knygų, kuriuose apie bibliotekininkus kalbama taip įdomiai ir įtikinamai atskleidžiant tai, kas, galbūt, nėra labai matoma ir akivaizdu bibliotekos skaitytojams.

Daugiau skaitykite:

Apie autorę ir jos knygas: http://www.marilynjohnson.net/index.htm

Apie knygą "Vėluojate grąžinti knygą! Kaip bibliotekininkai ir kiber-bibliotekininkai gali mus išgelbėti!" http://www.thisbookisoverdue.com/This_Book_Is_Overdue/Opener.html

Marilyn Johnson interviu žurnalui Salon, pagal kurį iš dalies ir buvo parengtas šis straipsnelis: http://www.salon.com/books/feature/2010/02/21/interview_marilyn_johnson_librarians/index.html?source=newsletter

Pasižvalgyti po knygos turinį galima Amazon.com knygyne:

JOHNSON, Marilyn. This book is overdue! How librarians and cybrarians can save us all. New York: HarperCollins Publishers, 2010. 288 p.

Komentarai

  1. Nepažįstu nei vienos bibliotekininkės, aptarnaujančios skaitytojus, kuri gaudytųsi interneto platybėse, galėtų padėti užpildant mokesčių deklaraciją ar įvertinti informacijos patikimumą. Gal tokios kitiems pasitaikė? Bet pažįstu net kelias, kurios tuos dalykus gali, tačiau nepatarnauja skaitytojų, dirba kituose skyriuose. Kodėl Lietuvoje protingos bibliotekininkės paverčiamos administratorėmis, o nesodinamos abonemente, kad pritrauktų daugiau skaitytojų? Kodėl Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad tik skyrių vedėjos turi būti išsilavinusios, o skaitytojus gali aptarnati bet kas - kad ir iš gatvės?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Esu pati bibliotekininkė, bet nemanau, kad bibliotekose sėdi ir vartotojus aptarnauja nieko neišmanančios darbuotojos. Mes išmanome tikrai nemažai, bet visų į vieną skyrių nesutalpinsi – kažkas turi dirbti ir dokumentų komplektavimo ir katalogavimo ar vaikų literatūros skyriuose. Ir tikrai dauguma su profesiniu išsilavinimu, nors vedėjų pareigas užima tik keletas bibliotekos darbuotojų. Žmogus „nuo gatvės“, kaip jūs vadinate, tikrai nepadirbtų šiandienos bibliotekoje. Juk reikia ne tik knygą paduoti skaitytojui. Viskas kompiuterizuota, daug funkcijų atliekama LIBIS programa. Manau, kad Jūs klystate, taip kalbėdami ir pagal vieną ar kelis atvejus, visas bibliotekas ir jų darbuotojus lygindamas ta pačia matuokle :)

      Panaikinti
  2. Aš pati baigusi bakalauro studijas pradėjau dirbti Vilniaus universiteto bibliotekoje Bibliografijos ir informacijos skyriuje. Dirbdavau skaitykloje, ieškojau informacijos, aptarnaudavau skaitytojus ir vėliau, kai studijavau ir baigiau magistrantūros studijas. Mano skyriaus kolegos buvo (ir yra) išsilavinę, sugebantys ieškoti ir rasti informacijos. Dabar pati dėstau paiešką internete bibliotekininkystės studentams ir stengiuosi juos rengti taip, kad jie galėtų rasti ir įvertinti informaciją :). Galbūt, tai tiesiog neigiama patirtis, bet ar verta ją apibendrinti?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Iš tiesų, kalbant apie skundus būtų labai gerai konkrečiai įvardinti, kokioje bibliotekoje dirbančių darbuotojų kompetencija ar elgsena Jūsų netenkino, kokia buvo situacija. Bibliotekos turi turėti skundų ir pasiūlymų teikimo ir vertinimo procedūras, kaip bet kuri viešas paslauas teikianti įstaiga. Kita vertus, visada reikia aiškiai apibrėžti mūsų kaip vartotojų lūkečius ir bibliotekininko veiklos ribas, pavyzdžiui, jei tikimės, kad bibliotekininkas užpildys pajamų deklaraciją už mus, greičiausiai nusivilsime. Aš pati dirbdama bibliotekoje atsisakyčiau vien dėl to, kad tas darbas susijęs su konfidencialia asmens informacija, bet padėčiau rasti instrukciją, galėčiau net paaiškinti formos pildymo specifiką, suteikčiau mokesčių inspekcijos informacijos telefono numerį ir pan. Tas pats ir ieškant darbo, vartotojai labai aiškiai turi žinoti, kad bibliotekininkas gali nurodyti informacijos apie darbą šaltinius, padėti susigaudyti darbo biržos portale ir pan., bet susirasti darbą teks pačiam. Gebėjimas apibrėžti ir valdyti vartotojo lūkesčius yra svarbus paslaugos kokybės valdymo aspektas.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Kalbant apie Kauno apskrities viesaja biblioteka, tai bibliotekinku darbu skustis galeciau maziausiai: visada malonios, paslaugios, pataria, padeda jeigu reikia ir suranda knygas. Tikrai, malonus personalas. Na, zvelgiant is informaciniu technologiju naudojimosi puses gal tikrai, vyresnio amziaus bibliotekininkams sunkiau persiorentuoti i visus tuos dalykus, na bent pastangos tikrai matosi. O siaip, tai, tobuleti darbuotojams visada yra ir bus kur, juk visuomenes poreikiai keiciasi, nauju technologiju atsiranda nuolat, o norinciu dirbti bibliotekoje uz maza atlyginima tikrai nera daug:)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai