Ramu Ne patarimai studentams, rengiantiems mokslo darbus

Apie temos pasirinkimą

Mokslinio darbo tema nebūtinai atrodo patraukliai iš pirmo žvilgsnio. Čia kaip bet kokiame kitame darbe – kuo daugiau pastangų skirsite darbui, tuo įdomesnė ji bus. Kita vertus, mokslinis tyrimas yra darbas, todėl tikėtis tik džiaugsmo ir įdomybių nereikėtų. Palikit kai ką ir gyvenimui už universiteto sienų. :)

Jei visgi pasirinkote dėstytojo siūlomą temą, pirmiausia, išskirkite pateiktame pavadinime pagrindinius reikšminius žodžius ir pasitikrinkite, ar taip pat temos pagrindinius akcentus supranta vadovas.

Pavyzdžiui, temoje “Bibliotekos personalo mokymas: teorinės įžvalgos ir poreikių analizė” gali būti išskirti šie reikšminiai žodžiai: bibliotekos, personalas, mokymas, personalo valdymo teorija, bibliotekų vadyba, mokymo poreikių analizė. Tai atskleidžia, jog darbas bus tarpdisciplininio pobūdžio ir jam reikia informacijos paieškos vadybos, pedagogikos (andragogikos) ir bibliotekininkystės šaltiniuose.

Žinokite, kad temą, pasitarus su vadovu, galima pakoreguoti, kol darbas dar rengiamas. Jei keičiama baigiamojo darbo tema, būtina iki nustatyto termino pateikti oficialų prašymą, analogišką tam, kurį teikėte pasirinkdami temą.

Apie asmenines savybes ir iniciatyvą

Kiekvienas dėstytojas nori dirbti su talentingais ir motyvuotais, bet gali dirbti ir su atsakingais bei darbščiais studentais. Todėl galite dėstytojui pasiūlyti ir savo temą ar interesų sritį, tik pabandykite atsižvelgti į jų kompetencijos sritis. Nesitikėkite, kad bet kuris dėstytojas imsis vadovauti jūsų temai. Todėl, pirmiausia, atlikite nedidelį tyrimą – kokiomis temomis domisi dėstytojai, kokias publikacijas yra paskelbęs ir ką dėsto. Antra, susirašykite argumentus, kodėl jūsų siūloma tema yra aktuali ir kaip ji gali būti plėtojama. Jei tai padarėte – jūs pasirengę „nugalėti“ dėstytojų skepticizmą.

Nuoseklus gilinimasis į vieną sritį nuo pat pirmojo kursinio darbo iki baigiamojo bakalauro (ar net magistro) darbo, beveik visada reiškia geresnę darbo kokybę ir aukštesnį įvertinimą. Kita vertus, beveik visada galite būti tikras, kad jums nereiks medžioti temų ir vadovų paskutinę minutę. Vien dėl to, kad į temą įsigilinti ir ją išnagrinėti turėsite daugiau laiko už kolegas, pasirinkusius baigiamojo darbo temą paskutiniajame kurse. Ypač, jei jaučiate, kad mokslinis rašymas – nėra jūsų stiprioji pusė, t.y. jei jums lengviau kalbėti nei rašyti ir (ar) rašote telegrafiniu stiliumi, kai du žodžiai ar du sakiniai pasako viską, o aiškinimai jums – pertekliniai.

Kita vertus, neblogai, jei nutarėte paskutiniajame kurse išbandyti naują mokslinio tyrimo sritį ir mokslinio vadovo darbo stilių. Tik vertinkite objektyviai, kad bet kokiu atveju, darbo autorius – jūs, t.y. jūs šiame projekte rašote muziką ir grojate pagrindiniu smuiku, o vadovas gali jums teoriškai diriguoti ir pamokyti grojimo metodikos. Žinoma, su sąlyga, jei jūs pasirodote repeticijose. Jei atvykstate tik į generalinę repeticiją, nesistebėkite jog dirigentas jūsų nesupranta, geranoriškai neatsižvelgia į jūsų interesus ir nemato žavių jūsų ateities perspektyvų.

Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksas jums padės įvertinti ir savo, ir vadovo elgesio tinkamumą dalykinio bendravimo metu.

Apie rašytinį bendravimą ir planavimą

Rengiant darbą, teks el. paštu bendrauti ir su vadovu, ir su kitais asmenimis, pavyzdžiui, prašyti kitų dėstytojų konsultacijos, susirašinėti su ekspertais, respondentais ir t.t. Nepamirškite, kad toks susirašinėjimas priskirtinas dalykinei komunikacijai, todėl aš rekomenduočiau:
- naudotis jums suteiktu Vilniaus universiteto el. pašto adresu;
- susirašinėjant su kitais respondentais, kopiją siųsti ir vadovui (jei abejojate dėl laiško turinio, pirmiausia, pasikonsultuokite su vadovu);
- užtikrinti, kad tekste aiškiai būtų išreikšta pagrindinė mintis, kreipimosi tikslas ir jame nebūtų elementarių gramatinių klaidų,
- visada pasirašyti pilnu vardu, pavarde, nurodant ir studijų programą, kursą bei kontaktinius duomenis.

Pavyzdžiui, didelė tikimybė, kad laiškai gauti iš tokių adresų, kaip twilight@xxx.lt; pupsis@delfi.lt; prikolas@whatever.com ir pasirašyti Silva, Jūsų studentė, studentas ir pan., filtravimo sistemos ar adresato sprendimu atsidurs “šiukšlyne”.

Kad išvengtumėte fiasko paskutinėje repeticijoje, siūlau patiems imtis iniciatyvos ir jau spalio mėnesį, pasirinkus temas, susiplanuoti, kaip jūs rengsite darbą, nuo ko pradėsite. Nusimatykite tarpinius siekinius ir periodinius susitikimus su vadovu. Tokiam planui labai tinka Ganto grafiko (diagramos) forma (daugiau apie tai žr. Veiklų grafiko sudarymas Iš Bulevičius, Edvinas. Projekto laiko grafiko ir finansinio biudžeto parengimas). Toks grafikas leis ne tik realistiškai įsivaizduoti darbo mąstą, bet ir sudaryti „kontraktą“ su vadovu dėl bendro darbo, t.y. suvalgyti tą dramblį dalimis ir kartu.:) Pradėkite planavimą nuo savo universiteto (fakulteto) mokslo ar rašto darbų rengimo metodinių nurodymų. Juose rasite pagrindinius reikalavimus darbo struktūrai, dėstymui, vertinimo kriterijus, dažnai – ir svarbiausias tarpinių atsiskaitymų, darbų pateikimo, įkėlimo į duomenų bazę datas (terminus).

Kita vertus, jeigu matote, kad dėl objektyvių – sveikatos, gyvenimo prioritetų ir kt. – priežasčių, negalėsite parengti kokybiško darbo ir jo nepateiksite laiku – bet kokia kaina nespauskite nei savęs, nei vadovo. Išmokite šią gyvenimo pamoką ir žinokite, kad nuosekliai dirbdami galėsite pasiekti visus savo tikslus ir vėliau, savo tempu ir prisiimdami atsakomybę patys. Tik iš anksto susižinokite, ko reikia akademinėms atostogoms ir kada turite grįžti, kad nepraleistumėte terminų. Ir nepamirškite apie pasikeitusius savo planus informuoti vadovo, kad jis galėtų ramiai miegoti naktimis ir lauktų susitikimo su jumis kitais metais. :)

Apie informacijos paiešką

Nuo informacijos paieškos prasideda bet kurio mokslinio darbo rengimas. Nepamirškite, kad tai nėra vienkartinis darbas, patarčiau ieškoti straipsnių ir mokslinių monografijų, elektroninių šaltinių, ataskaitų, pranešimų viso darbo rengimo laiku, nes, viena vertus, artėdami prie darbo pabaigos daugiau žinosite apie problemą, kurią analizuojate, kita vertus – nepraleisite naujai atsirandančių šaltinių.

Vadovėliai gali praversti, pradedant nagrinėti naują temą, tačiau jie neturi dominuoti jūsų mokslinio darbo literatūros sąraše. Mokslinis darbas turi būti paremtas moksline literatūra ir informacija, todėl nei laikraščių, nei wiki straipsniai ar kiti panašūs šaltiniai negali būti pagrindine jūsų teksto medžiaga.


Bus daugiau.

Komentarai

  1. Labai ačiū už patarimus:) Gal planuojate virtualiai konsultuoti ir rengiančius magistro darbus?

    AtsakytiPanaikinti
  2. kodėl gi nepakonsultavus :), manau, dėstytojos Ramunės patarimai tinka ir rengiantiems magistro darbus. Mokslo darbų rengimo principai universalūs, tik antroje pakopoje griežtesni reikalavimai. Kreipkitės

    AtsakytiPanaikinti
  3. Gaila, kol kas telepatijos gebėjimų neįgijau (tikrai praverstų bendraujant su pradingėliais studentais!:). Jei rimtai, rašykite klausimus, susijusius su magistro ar kitais mokslo darbais -bus gera kryptis pratęsti patarimus. Manau, ir kolegos prie manęs prisijungs...

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai