2016-12-28

Naujas EIFL-PLIP konkursas: Inovacijų apdovanojimas už viešųjų bibliotekų veiklą, gerinančią žmonių gyvenimą



EIFL (Electronic Information for Libraries) Viešųjų bibliotekų inovacijų programa (EIFL-PLIP) paskelbė dešimtąjį konkursą apdovanojimui viešosioms bibliotekoms už naujoviškas paslaugas, kuriomis siekiama pagerinti žmonių gyvenimą, ieškant praktinių sprendimų iššūkiams, įvardintiems Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų. 

Apdovanojimo kategorijos

A picture of tthree trophies of EIFL public library innovation award

EIFL siekia išaiškinti ir paskatinti apdovanoti sėkmingas viešųjų bibliotekų paslaugas ir programas, kuriomis siekiama vystymosi tikslų:
·         Gerinti ekonominio gerbūvį ir įdarbinimo galimybes
·         Plėtoti ūkininkavimą ir tvarų žemės ūkį
·         Gerinti sveikatą ir sanitarines sąlygas
·         Didinti skaitmeninę įtrauktį
·         Siekti lyčių lygybės ir moterų bei mergaičių įgalinimo
·         Skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi  
·         Kovoti su klimato kaita ir kitais veiksniais darančiais neigiamą įtaką aplinkai
Apdovanojimą laimėjusių viešųjų bibliotekų naujoviškos paslaugos ir programos elektroninėmis priemonėmis bus pristatytos ir populiarinamos tarptautiniame EIFL bibliotekų ir partnerių tinkle. Laimėtoja(i) gaus piniginę premiją iki 1500 JAV dolerių. Skaitykite apie ankstesniuose konkursuose apdovanotas paslaugas.

Konkurso reikalavimai

Dalyvauti konkurse gali tik viešosios ar bendruomenių bibliotekos iš besivystančių ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalių, tarp jų ir Lietuvos.
Ketinančios pretenduoti į šį apdovanojimą viešosios bibliotekos iki 2017 m. sausio 27 d. turi pristatyti konkrečią paslaugą ar programą, prisiregistravusios EIFL elektroninėje sistemoje ir pateikusios užpildytą nustatytos formos paraišką.

Apdovanojimui pristatytas konkrečias paslaugas vertins nepriklausomi, tarptautinės veiklos patirtį turintys viešųjų bibliotekų ekspertai pagal šiuos kriterijus:
·         Biblioteka pristatytą paslaugą ar programą vykdo bent trejus metus (nuo 2014-ųjų sausio) ir pasiekė apčiuopiamų rezultatų;
·         Paslaugai teikti biblioteka naudoja technologines priemones ir tokia viešųjų bibliotekų praktika yra nauja regione ar pasaulyje [1] 
·         Biblioteka paraiškoje aiškiai ir išsamiai aprašė konkrečius kiekybinius rezultatus ir pateikė svaraus poveikio žmonių gyvenimui įrodymų.

Paraiškas galima pateikti anglų, ispanų, prancūzų arba rusų kalba. Paraiškos formą ir paraiškų pateikimo instrukcijas rasite skelbime EIFL-PLIP interneto svetainėje. EIFL priims ir paraiškas video formatu, jei pateikta medžiaga atspindi pagrindinius reikalavimus.
Ankstesni apdovanojimai

Nuo 2011-ųjų EIFL-PLIP paskelbė devynis konkursus viešųjų bibliotekų inovacijų apdovanojimui ir apdovanojo 33 viešąsias bibliotekas iš Afrikos, Azijos, Europos ir Lotynų Amerikos. Apie juos galite paskaityti EIFL interneto svetainėje. Tarp jų irFour happy representatives of public libraries from Colombia, Lithuania, Poland and St. Lucia with EIFL public library innovation award trophies dvi Lietuvos viešosios bibliotekos:
- Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka už e-valdžios mokymo programą, skatinančią valdžios ir gyventojų dialogą
- Kauno savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka už dinamišką ir praktinę mokymo programą, padėjusią jauniems žmonėms išsiugdyti praktinius elektronikos, 3D dizaino ir programavimo įgūdžius bei skatinančią rinktis technologijų ir inžinerijos mokslus.

---------------
Apie EIFL


1999 metais įkurta EIFL (Electronic Information for Libraries) – pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija – bendradarbiauja su bibliotekomis, padėdama plėtoti prieigą prie žinių ir besivystančiose ir pereinamojo laikotarpio šalyse Afrikoje, Azijoje, Europoje ir Lotynų Amerikoje. EIFL šiandien dirba su partneriais iš beveik 50 šalių.
EIFL Viešųjų bibliotekų inovacijų programa (EIFL-PLIP), pradėta vykdyti 2009 metais, skatinta viešąsias bibliotekas taikyti informacines ir komunikacines technologijas, teikiant paslaugas, orientuotas į konkrečius bendruomenių poreikius ir darnaus vystymosi tikslus.

EIFL-PLIP programa Lietuvoje finansavo tris sėkmingus inovatyvių paslaugų projektus viešosiose bibliotekose:
- 2010-2011 metais - Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos projektą “Žaisdami mokomės;
- 2012-2013 metais - Kauno apskrities viešosios bibliotekos projektą "BiblioHealth".
- 2012-2013 metais - Pasvalio rajono savivaldybės M. Katiliškio viešosios bibliotekos projektą "Libri-A: pagalba Pasvalio ūkininkams".

--------------

Informacija apie konkursą parengta pagal šį skelbimą: EIFL Public Library Innovation Award 10 (interaktyvus). EIFL-PLIP. Prieiga per internetą: http://www.eifl.net/programme/public-library-innovation-programme/eifl-public-library-innovation-award-10 (Žiūrėta 2016 m. gruodžio 28 d.).


[1] Paslaugos nebus laikomos naujoviškomis, jei viešoji biblioteka teikia 1) tik viešą kompiuterių ir internet prieigą, 2) tik kompiuterinių įgūdžių mokymus 3) tik prieigą prie skaitmeninių išteklių ir rinkinių.  

2016-12-27

Moksleivių sukurtas virtualus turas kviečia iš naujo atrasti pažįstamas miesto gatves

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka sėkmingai įgyvendino projektą „Mano gatvė 360 laipsnių kampu“, skirtą vaikų ir jaunimo informacinių technologijų, meniniams ir kitiems bendriesiems gebėjimams ugdyti bei skatinti domėtis savo gyvenamąja aplinka ir jos istorija.

Trys moksleivių grupės, vadovaujamos patyrusių gidų, Rolandos Girskienės ir Ovidijaus Jurkšos, vaikščiojo po savo gyvenamas apylinkes, bendravo su vietiniais gyventojais, domėjosi išlikusiais istoriniais pastatais ir rinko medžiagą apie išskirtinius įvykius. Į ekskursijų maršrutą buvo įtrauktos įdomiausios Šančių bei Kauno rajono vietos, pradedant ąžuolyne slypinčiu piliakalniu, daug dėmesio skiriant carinio laikotarpio Kauno tvirtovės statiniams bei baigiant Garliavos miestelio bendruomenės pastatais.

Atrastas vietas projekto dalyviai įamžino 360 laipsnių fotokamera, kuria darytos nuotraukos suteikia realų erdvės bei buvimo toje vietoje pojūtį. Vėliau moksleiviai kartu su KTU Informatikos fakulteto studentais Andriumi Paulausku ir Tomu Valatkevičiumi tyrinėjo virtualios realybės žaidimų kūrimo galimybes, mokėsi paruošti surinktą medžiagą ir panaudoti ją virtualiai ekskursijai po nufotografuotus objektus sukurti.

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktorė Nomeda Domeikienė džiaugėsi, kad tokia veikla suteikia moksleiviams galimybę arčiausiai jų namų esančioje bibliotekoje susipažinti su naujausiomis pasaulinėmis tendencijomis bei išbandyti save iškart keliose srityse – tiek kraštotyros ir fotografijos, tiek virtualių turų ir žaidimų kūrime. Gali būti, kad šis projektas ne vienam dalyviui bus postūmis toliau domėtis naujosiomis technologijomis, o gal net pasirinkti informatikos studijas universitete.
Kaip pastebėjo projekto konsultantas, KTU Informatikos fakulteto docentas Tomas Blažauskas, projekto metu sukurtą virtualų turą, kuriame panaudota beveik 100 panoraminių nuotraukų bei pagal jį sukurtą žaidimą galima laikyti vienu pirmųjų virtualiai realybei pritaikytų edukacinių žaidimų Lietuvoje. „Virtuali realybė, leidžianti vartotojui pasijusti taip, lyg jis pats būtų tam tikroje vietoje, turi didžiulį potencialą ir teikia daug galimybių organizuojant patį mokymosi procesą. Didelė tikimybė, jog artimoje ateityje kiekvienam mūsų ji taps neatsiejama gyvenimo dalimi,“ – prognozavo specialistas.

Projekto metu sukurtą virtualų turą ir žaidimą personaliniam kompiuteriui visi besidomintys gali rasti bibliotekos tinklalapyje www.kaunas.mvb.lt/360, o virtualiai realybei pritaikytą jų versiją artimiausiu metu bus galima parsisiųsti iš Oculus store platformos.

Pagrindiniai projekto rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybė.

Projekto partneriai: KTU Vaižganto progimnazija, Kauno jaunųjų turistų centras, Kauno neįgalaus jaunimo užimtumo centras, Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Daugiau informacijos tel. (37) 22 63 22 arba el. paštu renginiai@kaunas.mvb.lt 

Kultūrinės veiklos vadybininkė Inga Zinkevičiūtė

2016-12-25

„KNYGŲ KALĖDOS“ KITAIP

Gruodžio mėnesį jau trečius metus iš eilės Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Šiaulių turizmo ir informacijos centru, dalyvavo mugėje „Kelionių ir saldumynų Kalėdos“, visi šiauliečiai bei miesto svečiai buvo kviečiami prisijungti prie akcijos „Knygų Kalėdos“ ir padovanoti bibliotekai naujų knygų.

Šiauliečiai tapo knygos viršelio dalimi!
Šiais metais šventė išsiskyrė savo originaliomis ir itin miestiečius traukiančiomis veiklomis. Bibliotekos bičiuliai ir miesto svečiai, prisijungę prie bibliotekos veiklų, turėjo išskirtinę galimybę nusifotografuoti prie originalaus Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Knygų Kalėdų“ stendo – kiekvienas galėjo tapti knygos viršelio dalimi! Ši nauja ir itin populiari atrakcija sulaukė didelio jaunų šeimų dėmesio – įsiamžinti knygos viršelyje panoro net šuo! Tai tik įrodo, jog biblioteka – atvira, saugi ir kūrybinga visos miesto bendruomenės dalis.


Mugės „Kelionių ir saldumynų Kalėdos“ lankytojus biblioteka taip pat kvietė atlikti „Literatūrinį testą“ ir išsiaiškinti, kokias knygas vertėtų perskaityti artimiausiu metu. Tarp knygų rekomendacijų buvo galima rasti tiek klasikos, tiek naujų literatūros kūrinių. Džiugu, jog po šventės bibliotekos padaliniai sulaukė naujų lankytojų, kurie norėjo perskaityti būtent testo rekomenduotas knygas. Mažieji mugės lankytojai buvo kviečiami išbandyti linksmą žaidimą „Gudručio kauliukas“ ir išmėginti savo jėgas atliekant įvairias, net 6 skirtingų sričių, užduotis.

Mieste aidėjo kalėdiniai skaitymai
Biblioteka tradiciškai kvietė bibliotekos bičiulius, savanorius, ištikimus lankytojus dalyvauti šventėje ir skaityti ištraukas iš žymių ir įkvepiančių literatūros kūrinių apie gyvenimą, knygas, keliones, saldumynus ir, žinoma, Kalėdas. Skaitymuose skambėjo tokie kūriniai kaip Kęstučio Kasparavičiaus „Ledai“, Renatos Šerelytės „Sausainių namas“, Vytauto Rudoko „Kepėjo kepurė balta“, Ingridos Butkevičiūtės „Kalėdų kvapas“. Šiemet skaitymus vedė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė Viktorija Krivickaitė, kuri visus sužavėjo savo žaismingumu, jaukumu ir žėrinčiu fėjos kostiumu. Savanoriškai skaitymuose dalyvavę skaitovai buvo apdovanoti Bibliografijos-informacijos skyriaus senjorų rankdarbių būrelio specialiai šventei pagamintais knygų skirtukais.

Visus atkeliavusius prie bibliotekos palapinės, kaip ir kasmet, Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka vaišino karšta arbata ir gera nuotaika.

Nuotraukų autoriai - Diana Vilkinaitė ir Ilona Mockienė

2016-12-20

Magiškos Tolkieno Kalėdos

Šiemet Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ atsiliepia į kampanijos „Už saugią Lietuvą“ kvietimą mažinti socialinę atskirtį. Šių metų akcijos tema – knygos, kurios keičia gyvenimą. Šia iniciatyva skatinama bendrauti ir dalytis knygomis su tais, kuriems jų trūksta, dalytis ta knyga, kuri kažkuriam skaitytojui parodys naujus kelius, atvers gražesnius horizontus. Akcijos organizatoriai tiki, kad net ir pačiuose skurdžiausiuose namuose gali gyventi knyga, įkvepianti savo skaitytojus – vaikus, tėvus ar net visą šeimą – keisti savo gyvenimą taip, kaip jiems norisi. Socialiai atsakingi yra ir akcijos „Knygų Kalėdos“ bičiuliai – Lietuvos miestų ir miestelių, mokyklų bibliotekų darbuotojai. Į jų organizuojamus renginius pirmiausia kviečiami sunkumus patiriantys žmonės, miestų vaikų globos auklėtiniai ir dienos centrus lankantys vaikai. Todėl iki sausio 6 d. visi kviečiami dovanoti knygas – įkvepiančią, pamokančią, patariančią, motyvuojančią literatūrą, mokyklų bibliotekoms.

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, prisidėdama prie „Knygų Kalėdų“ akcijos, gruodžio 15 d. surengė Kalėdinę šventę Kauno miesto globos namų auklėtiniams ir dienos centruose besilankantiems vaikams – „Magiškos Tolkieno Kalėdos“. Apsiaustais besiplaikstantys „Tolkien Lietuva“ draugijos nariai, elfės, cirko akrobatai, žonglieriai, vienračiais nešini artistai bei pati geriausia vaikų draugė – auksinių garbanų savininkė, šunytė Dora – visus šiuos veikėjus buvo galima sutikti bibliotekoje. Renginio idėja rėmėsi J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ trilogija – knyga, kuri gali pakeisti gyvenimą: įkvėpti kurti, skatinti siekti savo tikslų, jaustis stipresniam, kovoti už savo teises ir ateitį. „Magiškos Tolkieno Kalėdos“ – tai trilogijos interpretacija per edukacinę ir kūrybinę veiklą, kuri skatintų domėjimąsi ne tik knygomis ir skaitymu, bet ir, pavyzdžiui, Lietuvos istorija, pristatant partizanus kaip lietuviškus „Žiedo brolijos“ herojus ir jų indėlį kovoje už Laisvę, arba išmaniomis IT technologijomis ir pramogomis, kurios leistų mokomąjį procesą paversti įdomiu ir įtraukiančiu užsiėmimu.

Renginys prasidėjo nuskambėjus pirmiesiems, pianinu gyvai atliekamiems „Žiedų valdovo“ muzikinio takelio akordams. „Žiedo žaidimų“ brolijos erdvėse įsikūrė „Tolkien Lietuva“ draugijos kūrybinės dirbtuvės „Viduržemės namai“, bei žaidimų – „Viduržemės žvaigždynai“ ir „Žiedo kelionė“ kampelis, kuriuose vaikai atgaivino Hobitų Grafystės namus, o dangaus skliaute kartu ieškojome paslaptingų, įstabiausių formų žvaigždynų. Visai greta, kaimynystėje, vyko magiškas stalo žaidimų turnyras – kurį vedė Vytautas Ožeraitis ir Vesta Domeikytė. Pirmasis bibliotekos aukštas tapo Lego robotų karalyste, kurioje visi norintys galėjo susikonstruoti savo robotą bei sudalyvauti jų varžybose. Virtualios realybės paslaptis atskleidė šauni, vyriška savanorių kompanija – Kristijonas, Lukas, Juozas, Arminas bei bibliotekos BPA inžinierius Tadas Žalionis.

„Pasakų grafystėje“ vyko magiškos kelionės laiku – Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyresniosios muziejininkės Gretos Kučinskaitės surengtoje edukacijoje „Sekant partizanų Laisvės istorijos takais“ buvo galima sužinoti, kas bendra tarp „Žiedo brolijos“, hobitų ir partizanų. Čia susiskirstę į būrius, vaikai drauge kūrė emblemas bei slaptus bunkerio planus. „Meno dirbtuvių“ draugijoje galėjome susipažinti sudalyvauti Kauno A. Martinaičio dailės mokyklos menų dirbtuvėse „Burtų loterija“ ir pasigaminti Kalėdines dovanėles. O susiverti draugystės apyrankes sau ar draugui kvietė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokytojos. Norintys pasinerti į tapybos pasaulį – kartu su bibliotekos darbuotojomis galėjo sukurti bendrą piešinį ant drobės. Galiausiai renginys baigėsi nuostabiu Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų Cirko studijos pasirodymu. Jaunieji vadovės Ievos Variakojytės-Reynshtrom cirko artistai – akrobatai, žonglieriai ir kiti artistai, savo išmone bei drąsa sužavėjo ne tik pačius mažuosius žiūrovus, bet ir suaugusius.

Renginyje dalyvavo Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namų „Kudirkaičių draugija“, nevalstybinių vaikų globos namų „Namų židinys“, Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“, Kauno Vilijampolės socialinės globos namų auklėtiniai ir Petrašiūnų dienos centre besilankantys vaikai. Renginį paremė įmonė „Callcredit Information Group“. Dėkojame visiems dalyviams ir džiaugiamės galėdami prisidėti prie vaikų Kalėdinio stebuklo išsipildymo!

Gintarė Visockytė
Vyresnioji bibliotekininkė
Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka

2016-12-15

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai ieško bibliotekininko

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai ieško darbuotojo - bibliotekininko darbui visu etatu. Kreiptis į Ernestą Sargūnaitę, mob. tel. 8 654 30 433

Daugiau informacijos:
http://www.kf.vu.lt/dokumentai/darbo_pasiulymai/2016/bibliotekininkas.pdf

Pasidalino prof. dr. Arvydas Pacevičius

2016-12-14

BIBLIOTEKA ĮSILIEJO Į KALĖDINĘ MUGĘ

Kalėdos – didžiausia metų šventė visame pasaulyje. Prieššventinis laikotarpis išties nepaprastas, kupinas šviesos, muzikos, spalvų, blizgesio, kvapų... Tokia šventinė dvasia buvo juntama ir 5-tą kartą gruodžio 9-11 dienomis vykusioje Kalėdinėje mugėje Panevėžio „Cido“ arenoje.

Nuotaiką panevėžiečiams ir miesto svečiams drauge su šimtais kitų įstaigų ir amatininkų sekmadienį kūrė ir Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka.

Šventiniame šurmulyje sutiktus mugės lankytojus kvietėme dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėlėse visai šeimai „Laukiame Kalėdų“. Visas šaunus bibliotekos kolektyvas, persirengęs žaismingais personažais – nykštukais, Malvina, Egle žalčių karaliene, varna ir kt. – siūlė net 7-ias skirtingas edukacijas šventiškai papuoštoje erdvėje. Čia buvo visko: nuo 3D spausdintuvu pagamintų loginių užduočių dėliojimo, eglutės tuo pačiu spausdintuvu pagamintais žaisliukais puošimo, šventinių norų lėlyčių gamybos, fotosesijos prie stilizuoto židinio ar lango, šventinių dekoracijų darymo, papildytos realybės knygų peržiūros ir ne tik! Tačiau apie viską iš pradžių.

Viešosios ir Smėlynės bibliotekų kuruojamoje erdvėje, 3D spausdintuvu gaminami trimačiai kalėdiniai žaisliukai – snaigės, kankorėžiai, kuriais puošta šalia stovėjusi eglutė. Mugės svečiai gausiai būriavosi šalia 3D spausdintuvo, norėdami sužinoti, kaip gimsta įvairūs trimačiai objektai, ar išbandyti jėgas sprendžiant spausdintuvu pagamintus smagius trimačius loginius galvosūkius. Dėlionės buvo įvairaus sudėtingumo, tad pramogavo tiek patys mažiausi, tiek ir suaugusieji.

Šalia veikė Šiaurinės bibliotekos kolektyvo organizuotos kalėdinių žaisliukų dirbtuvėlės, kur visi norintys galėjo patys pasigaminti namams šventinių puošmenų – blizgučiais dekoruotų snaigių, aplikuotų eglučių ir kt. Talkinant bibliotekoje veikiančio rankdarbių klubo „Laumė“ moterims, tokių, iš antrinių žaliavų džiovintų augalų ir kitų medžiagų žaisliukų per dieną buvo pagaminta kiek daugiau nei 50.

„Židinio“ bibliotekos darbuotojos kvietė praeivius į „norų išsipildymo lėlyčių“ gamybos dirbtuves, kurios taip pat buvo labai populiarios. Net 23 su darbuotojų pagalba sukurtos linksmos skudurinukės tadien iškeliavo į naujus namus.

Vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“ supažindino mažuosius su interaktyviomis papildytos realybės knygomis „Pasaulio pasakos“ ir „Afrikos gyvūnai“. Jas galima skaityti įprastai, tačiau parodėme ir kitą, įdomesnį būdą. Nukreipus planšetinį kompiuterį į knygos puslapius juose esantys personažai atgijo 3D formatu.

Smėlynės biblioteka visus praeivius kvietė pažaisti smagų žaidimą-viktoriną „Atspėk personažą“. Savo literatūrines žinias įtraukiančiame žaidime noriai demonstravo tiek vaikai, tiek ir suaugusieji.

Daug dėmesio sulaukė ir įrengtas stilizuotas fotosesijos kampelis. Nusifotografuoti prie šventiškai papuošto lango rėmo ar židinio raginti nereikėjo.

Džiaugiamės, kad susidomėjusių ir norinčių pasimokyti, pažaisti, dalyvauti edukacijose, netrūko. Apibendrinant, kalėdinėje mugėje praleistas valandas, galima pasakyti – veiklos ir pramogų bibliotekos kalėdinėse dirbtuvėse užteko visiems ir kiekvienam!

Tekstas ir nuotraukos Indrės Lašinytės

2016-12-13

Susitikimai su kraštietėmis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje

Įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės finansuojamą kultūros projektą „Vardai + veidai. Susitikimai su Šiaulių krašto kūrėjais“ Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ŠAVB) organizuoti  trys susitikimai: su žurnaliste, visuomenės veikėja Dalia Kutraite-Giedraitiene, su kino režisiere Egle Vertelyte ir teatro bei kino aktore Regina Arbačiauskaite. Visos trys Lietuvoje žinomos moterys yra kilusios iš Šiaulių krašto.

Bibliotekoje bus prieinamos inovatyvios technologijos specialiųjų poreikių turintiems asmenims

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) įgyvendino LR kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo skaitmeninių kompetencijų ugdymas naudojant virtualią realybę bei 3D grafiką“. Projektu siekta mažinti šios visuomenės grupės skaitmeninę atskirtį ir sudaryti prielaidas sėkmingai socializacijai bei integravimuisi į visuomenę. Pasak projekto dalyvių, po dalyvavimo bibliotekų edukaciniuose užsiėmimuose, pastebimai pagerėjo jų skaitmeninis raštingumas ir skaitmeninės kompetencijos.
Projektas vykdytas kartu su Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešąja biblioteka Šiaulių ir Joniškio mieste.

2016-12-11

Pristatytas pirmasis Lietuvoje fotografijos pradžiamokslis kurtiesiems

Gruodžio 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Šaltinėlio“ filiale pristatytas projekto „Tylos kalba: integruota kūrybinė edukacija klausos negalią turintiems“ rezultatas – elektroninis leidinys „Fotografijos pradžiamokslis klausos negalią turintiems“. Jame vizualiai patraukliai pateikiama praktinio pobūdžio informacija apie fotoaparatų tipus, jų parametrus, svarbiausius geros fotografijos komponentus: kompoziciją, apšvietimą, idėją.

Specializuotus leidinius sutrikusios klausos žmonėms Lietuvoje leidžia Lietuvos Surdologijos centras. Per laikotarpį nuo 1991 metų, kai buvo įkurtas minėtas centras, parengta virš 40 originalių ir iš užsienio kalbų išverstų leidinių. Vienuolika iš jų – su video vertimu į gestų kalbą. Kaip patikslino centro darbuotojai, fotografijai skirto ir būtent sutrikusios klausos žmonėms pritaikyto leidinio Lietuvoje iki šiol nebuvo.

El. leidinį pristatė jo rengėja, sudarytoja Šiaurės Lietuvos kolegijos lektorė Emilija Čeponė, Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėjų centro video studijos darbuotoja, gestų kalbos vertėja Aušra Tarakevičiūtė.

Bibliotekos IT specialistas Rolandas Paulauskas renginio dalyvius supažindino su nauju bibliotekos svetainės reklaminiu langeliu, kur patalpinta visa informacija apie projekto „Tylos kalba: integruota kūrybinė edukacija klausos negalią turintiems“ veiklas (http://tyloskalba.smsvb.lt/fotografijos.html).

Vykdant projektą – labai svarbi jo išliekamoji vertė. Todėl el. leidinį planuojama viešinti ir Lietuvos Kurčiųjų draugijos svetainėje, kad juo galėtų naudotis visos Lietuvos kurčiųjų bendruomenė.

Tekstas ir nuotraukos:

Agnė Kemzūraitė
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos
specialistė kultūrinei-edukacinei veiklai

2016-12-09

Viešnia iš Švedijos mokė naujai žvelgti į poeziją

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje lankėsi švedų poetė skiltininkė, rašytoja ir mokytoja Maria Edgren Johansson. Viešnia vedė seminarą „Naujas žvilgsnis į poeziją“, kuris skatina jaunimo kūrybiškumą, kviečia diskutuoti apie naujas eilėraščio prasmes.

Seminaras – Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginys
M. Edgren vizitas į Lietuvą yra 20-osios Šiaurės šalių bibliotekų savaitės, kuri Lietuvoje vyko lapkričio 14–20 dienomis, renginių dalis.
Šiam seminarui organizuoti neatsitiktinai pasirinkta Šiaulių apskrities viešoji biblioteka. Šiaurės ministrų tarybos sprendimu, ši biblioteka, konkrečiai – Vaikų literatūros skyrius, vadovaujamas Aldonos Šiaulienės, ilgiausiai ir aktyviausiai iš Lietuvos bibliotekų dalyvauja Šiaurės šalių bibliotekų savaitės projekte. Todėl garbė susitikti su švedų poete atiteko būtent jai.

2016-12-07

Toksiški vadovai bibliotekose - nauja ar tiesiog nediskutuojama tema?

Šaltinis: LinkedIn
Šiandien peržvelgdama naujų bibliotekininkystės ir informacijos knygų reklamą pamačiau mane sudominusį pavadinimą - Akademinės bibliotekos ir toksiška lyderystė (Academic Libraries and Toxic Leadership). Knygą planuojama išleisti šių metų pabaigoje. Susidomėjusi, suradau ir toksiškos lyderystės (tikriausiai, lyderiai šiuo atveju tapatinami su vadovais) apibrėžimą: "lyderiai, kurie demonstruoja destruktyvų elgesį ir sutrikusį (disfunkcinį) asmeninį elgesį. Toksiškos lyderystės koncepcija iš dalies persidengia su kitomis lyderystės sąvokomis ar požiūriais, tokiais kaip destruktyvi lyderystė, patyčios ir kai kuriais lyderystės stiliais, tokiais kaip autokratinis, lassiez faire (nesikišantis)."

Atlikus paiešką, pasirodo, kad toksiškos lyderystės problema šiek tiek gvildenta ir bibliotekininkystės profesiniuose žurnaluose. Pavyzdžiui, Library Journal rašoma, kad toksiški vadovai bibliotekose dažniausiai nepritaria jokiai naujovei ar pasiūlymui, mano, kad vien tik jo idėjos pačios geriausios, arba iš vis nenorėtų domėtis jokiais reikalais, išskyrus formalumus (pvz., dokumentų tvarkymas, sąskaitų pasirašymas). Tiesa, straipsnio autorius pažymi, kad bibliotekose būna ir nemažai toksiškų darbuotojų. Dar viename straipsnyje pateikiami toksiškų lyderių elgesio pavyzdžiai: manipuliacijos ir įtikinėjimas, kad išlaikytų valdžią; savo kaltės numetimas kitam; svarbių sprendimų vilkinimas dėl asmeninės baimės prisiimti atsakomybę; darbuotojų kiršinimas; darbuotojų skirstymas pagal tai, ar jie palaiko vadovo nuomonę.

Laukiu knygos išleidimo ir jūsų komentarų žinutei - ar girdėjote, patyrėte toksišką vadovavimą bibliotekoje? Kokie yra jūsų manymu, jo pagrindiniai bruožai? Regis, tema nenauja ir daug kam pažįstama, tiesiog apie ją mažokai viešai diskutuojama :).

BELL, S. Toxic leaders, toxic workers: learning to cope. In Library Journal [interaktyvus]. 24 June 2015 [žiūrėta 2016 m. gruodžio 7 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2015/06/opinion/leading-from-the-library/toxic-leaders-toxic-workers-learning-to-cope-leading-from-the-library/

BERRY, M. Diagnosing the Toxic Leader. LinkedIn [interaktyvus]. 25 July 2015 [žiūrėta 2016 m. gruodžio 7 d.]. Prieiga per internetą: https://www.linkedin.com/pulse/diagnosing-toxic-leader-mark-berry

Toxic leadership. In Wiley Encyclopedia of Management. Volume 11: Organisational behaviour [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2016 m. gruodžio 7 d.]. Prieiga per Wiley Online Library.

2016-12-04

Lietuvos bibliotekininkai diskutuoja apie specialistų rengimą ir profesinį tobulinimą(si)

Dalyviai savo komandos narius surado pagal jiems įteiktą saldainį
Gruodžio 2 d., žymaus bibliotekininkystės veikėjo Vaclovo Biržiškos gimimo dieną, VU KF Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas organizavo interaktyvią diskusiją „Bibliotekų specialistų rengimas ir profesinis tobulinimas(is): poreikiai, idėjos ir perspektyvos“. Renginyje siekta aptarti bibliotekų darbuotojų rengimo poreikius, bendrus profesinio tobulinimo interesus bibliotekų tinkle, mokymo organizatorių ir bibliotekų įsipareigojimus užtikrinant sėkmingą specialistų mokymą(si) ir darbą bibliotekose. Diskusijoje dalyvavo 32 įvairių bibliotekų, profesinių asociacijų atstovai, akademinės bendruomenės nariai. Tarp dalyvių - didžiausių Lietuvos bibliotekų asociacijų vadovai ir atstovai. Renginys - viena iš nedaugelio diskusijų, kurioje dalyvavo, bendrų specialistų rengimo ir profesinio tobulinimo sprendimų ieškojo įvairių bibliotekų - viešųjų, akademinių, specialiųjų, mokyklų - specialistai.

Interaktyvų renginį, kuriame dalyviai dirbo komandose, sudarė dvi dalys:

1) Bibliotekų darbuotojų rengimo ir tobulinimo(si) poreikiai bei kompetencijos.

2) Specialistų rengimo ir profesinio tobulinimo(si) organizavimas.

Pirmoje dalyje svarstyta, kokiems bibliotekose dirbantiems specialistams šiandien itin svarbu atnaujinti žinias ir kokių specialistų bibliotekose jau trūksta arba gali pristygti ateityje. Aptariant specialistų poreikį stengtasi nustatyti, ar yra bendrybių visame bibliotekų tinkle. Diskusijos metu apibūdintos 8 specialistų grupės:
Apibūdindami bibliotekininkus pradėjome nuo vizualinių asociacijų
  • Sistemų bibliotekininkai - dalyviai pabrėžė, kad bibliotekoje būtini specialistai, kurie galėtų dirbti su bibliotekų informacinėmis sistemomis - perprasti jų veikimo principus, dalyvauti modulių kūrimo ir plėtojimo veikloje.
  • Informacijos analitikai - šiems specialistams priskirtas informacijos ir duomenų analizės vaidmuo. Anot dalyvių, jie geba atpažinti, rasti ir atrinkti tam tikrą problemą atitinkančią informaciją ir duomenis, juos apdoroti ir pateikti vartotojui. 
  • Informacijos išteklių valdymo specialistai - specialistai, atsakingi už visą bibliotekos skaitmeninių ir tradicinių išteklių valdymo sprendimų ciklą pradedant nuo atrankos bei įsigijimo ir baigiant nurašymu.
  • Vadovai - diskutuota apie tai, kad visų grandžių - nuo aukščiausios iki viduriniosios - vadovams labai svarbu nuolat atnaujinti žinias ir gebėjimus.
  • Tyrėjai - specialistai, kurie atlieka bibliotekų veiklos ir paslaugų mokslinius tyrimus, analizuoja bibliotekų veiklos duomenis.
  • Bibliotekininkai-edukatoriai - šiuos specialistus dalyviai vadino bibliotekininkais-andragogais, už vartotojų mokymus atsakingais specialistais. Jie, dalyvių manymu, kuria neformaliojo ugdymo programas įvairioms vartotojų grupėms (pvz., senjorams, vaikams, studentams) ir įvairiomis temomis (pvz., informacinio raštingumo ir kt.).
  • Vartotojų aptarnavimo srityje dirbantys bibliotekininkai - ši grupė buvo nevienalytė ir atspindėjo atskirų bibliotekų tipų veiklos specifika. Pavyzdžiui, kai kurie akademinių bibliotekų atstovai kalbėjo apie vadinamųjų dalyko bibliotekininkų (kurių veiklos turinys, iš tiesų, labai persipyna su anksčiau aptarta "informacijos analitiko" kategorija), o viešųjų bibliotekų atstovai - lektūros rekomendacijų (angl. reader advisory professionals) specialistų poreikį. 
  • Mokyklų bibliotekininkai - pastebėta, kad mokyklose dirbantys specialistai turi išmanyti tiek vidinius, tiek su vartotojų aptarnavimu susijusius bibliotekų veiklos aspektus. Dažniausiai mokyklų bibliotekose dirba vienas-du specialistai, todėl jie atlieka įvairias užduotis.
Diskusijos metu pripažinta, kad svarbu gryninti specialistų poreikį, ypač kai diskutuoja įvairių bibliotekų atstovai, nes skiriasi jų veiklos specifika ir net naudojamos sąvokos. 

Toliau bandyta užsiminti ir apie tai, kokių gebėjimų reikėtų išvardintiems specialistams. Iš tiesų, detaliam aptarimui seminare pritrūko laiko. Tačiau dalyvių išvardytos kompetencijos pateikia nemažai medžiagos tolesniems svarstymams. Tai:
  • Specifiniai dalykiniai gebėjimai (pateikiame visus gebėjimus, neskirstant pagal pareigų grupes) - vadybos žinios, pedagogikos ir andragogikos pagrindai, informacijos išteklių išmanymas, literatūros išmanymas, bibliotekų informacinių sistemų išmanymas.
  • Horizontalus gebėjimas, išskirtas daugelyje pasiūlymų - mokslinio tyrimo gebėjimai - įvairių metodų išmanymas, duomenų analizės gebėjimai.
  • IRT ir informacinis raštingumas - jie buvo paminėti daugelyje pasiūlytų žinių ir gebėjimų sąrašų.
  • Asmeniniai ir tarpasmeniniai gebėjimai - strateginis mąstymas, kritinis mąstymas, analitinis mąstymas, komunikacijos įgūdžiai, kūrybiškumas.
Svarbu pažymėti, kad bibliotekų darbuotojams, kaip parodė diskusija, reikia nemažai platesnių už vien bibliotekininkystės lauką žinių ir gebėjimų.

Renginyje diskutavo ir sprendimų ieškojo net penkios komandos
Antroje diskusijos dalyje problemų aptarimas buvo sutelktas į tris bibliotekų darbuotojų rengimo ir profesinio tobulinimo(si) aspektus: a) efektyvumą; b) kompetencijų suteikimą; c) parengimą darbui bibliotekose. Diskusijos dalyviams pasiūlyta šiuos aspektus įvertinti iš dviejų - mokymo paslaugų teikėjų ir bibliotekų - pozicijų. Svarstyta, kokio abiejų veikėjų indėlio reikia, kad specialistai būtų sėkmingai parengti ir dirbtų bibliotekose.

Labai svarbiu mokymo paslaugų teikėjų bei bibliotekų bendradarbiavimo laukas - mokymo poreikių nustatymas. Visi diskusijų dalyviai pažymėjo, kad sudarant mokymo programų turinį svarbu glaudžiai bendradarbiauti su bibliotekomis. Jos, savo ruožtu, rūpindamosios darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, turėtų nuolat planuoti kompetencijų tobulinimą savo bibliotekose, dalyvauti ir daryti poveikį mokymo programų turiniui. Faktiškai, bibliotekos - formuoja poreikį, arba kompetencijų užsakymą, atlieka įgytų kompetencijų patikrą. Diskusijos dalyviai taip pat pabrėžė, kad svarbu - personalo įgytų kompetencijų valdymas ir sklaida bibliotekos viduje per vidinius mokymus. Iš mokymų teikėjų tikimasi turinio kokybės ir taikomų metodų įvairovės (įskaitant, pvz., e.mokymus)

Siekdami, kad kompetencijas įgiję specialistai dirbtų būtent bibliotekose, pastarosios turėtų rūpintis, kad darbuotojų užduotys juos motyvuotų, atitiktų jų įgytas kompetencijas, užtikrinti, kad kompetencijų įgijimas vyktų kryptingai. Bibliotekų atstovų manymu, vienas iš efektyvių darbuotojų pritraukimo būdų yra profesinė praktika. Investuodama į darbą su praktikantais biblioteka gali tikėtis pritraukti naujų darbuotojų.

Diskusijos metu paaiškėjo, kad nagrinėjant kompetencijų poreikio, mokymo organizavimo klausimus labai svarbu tęsti dialogą tarp potencialių mokymo paslaugų teikėjų, įvairių tipų bibliotekų. Prieš atsisveikinant dalyvių paprašyta užrašyti ir perduoti organizatoriams savo pamąstymus ir pageidavimus. Apibendrindami renginį nemažai dalyvių akcentavo, kad svarbu tęsti tokio pobūdžio diskusijas ir kartu ieškoti geriausių bibliotekų darbuotojų rengimo ir profesinio mokymo(si) sprendimų. Dalyvių pasiūlė surengti daugiau diskusijų šiais klausimais: 

a) bibliotekų dalyvavimas rengiant studijų programas: "galimybė bibliotekoms įsitraukti į KF programų rengimą", "bibliotekų galimybė dalyvauti mokymo procesuose", "būtų naudinga diskutuoti apie dabar vykdomas studijų programas".

b) kompetencijų įvairių tipų bibliotekoms išgryninimas: "kompetencijų aprašai įvairių sektorių bibliotekų darbuotojams", "bibliotekų darbuotojų kompetencijų struktūravimas".

c) bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistema Lietuvoje: "kvalifikacijos tobulinimo sistema, bibliotekų, kaip metodinių centrų, galimybės", "norėtųsi išgirsti apie Mažvydo bibliotekos laimėto projekto bibliotekininkų kompetencijų kėlimo sistemos kūrimo eigą".

d) konkretūs veiksmai, projektai: "nebuvo aptarta, ką galima daryti, keisti jau šiandien", "pereiti prie konkrečių projektų / idėjų įgyvendinimo (kuo greičiau)".

e) kitokios tematikos aktualūs klausimai: "ateities bibliotekos vizija, misija", "biblioteka neformaliojo ugdymo sistemoje", "skaitytojų aptarnavimo modelių kūrimas, naujos aptarnavimo formos", "natūralios darbuotojų kaitos klausimas".

Gruodžio 2 d. įvykusi diskusija parodė, kad vis dar reikia kalbėtis ir įvairių bibliotekų atstovams, ir akademinės bendruomenės nariams, siekiant nustatyti, kokių specialistų reikia, kaip organizuoti jų rengimą ir tobulinimo(si) procesą, kokį indėlį į šią veiklą turėtų įnešti kiekvienas proceso dalyvis. Galimos ateities diskusijų temos:

  • Bibliotekininkystės žinios, būtinos iš kitų sektorių į biblioteką atėjusiems specialistams.
  • Bendrybių ir galimybių mokytis paieška tarp įvairių bibliotekų (pvz., kaip organizuojamas skaitytojų aptarnavimas akademinėse ir viešosiose bibliotekose). 
  • Bibliotekų darbuotojų karjeros planavimas, motyvavimas - ką galime padaryti mokymo metu ir pačiose bibliotekose, koks galėtų būti bibliotekų asociacijų vaidmuo skatinant dirbti bibliotekose.
  • Sėkmingi ir nesėkmingi mokymai: apsikeitimas patirtimi, kokie būdai, metodai labiausiai tinka mokyti praktikus, sėkminga bibliotekų vidinių mokymų patirtis.

Sąrašą galima tęsti :). Tikimės, kad panašaus pobūdžio renginiai vyks ir ateityje. Dėkojame visiems dalyvavusiems už entuziazmą, geranoriškumą, dalinimasis patirtimi ir idėjomis!

2016-11-28

EIFL akcija 'Padovanok Afrikos vaikui skaitymo dovaną'




Lietuvoje akcija "Knygų Kalėdos" jau tapo gražia tradicija. Per penkerius metus šios akcijos dėka Lietuvos viešųjų bibliotekų lankytojai gali skolintis daugiau nei 176 tūkstančius naujų knygų ir atrasti skaitymo malonumą.

Todėl šiais metais EIFL (Electronic Information for Libraries) komanda nusprendė pabaigti metus panašia akcija, tik skirta trijų Afrikos šalių - Etiopijos, Kenijos ir Ugandos - viešosioms bibliotekoms, kurios dalyvavo įvairiose EIFL Viešųjų bibliotekų programos (EIFL-PLIP) projektuose ir iniciatyvose. Akcija vadinasi "Padovanok Afrikos vaikui skaitymo dovaną" (anglų k. "Give a Child in Africa the Gift of Reading").

Kaip ir Lietuvoj, Afrikoje vaikai, ypač iš skurdžiau gyvenančių šeimų, gali gauti knygų ir skaityti tik vietinėje viešojoje bibliotekoje. Kitų galimybių tiesiog nėra. Tačiau ir bibliotekos dėl nestabilaus finansavimo siūlo tik suskaitytas ir senas knygas, dažniausiai išleistas užsieniuose ir į biblioteką patekusias 'iš antrų rankų' arba kaip dovanos. Bibliotekininkai retai gali įsigyti naujų vietoje išleistų knygų, kurių maži ir šiek tiek didesni skaitytojai nuolat prašo... EIFL akcijos metu "Padovanok Afrikos vaikui skaitymo dovaną" surinktos lėšos padės bibliotekoms bent dalį šių prašymų išpildyti.

Prie akcijos prisidėti gali kiekviena ir kiekvienas dviem būdais - aukojant lėšų internetu arba paskleidžiant žinią apie akciją kitiems geros valios žmonėms Lietuvoje ir užsienyje.

Ačiū.

Pasakos aplinkos kūrimas su „Coaching Spaces“ programa

Lapkričio 28 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje lankėsi Šiaulių specialiojo ugdymo centro mokiniai, dalyvaujantys projekte „Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo skaitmeninių kompetencijų ugdymas naudojant virtualią realybę bei 3D grafiką“. Susitikimo tikslas – išmokti kurti pasakos aplinką su „Coaching Spaces“ programa. Savo sukurtą 3D erdvę mokiniai galėjo peržiūrėti virtualiais akiniais.


Tokiuose pačiuose mokymuose lapkričio 18 dieną dalyvavo ir Šiaulių Ringuvos specialiosios mokyklos ugdytiniai.

Galimybę susipažinti su virtualia realybe ir 3D grafikos technologijomis specialiųjų poreikių vaikams ir jaunuoliams suteikė dalyvavimas Povilo Višinskio bibliotekos projekte, kurio tikslas – ugdyti vaikų ir jaunuolių, turinčių specialiųjų poreikių, skaitmenines kompetencijas, mažinti skaitmeninę šių visuomeninės grupių atskirtį ir padėti sėkmingiau integruotis į visuomenę.

Projektas vykdomas 2016 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. Pirmieji mokymuose dalyvauja Šiaulių specialiojo ugdymo centro, Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos Specialiojo ugdymo skyriaus ir Dienos užimtumo centro, Šiaulių Ringuvos specialiosios mokyklos ugdytiniai. Vėliau tokią galimybę turės ir kiti specialiųjų poreikių turintys žmonės – projekto partnerė VšĮ „Robotikos mokykla“ parengs mokymų programą ir metodinę priemonę, padėsiančią bibliotekų specialistams plėtoti naują paslaugą bibliotekose ir pasibaigus projekto veikloms.

Laimos Juzulėnienės inf.

Lijanos Feimanienės nuotr.


2016-11-26

The Reader - skaitymas, kuris vienija žmones

Šioje žinutėje norėčiau pasidalinti įdomiu britų pavyzdžiu - pelno nesiekiančios organizacijos The Reader (skaitytojas). Ši organizacija siekia propaguoti visuomenėje grupinį skaitymą, nes mano, jog skaitymas gali padėti žmonėms bendrauti ir spręsti įvairias problemas. Organizacijos svetainėje nurodoma, kad šiuo metu, kas savaitę The Reader skaito kartu su maždaug 2000 žmonių - kalėjimuose, darbovietėse, globos namuose, mokyklose ir vietos bendruomenėse.

Organizacija siūlo visiems piliečiams įvairius kursus, kurie padeda kitaip suvokti literatūrą ir skaitymo patirtį. Mane asmeniškai labai sužavėjo teminės skaitymo programos. Pavyzdžiui, skaitymas demenciją turintiems senyvo amžiaus žmonėms (apie bibliotekų organizuojamas skaitymo ir laisvalaikio programas tokiems žmonėms jau rašėme anksčiau). Anot The Reader, tyrimai rodo, kad skaitymo programos naudingos demencija sergantiems senjorams, nes stimuliuoja mąstymą, gerina gyvenimo kokybę, paskatina daugiau bendrauti ir turiningai leisti laisvalaikį. Įdomu, kad programa grindžiama moksliniais tyrimais apie demenciją ir skaitymą, kuriuos galima rasti čia pat - svetainėje. Programos vertinimas parodė, kad pagerėjo 86 proc. skaitytojų nuotaika, 87 proc. skaitymo grupė padėjo lavinti gebėjimą koncentruoti dėmesį, 73 proc. skaitytojų pastebėjo, kad suaktyvėjo jų socialinė sąveika. The Reader taip pat valdo senjorams skaitančių savanorių programą.

Apsilankykite The Reader svetainėje ir raskite daug naudingos medžiagos apie skaitymo programas įvairioms socialinėms grupėms. Šią patirtį galima sėkmingai pritaikyti ir bibliotekose!

2016-11-21

BiblioBistro - biblioteka propaguoja sveiką maistą

Šaltinis: The Mix at SFPL
JAV Miesto bibliotekų taryba (Urban Libraries Council) paskelbė 2016 metų inovacijų apdovanojimą laimėjusias bibliotekas. Apdovanojimas skiriamas bibliotekoms, kurios rado naujoviškų ir neįprastų būdų tenkinti įvairius savo aptarnaujamos bendruomenės poreikius. Iš apdovanotų bibliotekų galima pasisemti įdomių idėjų.

Štai 2016 metais viena iš inovacijų apdovanojimo laimėtojų - San Francisko viešoji biblioteka, kuri skatina sveiką maitinimąsi savo bendruomenėje. Tam tikslui buvo įkurta BiblioBistro - mobili virtuvė, kuri atsidurdavo turguose ir kitose lankomose vietose tam, kad pademonstruotų gyventojams, kaip galima gaminti sveiką maistą.

Mintis pradėti BiblioBistro viešuosius pasirodymus kilo supratus, kad neretai gyventojai nežino, kaip gaminti sveiką maistą. Anot bibliotekos darbuotojų, kai prieš septynis metus jie pradėjo bibliotekoje auginti žalumynų darželį, kad vaikai daugiau sužinotų apie sveiką maistą, jie pastebėjo, kad vaikai nežino, ką daryti su žalumynais. Paaiškėjo, kad ir gyventojai, ypač vargingai besiverčiantys, nelabai įsivaizdavo, kaip gaminti sveiką maistą, o ypač žalumynus. Tuomet bibliotekos darbuotojai Lia'i Hillman, kuri anksčiau dirbo virėja, kilo mintis sukurti mobilią bibliotekos virtuvę.

Visi, paragavę BiblioBistro skanumynų, gali nemokamai gauti patiekalo receptą bei bibliotekos knygų apie sveiko maisto gaminimą sąrašą. Taigi turguje ir kitose bendruomenės susibūrimo vietose besilankantys gyventojai galės sužinoti (ir paragauti), kokius patiekalus ir kaip galima pagaminti iš vietoje auginamų sveikų produktų.

Paregta pagal:

S. F. library rolls out Biblio Bistro for lessons on cooking. SF GATE [interaktyvus]. 22 February 2016 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.sfgate.com/bayarea/article/S-F-library-rolls-out-Biblio-Bistro-for-lessons-6778021.phphttp://www.sfgate.com/bayarea/article/S-F-library-rolls-out-Biblio-Bistro-for-lessons-6778021.php

STREZO, Kristen. ULC awards celebrate 2016 Top Innovators. Iš Library Journal [interaktyvus]. 15 November 2016 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 21 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2016/11/library-services/ulc-awards-celebrate-top-2016-innovators/

2016-11-16

Maxo Plancko gravitacinės fizikos institutas ieško bibliotekos vadovo

Makso Planko gravitacinės fizikos institutas ieškos bibliotekos vadovo darbui Potsdame. Visą skelbimą anglų kalba galima rasti čia. Paraiškos priimamos iki lapkričio 19 d.

Nuo šiol bibliotekoje bus aptarnaujama ir gestų kalba

Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka vykdo LR Kultūros ministerijos dalinai finansuojamą projektą „Tylos kalba: integruota kūrybinė edukacija klausos negalią turintiems“. Bendradarbiaujant su Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėjų centru, rugsėjo ir spalio mėnesiais vyko lietuvių gestų kalbos mokymo kursai bibliotekos darbuotojams.

Vilniaus kolegijos ir UAB „DIZI“ organizuotus 25 akademinių valandų trukmės kursus pagal metodinę medžiagą „Lietuvių gestų kalba girdintiesiems A1.1“ baigė Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bei „Lieporių“, „Saulės“, „Spindulio“ ir „Šaltinėlio“ filialų darbuotojos. Pasibaigus užsiėmimams bibliotekos darbuotojoms įteikti gestų kalbos kursų baigimo pažymėjimai.

Kursuose naudota mokymo medžiaga buvo parengta remiantis komunikacijos metodu, kuris įgalino lankytojus nuo pirmųjų pamokų pradėti kalbėti gestų kalba bei aktyviai dalyvauti mokymosi procese. Kursus vedė gestų kalbos vertėjos Auksė Šiaudkulienė, kuriai gestų kalba yra gimtoji, ir Alicija Bogdanovič.

Agnė Kemzūraitė
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos 
specialistė kultūrinei-edukacinei veiklai

2016-11-14

Šiaulių knygų mugė – jau šį šeštadienį

Lapkričio 19 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ir Lietuvos asociacija „Slinktys“ pirmą kartą kviečia miesto bendruomenę ir svečius į didžiulį renginį – Šiaulių knygų mugę 2016 „Skaityk – būk asmenybė!“ Renginio globėjas – Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Knygas pristatys 24 leidyklos
Šeštadienį nuo 10 iki 20 val. Šiaulių apskrities viešojoje bibliotekoje vyksiančioje Šiaulių knygų mugėje 2016 dalyvaus ir knygas pristatys net 24 šalies ir miesto leidyklos: Algarvė, Andrena, Baltos lankos, Charibdė, Euroknyga, Gairės, Gelmės, Gimtasis žodis, Kalendorius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Litera, Lucilijus, Magilė, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Naujoji Romuva, Raidynėlis, Rotas, Saulės delta, Slinktys, Šiaulių universiteto leidykla, Šiaurės Lietuva, Vaga, Žara, Žuvėdra, taip pat leidėjas Dainius Šukys.

2016-11-08

Vartotojų / darbuotojų įranga bibliotekose: naujausios tendencijos

Šaltinis: Geek.com
Jau apie dešimtmetį verslo ir viešajame sektoriuje kalbama apie nuosavų įrenginių (mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir kt.) naudojimą darbo vietoje, mokymosi ir kitais tikslais. Anglų kalba šis reiškinys vadinamas BYOD - Bring Your Own Device (liet. atsinešk savo įrenginį) (Graham, 2014).

Apie asmeninių įrenginių panaudojimą svarstoma dėl įvairių priežasčių. Žmonės tapo mobilesni, be to, jie visi naudojasi įvairiausiais įrenginiais. 

Tai turi įtakos tam, kaip kiekvienas iš mūsų mokosi ir dirba. Daugelis darbuotojų norėtų greitai ir patogiai gauti informaciją, o kartais ir prisijungti prie darbovietėje naudojamų duomenų bazių ar informacijos jiems patogiu būdu. Neretai darbuotojų turima įranga yra naujesnė ir patogesnė už naudojamą darbovietėse (Evans, 2015). Pavyzdžiui, 2016 m. atliktoje studijoje nurodoma, kad naudojimasis savo įranga verslo įmonėse skatina darbuotojų mobilumą, pasitenkinimą darbu, teigiamai veikia darbo produktyvumą ir kai kuriais atvejais net mažina kaštus (BYOD and mobile security, 2016). 

Panašios tendencijos stebimos ir studijų aplinkoje - užduotims atlikti studentai aktyviai naudoja nešiojamus kompiuterius, planšetes, išmaniuosius telefonus. Jau nieko nenustebinsi, kad paskaitose ir seminaruose jie naudojami užrašams, dominančios informacijos paieškai ar patikslinimui.  Studentams žymiai patogiau pasinaudoti savo įranga, nei stacionariais kompiuteriais, kuriuos jie gali rasti universitete, mokykloje ar bibliotekoje. 2016 m. didelis tarptautinis studentų naudojimosi IRT tyrimas, kuriame apklausti net 71641 respondentai iš 183 institucijų ir 12 šalių, patvirtino BYOD tendencijas. Rezultatai parodė, kad net 52 proc. studentų turi mobilųjį prietaisą (telefoną, nešiojamąjį kompiuterį, planšetę). Net 93 proc. besinaudojančių kompiuteriais studentų manė, kad studijoms labai svarbus nešiojamas kompiuteris, mobilusis telefonas (46 proc.) ir planšetė (41 proc.) (BROOKS, 2016). 

Be abejonės, naudojimasis nuosavais įrenginiais turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Tai pavyzdžiui, duomenų saugumo problema, nes įrenginys gali būti pamestas arba pavogtas, jame tinkamai neapsaugotus duomenis galėtų pasiekti kiti asmenys (Evans, 2015).

Bibliotekos irgi svarsto BYOD tendencijas. Kodėl BYOD svarbus bibliotekoms?
  • BYOD yra bibliotekos vartotojų elgesio tendencija, į kurią svarbu atsižvelgti norint, kad vartotojai naudotųsi bibliotekos paslaugomis. Pavyzdžiui, 2015 socialinių medijų naudojimo tendencijų ataskaitoje teigiama, kad daugiau kaip 50 proc. vartotojų naudojosi nešiojamais kompiuteriais, apie 30 proc. - mobiliaisiais telefonais, jungdamiesi prie su darbu susijusių interneto svetainių (Global social media trends, 2015).
  • BYOD yra dalis platesnių strategijų ir programų, kurios yra aktualios bibliotekoms. Pavyzdžiui, naujausioje Naujųjų medijų konsorciumo ataskaitoje apie aukštojo mokslo ateities tendencijas teigiama, kad per ateinančius metus BYOD bus aktyviai taikoma aukštajame moksle (NMC horizon report: higher education edition, 2016).
  • BYOD gali būti patrauklus ir bibliotekos darbuotojams, kurie norėtų lanksčiau dirbti  ir aktyviai naudoja savo turimus įrenginius darbe. 
Ką reikėtų apsvarstyti, jei biblioteka tikrai norėtų skatinti BYOD:
  • Pasirengimas - biblioteka, kuri norėtų skatinti naudojimąsi vartotojų įrenginiais, turėtų būti pasirengusi kokybiškai teikti tokias paslaugas. Todėl būtina numatyti, kokiais būdais biblioteka skatins vartotojus naudotis jų pačių įrenginiais (kokią pagalbą suteiks, kaip vartotojai sužinos apie paslaugas, kokia infrastruktūra bus įdiegta ir pan.), sukurti bendras paslaugų naudojimo, duomenų apsaugos taisykles, numatyti darbuotojų mokymus. Panašūs sprendimai reikalingi skatinant BYOD tarp bibliotekos darbuotojų.
  • Infrastruktūra - ar bibliotekos erdvės ir paslaugos leidžia patogiai naudotis savo įrenginiais? Pavyzdžiui, ar patogu naudotis bibliotekos virtualiomis paslaugomis mobiliaisiais įrenginiais, ar siūlomos įvairios patogios taikomosios programėlės; ar galima pasinaudoti įrenginio įkrovimo stotelėmis ir pan. Australijos akademinėse bibliotekose atlikti tyrimai parodė, kad studentai linkę naudotis mobiliais įrenginiais savo tikslais, bet mažiau - bibliotekose studijoms. Tai iš dalies kelia klausimą ir apie tai, kaip bibliotekų aplinka atitinka studentų mobiliųjų įrenginių naudojimo tendencijas (Graham, 2014).
  • Kompetencijos - BYOD kelia naujus reikalavimus bibliotekininkų IRT žinioms ir gebėjimams. Vartotojams naudojantis bibliotekų paslaugomis savo įrenginiuose gali kilti įvairių klausimų, į kuriuos bibliotekininkas turėtų sugebėti atsakyti. Kai kuriose įstaigose BYOD programos gali tapti netgi formaliu prioritetu. Pavyzdžiui, įvairiose šalyse vidurinės mokyklos inicijuoja mobiliųjų įrenginių taikymą mokymo programose. Tai atveria bibliotekininkams nemažai perspektyvų - didinti pedagogų ir moksleivių skaitmeninį raštingumą, siūlyti naujus būdus taikyti mobiliuosius įrenginius mokymo programose. Tačiau tam tikslui bibliotekininkas turėtų būti gerai įgūdęs IRT vartotojas (BYOD in the school library, be datos). Bibliotekų darbuotojai galėtų kūrybiškai pritaikyti savo įrenginius kasdieniame darbe, tik ne visi dar įsivaizduoja pritaikymo galimybes. Taigi BYOD turėtų tapti bibliotekos vidinio darbo prioritetu.
Parengta pagal:

BROOKS, C. ECAR study of undergraduate students and information technology [interaktyvus]. EDUCASE, 2016 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 8 d.]. Prieiga per internetą: https://library.educause.edu/resources/2016/6/~/media/files/library/2016/10/ers1605.pdf

BYOD and mobile security [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 8 d.]. Prieiga per internetą: http://www.crowdresearchpartners.com/wp-content/uploads/2016/03/BYOD-and-Mobile-Security-Report-2016.pdf

BYOD in the school library [interaktyvus]. Be datos [žiūrėta 2016 m. lapkričio 8 d.]. Prieiga per internetą: http://schools.natlib.govt.nz/school-libraries/your-library-online/byod-school-library

Horizon report: higher education edition [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 8 d.]. Prieiga per internetą: http://cdn.nmc.org/media/2016-nmc-horizon-report-he-EN.pdf

Global social media trends [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 8 d.]. Prieiga per internetą: http://epceurope.eu/wp-content/uploads/2015/09/epc-trends-social-media.pdf

GRAHAM, W. Will Smart Phones and Other Bring Your Own Devices (BYOD) Dominate How Academic Library Services are Developed and Delivered for the Foreseeable Future? New Review of Academic Librarianship [interaktyvus]. 2014, vol. 20, no. 1, p. 1-3 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 8 d.]. Prieiga per Taylor & Francic Online.

EVANS, D. What is BYOD and why is it important? Techradar.pro [interaktyvus]. 7 October 2015 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 8 d.]. Prieiga per internetą:  http://www.techradar.com/news/computing/what-is-byod-and-why-is-it-important-1175088

2016-11-02

Šiaulių apskrities viešoji biblioteka pradeda leisti žurnalą „Aušros alėja“



Spalio pabaigoje išėjo pirmasis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos leidžiamo žurnalo „Aušros alėja“ numeris, kuris skiriamas pirmą kartą bibliotekoje vyksiančiai Šiaulių knygų mugei 2016 „Skaityk – būk asmenybė!“ 32-iejų puslapių puikios kokybės spalvotame leidinyje pasakojama ne tik apie knygas, bet ir apie svarbiausius bibliotekos siekius ir nuveiktus darbus.
Mintis pavadinti žurnalą „Aušros alėja“ leidėjams kilo neatsitiktinai – juk su Aušros vardu Lietuvoje nuo XIX a. pabaigos siejamas aušrininkų judėjimas už lietuvišką žodį, lietuvybės puoselėjimą. Simboliška, kad bibliotekos kaimynystėje stovi paminklas kalbos ir kultūros tradicijų kūrėjams – Dalios Matulaitės skulptūra „Aušra“. Be to, Aušros alėjoje yra įsikūrusi viešoji biblioteka – daugiafunkcis apskrities švietimo ir kultūros centras, kuris, galima sakyti, tęsia aušrininkų pradėtą darbą.
Kita priežastis, paskatinusi kalbėti apie nuveiktus darbus, – tai 2016-ieji, šalies Prezidentės paskelbti Bibliotekų metais. Per šiuos metus Šiaulių apskrities viešojoje bibliotekoje atlikta tikrai daug ir gražių darbų: įgyvendinta nemažai kultūros projektų, surengta meno darbų parodų, susitikimų su žymiais  žmonėmis, organizuota įvairių edukacinių renginių, mokymų kolegoms ir visuomenei – visko išvardyti neįmanoma. Todėl buvo nuspręsta papasakoti tik apie pačius reikšmingiausius, daugiausia dėmesio pelniusius projektus ir renginius.
Žurnale skaitytojai ras ir bibliotekininkų rekomendacijų, kokias naujausias knygas vertėtų perskaityti, interviu su bibliotekos svečiu ir aktyviausia bibliotekos Metų skaitytoja, informacijos apie seniausią lietuvišką knygą, saugomą bibliotekoje, mobilią inovatyvių technologijų laboratoriją, kurią ypač pamėgo vaikai ir jaunimas. Leidėjai neabejoja, kad skaitytojams patiks ir kitos žurnalo rubrikos.

Žurnalą „Aušros alėja“ planuojama leisti kas pusmetį.
Laima Juzulėnienė 
ŠAVB kultūrinės veiklos vadybininkė

2016-11-01

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ieško bibliotekininko

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ieškos medicinos bibliotekos specialisto būstinei Stockholme. Paraiškas galima teikti iki 2016 m. lapkričio 28 d. Pareigybės aprašymas ir reikalavimai pateikiami lietuvių kalba čia.

2016-10-30

Ketvirtoji autorinių lėlių-herojų paroda Lieporių bibliotekoje

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Lieporių filiale vyko ketvirtosios autorinių lėlių-literatūrinių personažų parodos pristatymas. Renginio metu aptartos eksponuojamos lėlės-herojai, susipažinta su jų autorėmis.

Parodos idėja išaugo tarsi ropė

Ketvirtoji autorinė lėlių paroda prasidėjo... ropės rovimu, kuri auga sparčiai ir greitai duoda derlių. Lieporių filiale dirbusio buvusio kolegos Sergėjaus Peršino idėja – kviesti meistres kurti lėles pagal pasirinktus literatūrinius kūrinius, išaugo didžiulė tarsi ropė. Ją „išrauti“ ir tradicija tapusią veiklą puoselėti padėjo Kristina Mikliuvienė, bibliotekos specialistė projektinei veiklai, ilgametės parodų dalyvės Edita Varnelienė, Asta Liaudanskienė, Dalia Vileikienė. Joms padėjo pirmą kartą parodos pristatyme dalyvavusios Zenė Motiejauskienė iš Pakruojo, kolegė Laura Radavičienė, dirbanti Vaikų literatūros skyriuje, ir, žinoma, pačios ropės autorė, Lieporių filialo bibliotekininkė Ilona Mockienė. Tačiau ropę išrauti pavyko tik prisijungus mažiesiems bibliotekos lankytojams, kurie labiausiai ir žavėjosi lėlėmis-knygų personažais.

Renginyje šypsenos ir jauki atmosfera

Parodos pristatymo vakaras išsiskyrė savo nuoširdumu, šypsenomis ir žaismingumu. Į atidarymą susirinkusieji buvo kviečiami pasiklausyti skaitomų literatūrinių kūrinių ištraukų, pamąstyti ir pamėginti atpažinti herojus, įvardinti skaitomą kūrinį. Tokiu būdu buvo kitaip susipažįstama su pačiais personažais bei jų autoriais. Atspėjus literatūrinę mįslę, lėlės-personažo kūrėjas pristatydavo savo kūrybą ir pasirinkimus.

Nominacijos lėlėms ir jų kūrėjoms

Savaitę prieš parodos pristatymą buvo vykdoma bibliotekos lankytojų apklausa apie eksponuojamus darbus. Lieporių filialo bibliotekininkė Gražina Gontienė statistiškai apibendrino gautus atsakymus. Remiantis skaitytojų nuomone, gražiausia lėle pripažinta Mergaitė su degtukais (H. K. Andersenas), kurios autorė Rita Ona Danielienė iš Klaipėdos. Kitas šios autorės sukurtas herojus Mažasis Princas. Tuo tarpu Kristinai Venslauskienei iš Marijampolės už Eglės Žalčių karalienės ir Bembio herojus suteikta originaliausio sprendimo nominacija. Irenos Pusvaškienės iš Molėtų sukurta Barbora Radvilaitė nominuota puošniausiu portretiniu personažu. Itin daug dėmesio sulaukė Rasos Petravičienės sukurtas Žaldokas - lietuviškiausias personažas. Šiaulietė Asta Liaudanskienė sukūrė net tris personažus: Harį Poterį, Mažajį Princą ir Pagranduką. Tai neeilinio kruopštumo darbai, savo šiltumu traukiantys mažųjų skaitytojų dėmesį. Nedaug skaitytojų žinojo ir atpažino Editos Varnelienės sukurtą Raudonodžių Vadą iš O. Henrio apsakymo „Raudonodžių vado išvadavimas“. Tai žaismingiausias personažas. Dalia Vileikienės Džonas Silveris iš Lobių salos ir Vienuolis Tukas iš Robinhudo nuotykių pripažinti realistiškiausiais veikėjais. Rolandos Naunikaitės Mergaitė su degtukais nominuota už subtilumą ir profesionalumą. Zenei Motiejauskienei iš Pakruojo dėkota už Muką ir Princą, už tikslų kultūrų savitumo atskleidimą. Tiesa, žavus Princas buvo sukurtas nesiremiant jokiu literatūriniu tekstu, todėl vakaro dalyviams pateikta užduotis - surasti kūrinį Princui. Daug nediskutuojant nuspręsta, kad Princas atėjo iš M. Tveno kūrinio „Princas ir elgeta“. Vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkės Lauros Radavičienės Tėvelis ir Motinėlė iš lietuvių liaudies dainos „Išėjo tėvelis į mišką“ pelnė ryškiausių herojų vardą. Nors kūrėjų lėlės iškeliaus į kitas parodas, kruopščiai nunerta Ilonos Mockienės įspūdinga ropė liks laukti naujų edukacinių užsiėmimų ir skaitytojų bibliotekoje.


Lėlės kaip edukacinė priemonė

Vienas iš parodos tikslų yra skatinti literatūros kūrinių skaitymą. Lėlės-herojai gali būti puikia priemone, sugundančia tiek suaugusiuosius, tiek vaikus perskaityti knygas apie sužavėjusius personažus. Šių metų autorinėje lėlių parodoje dalyvavo 11 autorių, pateikta 18 kūrinių. Tarp eksponuojamų darbų galima pamatyti tokius knygų personažus kaip Haris Poteris, Mažasis Princas, Pagrandukas, Eglė Žalčių karalienė, Bembis, Mergaitė su degtukais, Barbora Radvilaitė, Vienuolis Tukas, Džonas Silveris. Tai, daugiausiai, herojai iš vaikams ir jaunuoliams skirtų pasakų ir romanų. Tikimasi, jog išraiškingi personažai, kaip teigia Lieporių filialo vedėja Regina Vertelienė, palies kiekvieno apsilankiusiojo širdį ir paskatins perskaityti bent po vieną aptartą kūrinį. Išdalinus padėkos raštus, užpūtus torto žvakutes, bibliotekos šeimininkai drįso tarti „iki kitų metų“ - penktosios, jubiliejinės parodos.

Ketvirtoji autorinių lėlių-herojų paroda organizuota įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuojamą projektą „Visuomeninė mokykla bibliotekoje 2“.


Agnė Kemzūraitė
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos
specialistė kultūrinei-edukacinei veiklai

2016-10-27

„Knygos per „Penki TV“: K. Urba apie idealią knygą vaikams ir LNB vaikų skyriaus atidarymas

Kviečiame Jus atversti naują rašytojo Regimanto Dimos istorinį romaną „Bronislovas ir imperatorius“, kurio painus ir intrigų kupinas siužetas pakvies pasinerti į XIX a. nuotykius. Taip pat Jūsų laukia susitikimas su kone žinomiausiu Lietuvoje vaikų literatūros kritiku Kęstučiu Urba, su kuriuo kalbėjome apie jo kelią į vaikų literatūrą, kūrybą ir, žinoma, knygas mažiausiems skaitytojams. Laidoje taip pat pamatysite reportažą iš Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų skyriaus atidarymo šventės. Jūsų taip pat laukia rubrika vaikams, Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių vaikų knygų penketukas ir konkursas knygai laimėti: http://www.penki.lt/lt/Knygos-per-Penki-TV-K-Urba-apie-idealia-knyga-vaikams-ir-naujas-R-Dimos-romanas.video?id=

2016-10-26

Kas yra KAS bibliotekoje? Klientų aptarnavimo standarto kūrimas Vilniaus universiteto bibliotekoje

Veikiausiai nerastume su klientais dirbančios organizacijos, kuriai aptarnavimo kokybė nebūtų svarbi. Priešingai, siekis kokybiškai aptarnauti yra, bene, svarbiausias principas, kuris sujungia visas aptarnavimo sektoriaus organizacijas, nesvarbu, kokį produktą jos gamintų, kokioms žmonių grupėms teiktų paslaugas, kokiu vardu jas vadintų: klientais, vartotojais, skaitytojais, nariais.


Ar „kokybė man“ = „kokybė Tau“?
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog „kokybiškas aptarnavimas“ yra visiems aiški ir bendrai suprantama sąvoka, tad neturėtų kilti papildomų klausimų, ką reikia daryti, kad klientas/vartotojas gautų, ko tikėjosi ir namo keliautų patenkintas. Tačiau realybė yra kiek kitokia. Norėdami puikiai aptarnauti klientus turime iš anksto sutarti, ne tik kokį „produktą parduodame“, bet ir kokie mūsų organizacijos darbo principai ir vertybės, aptarti, kokios mūsų galimybių ribos. Tiesa, mažos organizacijos atveju, kai klientus aptarnauja keli darbuotojai, dėl pagrindinių aptarnavimo principų nėra sunku susitarti žodžiu. Tačiau didesnė organizacija, norinti vienodai kokybiškai aptarnauti besikreipiančius žmones, susiduria su natūraliais sunkumais, mat skirtingi darbuotojai turi ir skirtingą supratimą, kas yra kokybiškas aptarnavimas. Tad žodinių susitarimų nebepakanka ir tenka svarbiausius aspektus suguldyti organizacijos klientų aptarnavimo standarte.

Vilniaus universiteto bibliotekos klientų aptarnavimo standartas:
Su tokiais natūraliais iššūkiais susiduria ir Vilniaus universiteto biblioteka, kurios dviejuose pagrindiniuose pastatuose ir 10 fakultetų bibliotekų dirba per 200 darbuotojų. O situacijų, kurias galima interpretuoti ir spręsti skirtingai, nestinga. Bibliotekos darbuotojai patys dalinasi, jog ne kartą yra pasijutę „blogojo“ ar „gerojo“ bibliotekininko vaidmenyje tik dėl to, kad kitas kolega vadovaujasi šiek tiek kitokiomis nuostatomis ar darbo taisyklių interpretacija. Norėdami turėti atspirtį, kas gi mūsų organizacijoje yra laikoma geru aptarnavimu, bene dvejus metus rinkome skirtingas VU bibliotekoje iškylančias situacijas, klausimus ir jų sprendimo kelius. Žvalgėmės ne tik į kitų užsienio bibliotekų pavyzdžius, sklaidėme verslo įmonių klientų aptarnavimo standartus, o jų viešoje erdvėje nėra jau tiek daug, nes šie dokumentai dažnai yra vidinis organizacijų „know how“. Tikriausiai kertinė taisyklė organizacijos aptarnavimo standarto kūrime – kad jis atlieptų būtent šios organizacijos iššūkiams. Tad mūsų atveju svarbūs tapo tiesioginio bendravimo su vartotoju, bendravimo raštu bei telefonu, probleminių bei konfliktinių situacijų sprendimo, darbuotojų išvaizdos, bendravimo su kolegomis ir organizacijos įvaizdžio formavimo aspektai.

Jautėme, kad vartotojų aptarnavimas jau seniai nebėra tik Vartotojų aptarnavimo skyriaus reikalas, todėl pasirinkome pačią plačiausią „kliento“ sąvoką, kad standartu galėtų naudotis visi bibliotekos darbuotojai.

Nugludintas laiku ir diskusijų ugnimi:
Pirminį darbo grupės sudarytą susitarimų rinkinį komentavo ir pildė ekspertai iš skirtingų bibliotekos skyrių, vėliau jis buvo pristatytas ir koreguojamas diskusinėse vadovų ir vadovų pavaduotojų sesijose. Atrodo, kad kūrimo procesas buvo tikrai ilgas. Tačiau sąmoningas kuo didesnio būrio darbuotojų įtraukimas ir neskubėjimas atsiperka: darbuotojai išryškina būtent jiems svarbius diskusinius darbo aspektus, o ne tokius aktualius esame ir išbraukę, tad įtraukti elgesio pavyzdžiai – ne kažkokios „x“, o būtent mūsų organizacijos. Dėl šios priežasties, jau turėdami paskutinį bibliotekos standarto variantą, nutarėme jį naudoti kaip vidinį dokumentą, kurio turinį žino tik VU bibliotekos darbuotojai (ilgamečiams darbuotojams jis primena susitarimus, o naujiems bibliotekos darbuotojams yra neįkainojamas gidas pradedant darbą). Po standarto patvirtinimo, toliau sekė mokymų programos kūrimas ir mokymai, kuriuose dalyvavo visi bibliotekos darbuotojai.

Kokių rezultatų tikimės?
Tikimės, kad visuose VU bibliotekos padaliniuose vartotojas būtų aptarnaujamas taip pat kokybiškai. Ir nauda čia – ne tik mūsų klientams. Darbuotojai jau dabar pripažįsta, kad jaučiasi tvirčiau susidurdami su dviprasmiškomis situacijomis darbe, vertina ir mokymų metu gautą informaciją apie konfliktinių situacijų sprendimą, specifinius poreikius turinčių klientų aptarnavimą.

Ir pačioje žinutės pabaigoje:
Norisi pasakyti, kad ne aprašytasis dokumentas čia yra svarbiausias – nuolatos turime galvoje, jog Vilniaus universiteto bibliotekos pagrindinė paskirtis yra teikti aukščiausios kokybės paslaugas vartotojams. Klientų aptarnavimo standarto parašymas ir įvedimas – nėra gėris pats savaime. Ir toliau reikalingas nuolatinis jautrumas besikeičiančiai aptarnavimo aplinkai, darbuotojų siūlymų girdėjimas, nuolatinės diskusijos apie tai, ko mūsų klientai, ateinantys į biblioteką, gali tikėtis ir ko mes tikimės iš mūsų klientų.

Tad vedini šių klausimų 2017 metų pradžioje ketiname rengti seminarą-diskusiją, kur kartu su bibliotekininkais, verslo ir akademinės bendruomenės atstovais svarstysime, kaip mes patys žiūrime ir matome žmones, kurie pas mus ateina bei kaip jie mato mus, bibliotekininkus, kaip mūsų naudojami žodžiai veikia vertinimą bei ko galime pasimokyti vieni iš kitų


Dalia Mackelienė
Vilniaus universiteto biblioteka
Komunikacijos ir informacijos skyrius