Bibliotekų ateitis: virtuali ar reali? I dalis

Pasibaigė apklausa „Ar ateityje virtuali biblioteka pakeis realią?“. Joje balsavo 48 tinklaraščio skaitytojai. Dėkojame jiems už dalyvavimą. Dauguma mūsų skaitytojų mano, kad tradicinė biblioteka išliks ir ateityje (diagramoje atsakiusieji "Ne": 43, 90%), tik nedidelė jų dalis pareiškė, kad virtuali biblioteka visiškai pakeis realią (diagramoje atsakiusieji "Taip": 5, 10%).

Taigi panagrinėkime virtualių ir tradicinių bibliotekų santykį ir prognozuojamus ateities pokyčius. Virtualių ir realių bibliotekų sritis gana plati, tad pradėkime nuo to, kaip plėtojosi virtualios (skaitmeninės – nors gali būti terminijos skirtumų, čia vartosiu šias sąvokas sinonimiškai) bibliotekos, su kokiais iššūkiais susidūrė tradicinės bibliotekos. O jau apie bibliotekų „atsaką“ šiems iššūkiams skaitykite vėliau.

Virtuali/skaitmeninė biblioteka: ištakos ir transformacijos

Žmonija visuomet svajojo apie galimybę prieiti prie visos egzistuojančios pasaulio žinijos. Pirmąsias universalios arba totalios bibliotekos idėjos užuomazgas galime ieškoti net filosofo bei bibliotekininko W. G. Leibniz'o darbuose. Įdomu, kad W. G. Leibniz'as svajojo apie universalią enciklopediją, kuriai sukurti būtų panaudota vadinamoji universali kalba (filosofo manymu tam labiausia tiko skaičiai). Tokia enciklopedija leistų spręsti bet kurias, netgi filosofines, problemas tik atlikus skaičiavimus.

Ilgainiui tokios idėjos, atrodančios labai tolimos nuo šiuolaikinių skaitmeninių bibliotekų vizijų, virto konkretesniais bandymais. 1945 m. amerikiečių mokslininkas Vannevar'as Bush'as, spręsdamas informacijos pertekliaus problemą, sukūrė Memex (angl. Memory Extension) prietaisą, kuris buvo skirtas kaupti ir apdoroti informaciją. Memex - tai savotiška automatizuota asmeninė biblioteka, kuri turėjo būti ypač naudinga mokslininkams. Prietaisas galėjo kaupti informaciją mikrofilmuose (tuomet tai buvo pažangiausias būdas kompaktiškai saugoti informaciją) bei ją klasifikuoti, kad vėliau būtų galima rasti susijusią medžiagą. Vėliau V. Bush'o ir kitų mokslininkų idėjos buvo panaudotos kuriant hiperteksto koncepciją.


V. Busho straipsnio "As we may think" apie Memex antraštinis lapas (žurnalas Atlantic monthly, 1945 m.), šaltinis: Learning Digital History, http://learndigitalhistory.blogspot.com/2008_10_01_archive.html

V. Bush'o idėjos buvo panaudotos ir išplėtotos kitų mokslininkų. Vėliau 1965 m. kitas amerikiečių mokslininkas, Joseph'as C. R. Licklider'is, savo mokslinėje ataskaitoje „Ateities bibliotekos“ prognozavo, kad ateityje visas žmonijos žinias, atspindėtas dokumentuose, galima bus centralizuotai saugoti kompiuteryje. Jis inicijavo projektą, kurio tikslas buvo surasti būdus efektyviai sutelkti šiuos išteklius ir pateikti vartotojams. Norėdamas suprojektuoti tinkamą sistemą ir apskaičiuoti, kiek vietos užimtų visa informacija, jis mėgino prognozuoti, kiek ateityje bus sukurta informacijos išteklių, t.y. kiek saugojimo vietos jie užims.

Šios ankstyvosios idėjos turėjo įtakos pirmiesiems praktiniams skaitmeninių bibliotekų projektams. Būtent dėl to, iš pradžių buvo manyta, kad skaitmeninė biblioteka tėra organizuotas virtualus informacijos išteklių rinkinys, kuriame galima atlikti paeišką.

Tačiau ilgainiui skaitmeninės bibliotekos idėja transformavosi. Pradėta kalbėti, kad skaitmeninė biblioteka – tai institucija ir/ar paslauga, skirta tam tikrai vartotojų grupei. Vartotojų poreikiai skirtingi, todėl jie ieško ir naudojasi informacija įvairiais būdais. Pradėta atsižvelgti į specifinį vartotojo informacijos poreikio ir naudojimo kontekstą. Skaitmeninės bibliotekos diferencijavosi – atsirado skaitmeninės bibliotekos mokslininkams, skaitmeninės bibliotekos vaikams ir kt.

Tarptautinė vaikų skaitmeninė biblioteka: http://en.childrenslibrary.org/

Šiuolaikinė skaitmeninė biblioteka – ne tik rinkinys, bet ir aibė paslaugų, teikiamų nuotoliniu būdu. Taigi skaitmeninė biblioteka tampa savotiška vartotojo darbalaukio (angl. desktop) dalimi. Neišeidamas iš namų vartotojas gali pasinaudoti informacijos ištekliais, virtualiai pasikonsultuoti su bibliotekininku, naudodamasis pokalbių kambarių programomis ar Skype, peržiūrėti bibliotekų rekomenduojamus interneto išteklius vartose ir portaluose, perskaityti naujienas bibliotekos tinklaraštyje, virtualiai bendradarbiauti su kitais vartotojais ir t. t. Mokslininkams kilo klausimas, ar turės ateitį tradicinė biblioteka, jeigu virtuali daugelį jos funkcijų atlieka efektyviau:

Virtualios bibliotekos paslaugų ir naudojimo potencialas meta iššūkį bibliotekai kaip fizinei erdvei ir nuolat kelia klausimus apie žmogiškųjų, finansinių ir kitų išteklių paskirstymą tradicinėms ir virtualioms bibliotekų paslaugoms (Harris, 1996: cituota iš: Moyo, 2004: p. 228).

Virtualėjimo poveikis realioms bibliotekoms

Pamėginkime pamąstyti apie iššūkius, su kuriais susidurė tradicinė biblioteka. Aišku, šis rašinys nepretenduoja į visų įmanomų iššūkių analizę, bet jūs visada galite pridėti savo įžvalgas komentaruose.

Reali ir virtuali informacijos prieiga bei paslaugos
Bibliotekose pasikeitė informacijos prieigos sąlygos. Kadangi leidybos procesai sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę, bibliotekos perka žurnalų, knygų ir kitų išteklių, pateiktų duomenų bazėse, prieigą. Dažnai prie šių išteklių skaitytojas gali jungtis tiesiog iš namų, sukūręs slaptažodį (pvz., pati naudojuosi VPN prisijungimu prie Vilniaus universiteto duomenų bazių iš namų). Be to, virtuali prieiga suteikia nemažai privalumų – pvz., galima ieškoti pačiame leidinio tekste, nereikia rūpintis, ar leidinys jau paimtas. Žemiau pateikiu išverstą skaitmeninių ir tradicinių bibliotekų privalumų lentelę iš vartotojų apklausos tyrimo (žr. Liu, 2006).

Vartotojai vis labiau domisi skaitmeniniais ištekliais, todėl nuotolinė prieiga tampa svarbia bibliotekos paslauga. Bibliotekos, ypač akademinės, atliko nemažai tyrimų apie skaitmeninių ir spausdintinių išteklių naudojimą ir nustatė, kad vartotojai vertina elektroninių žurnalų ir knygų prieigą, nors dar negalima sakyti, kad bibliotekos skaitytojai atsisako tradicinių leidinių prieigos paslaugų.

Vis dėlto akademinės bibliotekos, kuriose patogi ir greita informacijos priega itin svarbi, prabilo apie vartotojų, ateinančių į bibliotekas mažėjimą:

1990-ųjų viduryje Michigano valstijos universiteto biblioteka susidūrė su ta pačia problema kaip ir daugelis kitų akademinių bibliotekų, t.y. su vis didėjančiu elektroninių išteklių vartojimu, kuris paskatino skaitytojų, ateinančių į biblioteką, skaičiaus sumažėjimą. Informacijos prieigos galimybė iš asmeninio kompiuterio namuose, fakulteto biure ar bet kurioje kitoje vietoje yra neabejotinai didžiulis elektroninių išteklių privalumas, bet ši nauja prieigos paradigma neužtikrina nuotoliniams vartotojams profesionalios pagalbos atliekant elektroninę paiešką. Nusprendėme, sutelkti pastangas, kad paskatintumėme vartotojus grįžti į biblioteką, kur jie gali gauti profesionalią pagalbą (Gust, Haka, 2006: p. 141).

Akademinėse ir viešosiose bibliotekos teikiama nemažai virtualių paslaugų. Šiandien itin populiarios saityno 2.0 technologijos, kurios dėl paprasto naudojimo ir pigumo (dauguma paslaugų yra nemokamos) sparčiai skverbiasi į visas bibliotekas. Taigi galima daryti prielaidą, kad ateityje būtų įmanoma integruoti skaitmeninius išteklius ir inovatyvias paslaugas, kurios yra patrauklios vartotojui.


Huntingtono viešosios bibliotekos (JAV) patarimų skaitytojams tinklaraštis "Knygų medžioklė", http://hplbookhunt.blogspot.com/

Skaitmeniniai ir spausdinti rinkiniai
Nemažai autorių teigia, kad ateities bibliotekose dominuos skaitmeniniai ištekliai. Kadangi vis daugiau informacijos kuriama skaitmeninėje aplinkoje (o kai kuri net neturi spausdinto analogo), bibliotekų rinkiniai irgi migruoja į skaitmeninę erdvę. Be to, bibliotekos pačios pradėjo skaitmeninti savo išteklius, nes skaitmeninis pakaitalas žymiai praplečia informacijos prieigos galimybes. Skaitmeninama įvairi medžiaga – kultūros paveldo rinkiniai, moksliniai straipsniai, universitetų studentų baigiamieji darbai, garso ir vaizdo įrašai. Pažymėtina, kad kai kuriais atvejais skaitmeninimas yra vienintelis būdas išgelbėti sparčiai nykstantį trapų dokumentą (pvz., laikraštį arba analoginį vaizdo įrašą).

Nors skaitmeninimas yra ilgalaikis ir brangus įsipareigojimas, nemažai bibliotekų ir kitų atminties bei kultūros institucijų pasiryžo suskaitmeninti pakankamai didelę savo rinkinių dalį. Pavyzdžiui, jau ankstyvieji ES projekto NUMERIC Europos kultūros institucijų apklausos rezultatai (apklaustos daugiau kaip 500 institucijų) parodė, kad vidutiniškai jos planuoja suskaitmeninti apie 70% savo rinkinių. Bibliotekos suplanavo skaitmeninti mažiausiai – 31% savo rinkinių, tačiau tai irgi gana reikšmingas skaičius.

Nauji paslaugų teikėjai
Nauji skaitmeninės informacijos teikėjai, ypač Google, kelia nemažai nerimo ne tik tiems, kas puoselėja tradicinės bibliotekos vertybes, bet ir skaitmeninių bibliotekų kūrėjams. 2004 m. Google pradėjo ambicingą Google Books projektą, kurio tikslas buvo suskaitmeninti ir pateikti vartotojams kone visas pasaulio knygas (vėlgi matome, kad vis dėlto totalios bibliotekos idėja stipriai veikia mūsų vaizduotę). Nepaisant įvairių nesklandumų dėl autorių teisių pažeidimų, sprendimai buvo rasti, ir jau suskaitmeninta daugiau kaip 7 milijonai knygų. Google Books projektas vykdomas bendradarbiaujant su bibliotekomis ir leidėjais, kurie pateikia savo išteklius skaitmeninimui ar tiesiog įtraukimui į Google Books sistemą. Google Books leidžia pamatyti kai kurių knygų teksto dalį arba tik aprašą, arba pateikia net visą knygos tekstą, jei nėra autorių teisių apribojimų. Palyginus su bibliotekomis Google turi milžiniškus finansinius išteklius ir išplėtotą technologinę infrastruktūrą, todėl skaitmenina žymiai greičiau, negu kultūros institucijos, todėl kai kurios bibliotekos traktuoja Google kaip rimtą konkurentą.

Laukite tęsinio...

Literatūra

GUST, Kara J.; HAKA, Clifford H. Bringing users back to the library. New library world, 2006, vol. 107, issue 3/4, p. 141-148. Prieiga per: Emerald.

HAUBEN, Jay. Vannevar Bush and JRC Licklider: Libraries of the future 1945-1965. The Amateur Computerist [interaktyvus]. 2007 Spring, vol. 15, no. 2 [žiūrėta 2009 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: http://ais.org/~jrh/acn/Back_Issues/Back_Issues%5b2006-2008%5d/ACn15-2.pdf

LIU, Ziming. Print vs. electronic resources: a study of user perceptions, preferences, and use. Information processing & management [interaktyvus], 2006, vol. 42, issue 2. Prieiga per: ScienceDirect.

MOTOKO, Rich. Google hopes to open a throve of little seen books. New York Times [interaktyvus], 2009, January 4 [žiūrėta 2009 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: http://www.nytimes.com/2009/01/05/technology/internet/05google.html

MOYO, Lesley M. Electronic libraries and the emergence of new service paradigms. The electronic library, 2004, vol. 33. no. 3, p. 220-230. Prieiga per: Emerald.

NUMERIC newsletter [interatyvus]. November 2008 [žiūrėta 2009 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: http://www.numeric.ws/uploaded_files/NUMERIC%20Newsletter%20Nov%202008%20Issue%204.pdf

SHELBURNE, Wendy A. E-book usage in an academic library: user attitudes and behaviors. Library collections, acquisitions & technical services, 2009, vol. 33, p. 49-72. Prieiga per: ScienceDirect.




Komentarai

  1. mane labai domina užsienio bibliotekų elektroninės vaikų svetainės. Radau tik vieną, bet ir tai ten vaikams skirtas miniatiūrinis skyrelis :) negi rimtai vaikams net ir užsienyje nėra daugiau skirtų el. puslapių? :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tikrai yra - pranešime minima skaitmeninė biblioteka vaikams. Be to, yra tokie puslapiai, kaip Story Place http://www.storyplace.org/
    Disney Digital Books, http://disneydigitalbooks.go.com/

    Aš specialiai nesidomėjau, tai gali būti daugiau

    AtsakytiPanaikinti
  3. o gal žinote gal yra koks išsamus sąrašas el. bibliotekų skirtų vaikams? :) gal pvz. nacionalinė biblioteka tokį sąrašą turi? :)

    turiu rašyti kursinį darbą apie el. vaikų bibliotekų svetaines ir man labai trūksta informacijos. Reikia pasirinkti konkrečią šalį, ieškoti el. bibliotekų vaikams :) knisuosi įvairiuose šaltiniuose ir kol kas rezultatas dvi svetainės :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Manau, kad visgi teks ieškoti internete, arba straipsniuose apie bibliotekų paslaugas vaikams, nes tokio sąrašo, apie kurį kalbate man neteko regėti :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai