Taikomųjų bakalauro darbų rengimo eiga ir sprendimai: patarimai ir pavyzdžiai. I dalis

Daugelis studentų bakalauro darbų paprastai yra taikomieji, nors yra atvejų, kai ginami ir teoriniai darbai. Štai kaip taikomasis bakalauro darbas apibrėžiamas Rašto darbų rengimo metodiniuose nurodymuose:

Taikomuosiuose darbuose tiriama ir sprendžiama aktuali praktikos problema. Taikomuosiuose darbuose privalo būti teorinė arba metodologinė dalis. Šiuose darbuose pristatomas ir pagrindžiamas tiriamos praktikos problemos aktualumas, pristatoma, aptariama, analizuojama šios ar panašių, analogiškų praktikos problemų tyrimui skirta mokslinė literatūra, analizuojami galimi moksliniai šios problemos sprendimo būdai, savarankiškai atliekamas ir aprašomas mokslinis tyrimas, aptariami ir interpretuojami tyrimo duomenys ir pan. (Atkočiūnienė, Stonkienė, Janonis, 2009: p. 26).
Taikomieji darbai naudingi tuo, kad galima pritaikyti teorinius modelius ir žinias tiriant įvairius mus supančios realybės reiškinius. Juos tiriant sužinoma daugiau apie tiriamų reiškinių ypatumus, dėsningumus, raidą, tam tikros veiklos tobulinimo galimybes, veiksnius, kurie daro įtaką tam tikrai veiklai ir pan. Paprastai taikomojo darbo dalį sudaro empirinis tyrimas, kurį atlieka darbo autorius, vadovaudamasis tam tikra tyrimo metodika, pats atrinkdamas, analizuodamas ir interpretuodamas duomenis apie tiriamą reiškinį bei analizės pagrindu formuluodamas tyrimo išvadas. Empiriniai tyrimai leidžia priimti sprendimus, nustatyti tam tikros veiklos, požiūrių atsiradimo priežastis bei turinį ir/arba tobulinti realybės reiškinius ar veiklas ir kt.

Šiame straipsnių cikle labiau orientuosimės į patį empirinį tyrimą, nors būtent pirmasis rašinys leidžia paaiškinti, kaip siejasi teorinė ir empirinė taikomojo darbo dalys.

Paprastai egzistuoja tam tikri etapai ir reikalavimai, kurie nurodo visą darbo ir empirinio tyrimo konkrečiai rengimo eigą ir sprendimus. Tų etapų visuma yra vadinama mokslinio tyrimo ciklu, arba procesu (žr. pav. žemiau).


Apibūdinkime kiekvieną etapą:

1. Parengiamieji darbai: publikacijų analizė – šiame etape mes analizuojame nagrinėjamą sritį, siekdami apibūdinti tiriamą objektą ir nustatyti jo savybes, įvertinti esamus tyrimo būdus arba sukurti naujus. Šio etapo rezultatas – teorinė (-ės) baigiamojo darbo dalis (-ys).
2. Tyrimo tikslo, tiriamųjų klausimų, hipotezės formulavimas – šiame etape, remdamiesi turimomis žiniomis apie objektą, mes nustatome, ką ketiname ištirti empiriškai. Tam paprastai mes formuluojame empirinio tyrimo tikslą ar/ir tiriamąjį (-uosius) klausimą (-us), kurie nustato, kokius reiškinio aspektus mes tiriame. Jeigu mokslinių publikacijų analizė leidžia mums daryti mokslinę prielaidą apie galimą atsakymą į mūsų tiriamąjį (-uosius) klausimą (-us), formuluojame hipotezę.
3. Mokslo tyrimo metodų pasirinkimas. Tikslas ar/ir tiriamieji klausimai bei hipotezė leidžia susiaurinti mūsų tyrimą, suteikti jam daugiau kryptingumo. Atsižvelgdami į tai, ką tiriame, ką norime sužinoti, kokiais būdais galima efektyviau gauti reikalingus duomenis, pasirenkame mokslo tyrimo metodus. Aišku, neretai metodų pasirinkimą koreguoja ir duomenų šaltinių prieinamumas. Reikia atkreipti dėmesį, kad dažnai skirtinguose tyrimo etapuose taikomi įvairūs metodai. Pavyzdžiui, galime taikyti anketinės apklausos metodą siekdami gauti duomenis, o kiekybinės ir kokybinės analizės metodus – siekdami analizuoti bei interpretuoti anketų duomenis.
4. Duomenų šaltinių analizė ir atrankos kriterijų nustatymas. Kai pasirinkome mokslo tyrimo metodus, turime apibrėžti, kaip gausime duomenis tyrimui. Be abejonės, šis etapas realiame gyvenime dažnai vyksta lygiagrečiai su mokslo tyrimo metodų pasirinkimu. Pasirinkus duomenų šaltinius (nesvarbu, ar tai būtų tam tikros tiriamųjų asmenų grupės, dokumentai, svetainės), reikia išanalizuoti, kaip atrinksime iš visos šaltinių visumos tuos, kurių duomenis panaudosime tyrime.
5. Duomenų analizės būdų ir eigos nustatymas. Paprastai kiekvienas mokslo tyrimo metodas numato specifines duomenų analizės būdus ir priemones. Tomis procedūromis reikėtų vadovautis atliekant specifinius duomenų analizės veiksmus.
6. Duomenų analizė – šiame etape naudojantis pasirinktais mokslo tyrimo metodais apibendrinami tyrimo duomenys.
7. Duomenų analizės rezultatų apibendrinimas. Apibendrinti ir išanalizuoti tyrimo duomenys leidžia mums įžvelgti tam tikrus dėsningumus ir pateikti atsakymą į tiriamąjį (-uosius) klausimą (-us). Šiame etape vertinti tyrimo rezultatus padeda palyginimas su anksčiau atliktais tyrimais, teorinėmis įžvalgomis, pateiktomis teorinėje darbo dalyje.
8. Išvadų ir rekomendacijų rengimas. Šiame etape apibendriname viso darbo rezultatus, atsižvelgdami į probleminį klausimą (mokslinę problemą). Neretai taikomuosiuose darbuose pateikiamos rekomendacijos, kaip pakeisti, patobulinti paslaugas/veiklas/procesus.

Tam, kad nustatytumėte, ką ir kaip tirstite, reikia iš pradžių nuodugniau susipažinti su nagrinėjama tema. Tai yra parengiamieji darbai, arba pirmasis etapas, pavaizduotas paveiksle. Nors neįmanoma sukurti griežtos formulės, kaip rengti darbo turinį, pamėginkime pasitelkę praktinį pavyzdį, paanalizuoti, į kokius klausimus būtų naudinga atkreipti dėmesį šiame etape.

Pavyzdžiui, jeigu rengiate baigiamąjį darbą „Lietuvos akademinių bibliotekų interneto svetainių tinklamumas naudoti“, pirmiausia reikia sužinoti, kad yra „tinkamumas naudoti“ ir kaip jis yra vertinamas. Tam tikslui ieškote literatūros apie tai, kas yra tinkamumas naudoti (angl. usability). Paaiškėja, kad tai yra interneto svetainių kokybės parametras, kuris nurodo, ar svetainė leidžia vartotojui pasiekti savo tikslus efektyviai ir produktyviai jo specifiniame veiklos kontekste. Tinkamumo naudoti problematika siejasi su žmogaus ir kompiuterio sąveikos, ergonomikos, psichologijos disciplinomis.


Toliau išsiaiškiname, kodėl svarbu tirti Lietuvos akademinių bibliotekų svetainių tinkamumą naudoti. Pirmiausia, nustatytumėme, kas šios srities tyrimai leidžia išsiaiškinti, ar svetainės yra parengtos kokybiškai, ar leidžia vartotojui atlikti savo užduotis. Kadangi daugelis bibliotekų teikia informaciją arba paslaugas būtent savo svetainėje, jos kokybė tampa svarbiu bibliotekos paslaugų kokybės rodikliu. Turint tokias žinias padėtumėme akademinėms bibliotekoms spręsti svetainių kokybės ir konkrečiai tinkamumo naudoti užtikrinimo klausimus, nurodydami konkrečias sritis, kurios reikalauja tobulinimo.

Kadangi tiriame Lietuvos akademinių bibliotekų svetainių tinkamumą naudoti, turėtumėme pirmiausia ieškoti būtent šio tipo bibliotekų svetainių tyrimų Lietuvoje. Jeigu mes tokių tyrimų nerasime – vadinasi, mūsų darbas yra pirmasis bandymas. Jeigu tokių tyrimų jau yra, mums reikia pagalvoti, kuo unikalus mūsų tyrimas, kokius dar netyrinėtus aspektus jis leis nagrinėti. Tyrimo unikalumą apsprendžia tyrimo objektas ir aspektas, naudojami metodai, duomenų šaltiniai, tyrimo geografinė, chronologinė aprėptis ir kiti kriterijai.

Susipažinę su literatūra sužinosime, kad tinkamumo naudoti srityje yra sukurti teoriniai modeliai, kurie leidžia nustatyti, kas turėtų būti tiriama. Literatūros analizė leidžia mums išsiaiškinti, kad įvairūs tyrinėtojai nustato savo kriterijų rinkinius, kurie apibūdina, kas yra tinkamumas naudoti, nuo ko priklauso konkrečių svetainių tinkamumas naudoti. Specifiniai požiūriai į tai, kas yra tinkamumas naudoti ir kokie komponentai jį sudaro, užfiksuoti ISO standartuose. Be to, tinkamumas naudoti vertinamas pasitelkiant specifinius metodus – ekspertinį vertinimą, įvairius vartotojo testavimo būdus. Susipažinus su publikacijomis taip pat paaiškėja, kad sukurtos svetainių kokybės rekomendacijos, kuriose yra kalbama apie tinkamumą naudoti, kultūros institucijoms (įskaitant bibliotekas). Svarbu išnagrinėti, kokiomis teorijomis vadovaujamasi atliekant akademinių bibliotekų svetainių tinkamumo naudoti jau atliktuose tyrimuose. Juk akademinės bibliotekos interneto svetainė yra specifinis svetainės tipas, skirtas specializuotai auditorijai (mokslininkams, studentams), kurių darbo kontekstas ir uždaviniai skiriasi nuo kitų interneto vartotojų. Siekiant apibūdinti akademinių bibliotekų svetainių specifiką galima nagrinėti ir jų paskirties ypatumus, vartotojų aptarnavimo tikslus. Taigi mums svarbu pritaikyti esamus bendrus tinkamumo naudoti modelius būtent mūsų specifinio objekto – akademinių bibliotekų svetainių – tyrimui. Analizuodami, vertindami tam tikrus požiūrius, teorijas, mes pagrindžiame tam tikrą akademinių bibliotekų svetainių tinkamumo naudoti tyrimo būdą.

------------------------------------------------------------------------------------

Atsakymai į minėtus klausimus leis parengti teorinę (-es) darbo dalį (-is), kuri (-ios) užtikrins pakankamą ir pagrįstą pamatą empiriniam tyrimui atlikti. Atkreipkite dėmesį į tai, kad dažna studentų klaida – teorinės ir empirinio tyrimo darbo dalių atskyrimas. Dažnai skaitant studentų darbus neaišku, kaip teorinė dalis siejasi su empirine. Mūsų pavyzdžio analizė padeda suprasti, jog teorinė dalis reikalinga tam, kad apskritai galėtumėte atlikti empirinį tyrimą. Ji pateikia visą reikalingą medžiagą, nukreipiančią empirinio tyrimo sprendimus. Taigi vienas iš kokybiško taikomojo darbo požymių yra sąsajos tarp teorinės ir empirinės dalies. Visa teorinės dalies medžiaga turi būti panaudota rengiant empirinį tyrimą. Tolesniuose straipsniuose, aiškinančiuose atskirus tyrimo etapus, pamatysite, kaip tos sąsajos atsiranda.

Laukite tęsinio...

Literatūra

ATKOČIŪNIENĖ Z.; STONKIENĖ M.; JANONIS O. Rašto darbų rengimo metodiniai nurodymai. Vilnius, 2009. 106 p.

MANŽUCH Z. Kultūros paveldo socialinių technologinių sistemų aspektai. Informacijos mokslai, 2006, t. 38, p. 38-51.

Komentarai

  1. Labas vakaras, gal galėčiau sužinoti, ar KF bakalauro darbo lydraštį reikia pateikti atskirai nuo įrišto darbo,
    ar jį reikia kartu įrišti ir įjungti į bendrą viso darbo numeravimą?
    Bandžiau taip padaryt, bet kažkodėl kai kurios linijos išsiformatuoja labai negražiai, kai jį nukopijuoju ir neišeina pataisyt:(
    Tai va ir galvoju, gal jis eina kaip atskiras vienetas?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sveiki, lydraštis turi būti įrištas - tai bakalauro darbo struktūrinė dalis, apie tai rašoma metodiniuose nurodymuose, žr. http://www.kf.vu.lt/uploads/docs/Studiju%20dokumentai/metodiniai_nurodymai090204.pdf

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai