2015-12-27

Bibliotekininkų profesinio mokymo(si) inovacijos

Bibliotekininkystė ir informacija šiandien yra labai dinamiška praktikos sritis ir bibliotekų darbuotojams būtina galimybė kokybiškai ir greitai atnaujinti ar įgyti naujų žinių ir gebėjimų. Tačiau kaip tai padaryti? Įprasti profesinio mokymo(si) modeliai nėra labai lankstūs - ne visiems reikia vienodų gebėjimų. Be to, kyla problema, kaip udgyti gebėjimus labai specifiniuose bibliotekininko darbo baruose.

JAV specialistai taiko kitokį profesinio mokymosi būdą - vadinamąjį, kohortinį mokymąsi (angl. cohort learning). Vienai ar kelioms bibliotekoms jaučiant poreikį atnaujinti darbuotojų žinias ar ugdyti naujų gebėjimų formuojamos besimokančiųjų kohortos, arba grupės. Tokioms grupėms sukuriama kelių mėnesių profesinio mokymo(si) programa. Neretai bendradarbiaujama ir su universitetais. Paprastai tokių mokymosi kursų dalyviai labiau motyvuoti, nes mokymasis inicijuojamas praktinio poreikio įgyti žinių. Ne besimokantis taikosi prie universalios, visiems atvejams sukurtos mokymo programos, o mokymo programa sukurta iškilusiam žinių ir gebėjimų poreikiui patenkinti. Mokymasis vyksta efektyviau ir dėl to, kad bendri profesiniai interesai labiau suvienija besimokančiųjų bendruomenę.

Įdomu, kad organizuojant tokį profesinį mokymąsi aktyviai dalyvauja universitetai, o įvairių tipų bibliotekos bendradarbiauja tarpusavyje. Pavyzdžiui, JAV Niujorko specialiosios, viešosios ir akademinės bibliotekos kartu įgyvendino projektą "Mokymosi dizainas" (Design for Learning), kurio tikslas - ugdyti bibliotekininkus, kurie sugebės efektyviai vadovauti mokymams skaitmeninėje aplinkoje.

Kohortinis mokymasis - puikus ir, mano galva, gana efektyvus (pigus ir atitinka praktinius bibliotekų poreikius) būdas organizuoti bibliotekininkų mokymus. Taip įmanoma efektyviau pasinaudoti projektiniu finansavimu, kuriant tikslinius kad ir labai specifinių gebėjimų ugdymo reikalaujančius projektus.

Parengta pagal:

WITTEVEEN, A. Better together: the cohort model of professional development.  Library Journal [interaktyvus]. 2015, December 3 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 27 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2015/12/careers/better-together-the-cohort-model-of-professional-development/

2015-12-20

Vartotojų tyrimai, arba kaip atrasti bibliotekos vietą žmonių gyvenime?

JAV bibliotekininkystės ir informacijos tyrimų centras OCLC pradėjo labai įdomią (nors ir ne visai naują) temą - vartotojų tyrimai. Ši tema kaip niekad aktuali šiuolaikinėms bibliotekoms. Tikriausiai, nemažai bibliotekininkų atsakys, kad skaitytojų tyrimai reguliariai atliekami bibliotekose. Tokie tyrimai vyksta ne vienerius metus. Tačiau man asmeniškai pasirodė labai taiklus šis OCLC tyrėjų pastebėjimas:

Tikriausiai vienas iš pagrindinių ankstesnių [bibliotekinių] tyrimų apribojimas buvo tai, kad tyrėjai nagrinėjo vartotoją iš bibliotekos perspektyvos. Kaip pasekmė, jie nagrinėjo vartotoją bibliotekos gyvenime, o ne biblioteką vartotojo gyvenime (cituota iš: Proffitt, Michalko, Renspie, 2015).

Mano galva, šis pastebėjimas yra itin svarbus. Šiandien vartotojams prieinama gausybė paslaugų, jie kasdien renkasi, į kokias paslaugas iš vis atkreipti dėmesį, o kokiomis pradėti naudotis. Tokiems jų sprendimams turi aibė veiksnių - jų įpročiai, žinios, ryšiai su kitais žmonėmis ir paslaugų komunikacijos kanalai, unikali paslaugos vertė, arba pasiūlymas, kuris padeda žmogui patogiausiu / pigiausiu / prieinamiausiu (sąrašą galima tęsti) būdu spręsti jam aktualias problemas. Todėl bibliotekoms ypač aktualu svarstyti, kas paskatintų žmogų rinktis ir naudotis bibliotekos paslaugomis, kokios paslaugos galėtų būti ypač naudingos spręsti žmogaus problemas. Kitais žodžiais, bibliotekininkams svarbu patiems atrasti nišą bibliotekai žmonių gyvenime ir remiantis žiniomis apie tai, kokias problemas ir kokiais būdais sprendžia jų potencialūs vartotojai, modeliuoti naujas paslaugas. Štai kodėl ypatingą vietą šioje nišos atradimo veikloje užima vartotojų tyrimai.

OCLC sutelkia dėmesį į vartotojų informacinės elgsenos (angl. user information behaviour) tyrimus. OCLC tyrėjų nuomone, labai lengva sudaryti klaidingą nuomonę apie vartotojų informacinę elgseną ir įpročius. Todėl tiriant vartotojus verta derinti įvairius metodus. Ypatingą reikšmę įgauna etnografiniai ir kiti kokybiniai vartotojų tyrimai, kurie leidžia stebėti žmogų jo natūralioje aplinkoje, rinkti jo autentiškus patyrimus ir taip sukurti vartotojo portretą.

Tokių tyrimų metodų pavyzdžiai:

  • Kritinių įvykių metodas (angl. critical indident technique) - kokybinis tyrimo metodas, kurio esmė - kaupti tiriamųjų reikšmingiausius atsiminimus tam tikroje srityje. Pavyzdžiui, galima prašyti prisiminti asmeninės patirties atvejus, kai skaitytojui pasisekė / nepasisekė pasinaudoti tam tikra bibliotekos paslauga. Tokiu būdu sukaupus ir išanalizavus skaitytojų autentiškus patyrimus, galima nustatyti paslaugų tobulinimo kryptis,
  • Vartotojų dienoraščių (angl. diaries) metodas - kokybinis metodas, kuris leidžia gauti informacijos apie tam tikrus skaitytojų gyvenimo aspektus pastariesiems pildant dienoraštį. Dienoraštis pildomas tam tikrą laiką ir nustatant tam tikras taisykles (kokiais atvejais, kaip dažnai ir pan. pildyti dienoraštį). Toks tyrimo metodas be tiesioginio tyrėjo įsikišimo leidžia sužinoti daug apie skaitytojo gyvenimą - pavyzdžiui, kasdienę įprastą veiklą, kuri gali  turėti įtakos lankymosi bibliotekoje ar kitokiam naudojimosi jos paslaugomis sprendimams (Evaluating digital services: a visitors and residents approach, be datos).

OCLC vartotojų tyrimų svetainėje pateikiama nemažai įžvalgų, metodų rinkinių bibliotekoms. Kviečiame pasiskaityti ir pritaikyti šias įdomias ir naudingas idėjas ir savo bibliotekos veikloje.

Parengta pagal:

Evaluating digital services: a visitors and residents approach [interaktyvus]. Be datos [žiūrėta 2015 m. gruodžio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://repository.jisc.ac.uk/6220/1/Evaluating-digital-services-%E2%80%93-research-methods-i1.pdf

PROFFITT, M.; MICHALKO, J.; RENSPIE, M. Shaping the library to the life of the user: adapting, empowering, partnering, engaging [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/content/dam/research/publications/2015/oclcresearch-shaping-library-to-life-of-user-2015.pdf

User studies [interaktyvus]. OCLC Research. 2015 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/research/themes/user-studies.html

2015-12-11

Šiaulių miesto mokiniai kūrė istorijas Šiauliams

Šešėlių teatro spektaklio fragmentas. Sakmė „ Auksinis berniukas“
2015 m. gruodžio 4 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Šaltinėlio“ filiale Šiaulių miesto ir rajono mokiniai su mokytojomis susirinko į baigiamąjį projekto „Tradicijos ir modernumas: interaktyviai kuriame istoriją Šiauliams 2“ baigiamąjį renginį, kurio metu buvo parodyti pagal pačių mokinių skurtas sakmes pastatyti šešėlių teatro spektakliai bei pristatytas 2016 m. kalendorius „Vaikų istorijos Šiauliams“, skirtas 780-ajam Šiaulių miesto gimtadieniui.

Šiuolaikinėje visuomenėje labai svarbu ugdyti ne tik tautiškumą, patriotiškumą ir gimtojo krašto etninės kultūros gerbimą, tačiau ir kūrybiškumą bei meninę saviraišką. Dirbant bibliotekoje galima pastebėti, jog dauguma pradinukų ir net vyresnių moksleivių nėra išsiugdę minėtų savybių. Tai trukdo pilietiškumo vystimuisi, kuris prasideda nuo meilės gimtajam miestui, jo žmonėms bei kultūrai. Galima daryti prielaidą, jog neatkreipus dėmesio į jaunųjų miesto ir šalies piliečių ugdymą, mūsų visuomenėje vis labiau plis tarpusavio susvetimėjimas. Biblioteka, norėdama labiau suartinti šiauliečius, rengia ir vykdo projektus, skatinančius kūrybiškumą, tautiškumą bei formuojančius teigiamą požiūrį į kūrybinę saviraišką ir bendradarbiavimą.

Sukurta per 70 istorijų Šiauliams

2016 m. kalendorius - sakmių rinktinė „Vaikų istorijos Šiauliams“
2015 m. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Šaltinėlio“ filialas vykdė Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Tradicijos ir modernumas: interaktyviai kuriame istoriją Šiauliams 2“, kurio tikslas – ne tik prisiminti sakmių, padavimų, legendų tautosakines tradicijas, paskatinti moksleivius skaityti lietuvių smulkiosios tautosakos kūrinius, bet ir tobulinti savo rašytinės kalbos gebėjimus. Skatinant vaikų kūrybiškumą, bendradarbiaujant su miesto ir rajono švietimo įstaigomis ir ruošiantis Šiaulių miesto 780-ajam gimtadieniui, buvo pakviesti Šiaulių miesto ir rajono mokinukai kurti pasakas, sakmes, legendas apie žinomus Šiauliuose objektus: skulptūrą, ežerą, laikrodį, teatrą, kitus lankomus objektus. Daugiau nei du šimtai projekte dalyvavusių moksleivių sukūrė per 70 istorijų Šiauliams. Atrinkta dvylika geriausių, kūrybiškiausių istorijų, kurios ir pateko į 2016-ųjų metų kalendorių – vaikų kurtų sakmių ir kitokių pasakojimų rinktinę „Vaikų istorijos Šiauliams“, kuri buvo pristatyta projekto baigiamojo renginio metu.

Naudotos interaktyvios galimybės ir inovatyvios technikos

Kitas svarbus projekto akcentas buvo panaudojant interaktyvias galimybes, šešėlių teatro kūrimo metodiką, skatinti jaunosios kartos šiauliečius domėtis gimtuoju miestu, neprarasti savo autentiškumo, ugdyti menines vertybes naudojantis originaliomis ir inovatyviomis technikomis. Tad projekto metu buvo vykdomos įvairios pažintinės edukacinės-kūrybinės veiklos, kuomet vaikai buvo supažindinami su šešėlių teatro meno pasauliu. Pagal sukurtas sakmes, pasakas ir legendas apie Šiaulių miestą projekte dalyvaujantys bibliotekos lankytojai, jaunieji šiauliečiai, buvo kviečiami kurti šešėlių teatro spektakliukus. Prieš prasidedant šiam kūrybiniam procesui, mokiniai buvo mokomi šešėlių teatro pradmenų, su kuriais supažindino šešėlių teatro specialistai. Sukurti šešėlių teatro spektakliai buvo nufilmuoti ir demonstruojami baigiamajame renginyje. Visi nufilmuoti šešėlių teatro spektakliai įrašyti į kompaktinį diską „Kuriu istoriją Šiauliams 2...“.

Projekto metu vyko edukaciniai užsiėmimai

Baigiamojo renginio dalyviai
Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja prof. Džiuljeta Maskuliūnienė edukacinių užsiėmimų „Kūrybinis teksto rašymas, sakmių kūrimas“ metu skatino pradinukus pažaisti meniniu žodžiu, vaizduote, mintimis ir pabandyti sukurti šiuolaikinę sakmę apie pasirinktą objektą Šiauliuose. Edukacinių užsiėmimų „Mokomės kurti šešėlių teatrą“ vedėjai Eglė Narbutaitė ir Tomas Januškevičius projekto dalyvius supažindino su paslaptingo šešėlių teatro principais, siluetinių lėlių ir dekoracijų gamybos būdais bei priemonėmis, reikalingomis joms pasidaryti. Šios šešėlių teatro edukacijos buvo paremtos sakmėmis apie Šiaulius. Jų metu mokiniai ne tik susipažino su vaizdingu ir nepamirštamą įspūdį paliekančiu šešėlių teatru, bet ir pasimokė kurti specifines šio teatro dekoracijas ir vaidinimų personažus, išbandė galimybę vaidinti balsu, valdyti lėlę ir per ją atskleisti savo sukurtos sakmės istoriją. Padedami edukatorių, mokiniai atsirinko vieną iš daugelio savo sukurtų sakmių, pasigamino šešėlių teatro lėles ir padovanojo vieni kitiems čia pat užsiėmimo metu sukurtus spektakliukus.

Projekto dalyviai ir rezultatai

Projekte dalyvavo mokiniai iš Šiaulių Gytarių progimnazijos, Šiaulių Salduvės progimnazijos, Šiaulių rajono Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos, Šiaulių Juventos progimnazijos, Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijos, Aukštelės pagrindinės mokyklos mokiniai. Užsiėmimų metu sukurti 8 šešėlių teatro spektakliai, išleistas DVD „Kuriu istoriją Šiauliams 2...“, parengtas ir išleistas sakmių kalendorius – rinktinė. Galima teigti, jog projekto pradžioje išsikeltas tikslas yra pasiektas – mokinukai labiau pažįsta gimtąjį miestą ir jo istoriją.

Suburta vieninga ir kūrybinga bendruomenė

Projektas „Tradicijos ir modernumas: interaktyviai kuriame istoriją Šiauliams 2“ visiškai išpildė šiuolaikinės visuomenės nario, piliečio lūkesčius. Per kultūrines-edukacines veiklas jaunieji šiauliečiai turėjo galimybę savo tapatybę tvirčiau susieti su gimtojo miesto, taip sustiprinant visos bendruomenės pilietiškumą. Modernios, originalios ir mieste naujos technologijos, šešėlių teatro modelis, Šiauliams suteikė inovatyvumo, šviežumo bei unikalumo. Projekto metu „Šaltinėlio“ vedėja R. Božienė sugebėjo sukviesti ir tam tikra prasme, pilietine ar tautine, suvienyti įvairaus amžiaus moksleivius, edukacinių veiklų specialistus ir skirtingų sričių partnerius – verslas tapo projektų partneriu. Tad šios veiklos gali būti puikiu pavyzdžiu, kaip reikia kurti vieningą, savo miestui pagarbią ir, žinoma, kūrybingą bendruomenę.


Informaciją parengė Kristina Mikliuvienė, Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos specialistė projektinei veiklai

2015-12-02

Knygos per „Penki TV“: skaitančiųjų Kalėdos, Žemaitės muziejus ir pokalbis su Lina Žutaute

Gruodžio mėnesį pradedame jau šventinėmis nuotaikomis. Kartu su Prezidente Dalia Grybauskaite paskelbsime „Knygų Kalėdų“ pradžią, aplankysime stebuklingą eglutę, kurioje visą gruodžio mėnesį vyks garsiniai skaitymai. Taip pat pakviesime Jus į Nijolės Narmontaitės knygos „Aktoriai, režisieriai ir studentai“ pristatymą bei aplankysime Žemaitės memorialinį muziejų. Be to, Jūsų laukia susitikimas su Kake Make ir jos mama Lina Žutaute. O kovai su vaikų baimėmis tiks puiki knyga „Juodas šuo“. Linkime prasmingolaiko su knygomis.

2015-11-24

KNYGŲ KALĖDŲ RENGINYS LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOJE

Faustos Brasaitės nuotr.
Lapkričio 23 d. Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB) įvyko Knygų Kalėdų atidarymo renginys. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuojama Knygų Kalėdų akcija jau penktą kartą keliauja per Lietuvą. Šiais metais skatinama dovanoti bibliotekoms vaikų ir jaunimo knygų.

„Svarbu, kad Lietuvos vaikai mylėtų knygą ir dalintųsi skaitymo džiaugsmu su kitais. Todėl Knygų Kalėdos šiemet kviečia ne tik dovanoti naujų knygų, bet ir surengti knygų skaitymus vienišiems vaikams globos namuose, seneliams. Tegul knyga sujungia visą Lietuvą ir paskatina bendrauti“, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

LAB Knygų Kalėdų atidarymo renginį savo apsilankymu pagerbė Prezidentės patarėjos Marija Dautartaitė ir Jolanta Gužaitė-Kvintus, atgabenusios ir bibliotekai „Vagos“ leidyklos dovanojamas knygas. Labai gaila, kad suplanuotame renginyje dėl itin įtemptos darbotvarkės negalėjo dalyvauti Prezidentė. Jos sveikinimą Lietuvos aklųjų bibliotekai ir skaitytojams perskaitė patarėja Marija Dautartaitė.

LAB Knygų Kalėdų renginių tema – „Šokoladas, vaikystės prisiminimai ir Kalėdos“. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) mokiniai Brigita Narmontaitė, Saulė Aušrinė Kuprytė, Aistė Vilkišiūtė ir Reinoldas Kelpša Brailio raštu skaitė Vytauto Račicko apsakymą „Šokoladas iki pirmadienio“. Vaikus renginiui paruošė LASUC mokytoja Rūta Petkevičienė. Savo eiles skaitė poetė Vilija Dumbliauskienė, dainavo bardas, LAB skaitytojas iš Panevėžio Arvydas Markevičius.

Paskaitą „Kalėdų tema vaikų literatūroje“ skaitė rašytoja, žurnalistė, literatūros kritikė Gintarė Adomaitytė.

Šių metų tema – Knygų Kalėdų savanoriai. Todėl natūralu, kad plačią savanorystės programą vykdanti LAB pasikvietė į renginį savanorius – ir kaip žiūrovus, ir kaip renginio dalyvius. Kartu su LAB Informacijos išteklių centro vadove Janina Vileikiene renginį vedė savanorė – aktorė Edita Užaitė. Tekstus iš Joanos Harris knygos „Šokoladas“ skaitė savanorės skaitovės Monika Baranauskaitė-Grajauskienė ir Aistė Vileikytė. Renginiui talkino profesionali LAB diktorė Regina Jokubauskaitė, jau daugiau kaip 40 metų džiuginanti bibliotekos sutrikusios regos skaitytojus savo įgarsintomis knygomis.

Po skaitymų buvo surengta viktorina šokolado tema, kurią vedė Edita Užaitė ir LAB Skaitmeninių paslaugų ir leidybos centro vadovas Zenonas Klimaitis.

Renginio dalyviai buvo pavaišinti karštu šokoladu ir Kalėdomis kvepiančiais sausainiais.

Kiti LAB Knygų Kalėdų renginiai numatomi Vilniaus Antavilių pensionate, Panevėžio Švento Juozapo senelių globos namuose ir Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centre.

Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorės Rasos Januševičienės tekstas

2015-11-22

ATRADIMŲ MĖNUO: NUO 3D TECHNOLOGIJŲ IKI STOP KADRO

Penktokai pirmą kartą naudoja 3D technologijas
Lapkričio 12 d. sukako lygiai mėnuo, kai startavo pirmosios projekto „3D: Domėkis. Dalyvauk. Dalinkis“ veiklos. Tad norime pasidžiaugti per tą laikotarpį nuveiktais darbais, pasidalinti patirtimi: kaip sekėsi, ką gero nuveikėme pirmuosiuose užsiėmimuose.

Projekto idėja – 3D: domėkis naujomis technologijomis, dalyvauk kūrybinėje veikloje ir dalinkis įgytomis žiniomis – pasiūlyti panevėžiečiams naujas nemokamas veiklas, paremtas naujausiomis šiuolaikinėmis technologijomis, kūrybine veikla, patirties dalijimusi bei bendradarbiavimu.

Kiekvienas šio projekto ribose gali atrasti kažką įdomaus: nuo 3D modeliavimo užsiėmimų, fotografijos bei sustabdyto kadro filmukų dirbtuvių iki kompiuterinio raštingumo kursų... Tačiau apie viską iš eilės.

E.raštingumo kursai sveikatos tema
„Rožyno“ progimnazijos mokiniai, tapo pirmaisiais panevėžiečiais savo pamokose pritaikiusiais 3D technologijas. Iš pirmo žvilgsnio Smėlynės bibliotekoje vyksta įprastos matematikos, biologijos, dailės ar technologijų pamokos. Tačiau iš tiesų tai ne tik naudingi, bet ir smagūs užsiėmimai, skatinantys eksperimentuoti, mokytis, pritaikant 3D daiktų modelius. Pavyzdžiui, per matematiką, mokiniai skaičiuoja įvairių figūrų plotus, naudojasi 3D spausdintuvu pagamintomis mokomosiomis priemonėmis – mažais kvadratais, trikampiais ir stačiakampiais. Šios integruotos, netradicinėje vietoje, panaudojant inovatyvias priemones vykstančios pamokos – pasiteisina. Mokiniai ne tik pamato, susipažįsta su 3D spausdintuvu, jo galimybėmis, bet ir praktiškai pritaiko šią technologiją savo pamokinėje veikloje. Akivaizdu, jog vaikai smarkiau įsitraukę, susidomėję, labiau motyvuoti atlikti užduotis.

„Židinio“ bibliotekoje organizuojamos skaitmeninių vaizdų kūrimo ir redagavimo dirbtuvės. Nors šis užsiėmimas „subalansuotas“ vaikams ir jaunimui, tačiau priimame visus susidomėjusius. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai praktiškai susipažįsta ir perpranta meninės fotografijos bei kompiuterinės grafikos pagrindus, sužino, kaip kuriami skaitmeniniai vaizdai, mokosi efektyviai pasinaudoti skaitmeninių vaizdų kūrimo ir redagavimo programų teikiamomis galimybėmis. Dalyviai tikina, kad jau po pirmųjų užsiėmimų išeina namo išmokę naudingų dalykų.

Stop kadro dirbtuvės
Kita vaikams ir jaunimui siūloma veikla – tai sustabdyto kadro animacinių filmukų dirbtuvės „Žiburėlio“ bibliotekoje. Čia vaikai susipažįsta su šiuo, daug kam dar negirdėtu filmukų žanru, daugiau sužino apie tokio filmuko kūrimo principus. Vėliau jau patys praktiškai išbando tuos pačius kino etapus, susiduria su tais pačiais iššūkiais kaip ir tikrame kine: galvoja temą, siužetą, pavadinimą, kuria dialogus, gamina dekoracijas, fotografuoja įvadinius tirtus... Taip, supratote gerai. Fotografuoja, o ne filmuoja. Fotografavimas (t.y. kiekvieno judesio fiksavimas fotoaparatu, tarp kadrų sukuriant judesio iliuziją) yra sustabdyto kadro animacijos kūrimo esmė.

Viešojoje bibliotekoje vyksta „Ąžuolo“ progimnazijos „Jaunojo informatiko mokyklėlės“ užsiėmimai. Čia pirmokai įgyja ar tobulina savo kompiuterines žinias. Pradinukai susipažįsta su kompiuterio sudėtinėmis dalimis, tinkamu ir saugiu darbu kompiuteriu. O jau tuomet savo kūrybiškumą, pelės bei klaviatūros valdymo įgūdžius, demonstruoja mokydamiesi dirbti su teksto, grafinėmis, pateikčių kūrimo programomis, taip pat susipažįsta su įvairiais loginiais žaidimais.

Vyresnio amžiaus žmonių laukia e-raštingumo ir interneto pradžiamokslio mokymai Viešojoje, „Židinio“ ir Parko bibliotekose. Šiuos užsiėmimus per mėnesį jau spėjo baigti per keliasdešimt panevėžiečių. Kursų dalyviai išmoksta dirbti teksto tvarkymo programa, naudotis Google paieškos sistema, elektroniniu paštu, Skype programa, užsiregistruoti pas gydytoją, sumokėti mokesčius, apsipirkti internetu, tvarkyti nuotraukas kompiuteriu... ir dar daug kitų naudingų dalykų! Mokymai, pasak juos lankiusių, ne tik padeda pagerinti naudojimosi asmeniniu kompiuteriu ir internetu įgūdžius, bet ir įrodo, jog net esant garbaus amžiaus, galima įvaldyti technologijas, o kompiuteris ir internetas senjorui – nebe baubas!
Daugiau apie nemokamas šio projekto veiklas ir užsiėmimus galite sužinoti bibliotekos svetainėje www.panbiblioteka.lt. ir Facebook‘o paskyroje www.facebook.com/projektas3D, kur rasite visas projekto naujienas ir ne tik ... pirmieji!

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros ministerija ir projektas „Bibliotekos pažangai 2“.

Parengė
Indrė Lašinytė

2015-11-17

Lietuvos bibliotekininkų draugijos atstovai IFLA konferencijoje Keiptaune

Šių metų rugpjūčio 15-21 dienomis Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje, vyko 81-oji Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja tema – „Dinamiškos bibliotekos: prieinamumas, plėtra ir transformacijos“ („Dynamic Libraries: Access, Development and Transformation“). Konferencijos metu didelis dėmesys buvo skiriamas technologijoms ir jų taikymui transformuojant bibliotekas bei adaptuojant jų paslaugas įvairioms vartotojų grupėms, bibliotekų pastatams jų erdves darant patraukliomis ir funkcionaliomis besimokantiems ar leidžiantiems laisvalaikį. Taip pat buvo apžvelgiami ir nauji iššūkiai su kuriais susiduria bibliotekos bei jų galimi sprendimo būdai. Sesijų metu aptarta ir daug kitų pasaulio bibliotekininkams aktualių temų.

81-oje IFLA konferencijoje Lietuvos bibliotekininkų draugiją atstovavo: Lietuvos bibliotekininkų draugijos (toliau – LBD) pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė ir LBD vicepirmininkė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Jolita Steponaitienė.

Lietuvos bibliotekų specialistų delegacija
Aktyvus LBD atstovų dalyvavimas IFLA konferencijose, sėkmingai įgyvendintas projektas Building Strong Library Associations (BSLA), kurį rėmė IFLA, sustiprino Lietuvos bibliotekininkų pozicijas ir žinomumą tarptautinėje bibliotekinėje bendruomenėje.

81-oje IFLA konferencijoje vyko daug svarbių dalykinių, darbinių susitikimų. Bibliotekinių asociacijų vadovams specialiai skirtoje sekcijoje, kurioje dalyvavo LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė, Asociacijų vadovai, IFLA komitetų, sekcijų pirmininkai buvo supažindinti su IFLA naujo strateginio plano 2016-2020 metams projektu (sekcija IFLA Market – The New IFLA Strategic Plan: Getting Your Section Engaged), kuriame pristatyta IFLA vizija, keturios strateginės veiklos kryptys: bibliotekos visuomenėje (Libraries in society), informacija ir žinios (Information and Knowledge), kultūros paveldas (Cultural Heritage), kompetencijų vystymas (Capacity Building). IFLA direktorė profesinei strategijai Louise Edwards pasidalino įžvalgomis, praktiniais patarimais, kaip IFLA komitetai, sekcijos, asociacijos, atsižvelgiant į naująjį IFLA strateginį planą, galėtų rengti savo veiklos, komunikacijos planus, kad, kaip taikliai buvo pastebėta ,,mes visi eitume ta pačia kryptimi“. IFLA strateginio plano projektą galite rasti adresu http://www.ifla.org/files/assets/hq/officers/key-documents/draft-strategic-plan-and-key-initiatives-full-version.pdf

Naudingos ir įdomios buvo sesijos, apskrito stalo diskusijos, skirtos ne tik asociacijų lyderiams, bet visiems, besidomintiems asociacijų veikla, (Association Members Meeting –IFLA, With one voice – your role in building and streamlining (inter-)NATIONAL advocacy – Management of Library Associations). Jose kalbėta apie naująją IFLA strategiją, svarbiausias IFLA veiklas, renginius pristatant IFLA pranešimą apie tendencijas (IFLA Trend Report, plačiau http://trends.ifla.org/), svarstytas gairių, skirtų asociacijoms projektas (Guidline for communication for library associations). Jį pristatė sekcijos narė, Nyderlandų viešųjų bibliotekų asociacijos narė, dr. Marian Koren. Didelio susidomėjimo sulaukė diskusijos Bibliotekų asociacijų menedžmento sekcijos (MLAS – Management of Library Associations Section) organizaciniais klausimais ir kt. Šios sesijos, puiki galimybė daugiau sužinoti apie asociacijų veiklą, susipažinti su kolegomis, aptarti bendradarbiavimo galimybes. Dalyvavimas IFLA nuolatinių sekcijų, komitetų posėdžiuose, susipažinimas su rengiamais dokumentų projektais, veiklų vertinimu, ženkliai prisideda prie bibliotekų veiklų gairių, strategijų kūrimo, kompetencijų ugdymo.

LBD pirmininkė taip pat dalyvavo ir balsavo IFLA generalinėje asamblėjoje, kurioje buvo patvirtintos IFLA veiklos ir finansinės ataskaitos, kiti procedūriniai reikalai. LBD atstovavimo balsų kvota – 10.

Dalyvavimas IFLA konferencijose, generalinėse asamblėjose sudaro palankias sąlygas palaikyti ir stiprinti narystę šioje svarbiausioje tarptautinėje organizacijoje, atstovaujančioje bibliotekas ir bibliotekininkus, užtikrina dalyvavimo IFLA veikloje tęstinumo tvarumą.

81-oje IFLA konferencijoje baigėsi Sinikka Sipila prezidentinė kadencija. Darbą pradėjo nauja IFLA prezidentė Donna Scheeder. Ji pristatė savo veiklos programą ,,Bibliotekos: kviečiu veikti“, kurios esmė – bibliotekos, bibliotekininko profesija turi keistis, išnaudoti visas galimybes siekiant integruotis į sparčiai besikeičiantį pasaulį. Daugiau dėmesio reikia skirti pažangių strategijų ir taktikų taikymui, neapsiriboti vien nacionaliniu lygmeniu sprendžiant autorių teisių ar kitus klausimus.

Vienas gausiausių LBD skyrių – Mokyklų, vienijantis įvairių tipų mokyklose: pagrindinėse, specialiosiose, gimnazijose dirbančius specialistus, todėl naudinga buvo sudalyvauti šioms bibliotekoms skirtoje sesijoje (Global Action on School Library Guidelines: Development and Implementation – School Libraries). Čia buvo pristatytos naujos redakcijos gairės mokyklų bibliotekoms IFLA School Library Guidelines, 2nd edition (1-osios gairės paskelbtos 2002 m.). Jos turi būti naudojamas gerinant mokyklų bibliotekų paslaugas, skatinti kurti nacionalines mokyklų bibliotekų vystymo gaires ir standartus, siekiant pakeisti mokyklų bibliotekų praktiką, apibrėžti mokyklų bibliotekininkų vaidmenį.

Daug dėmesio konferencijoje buvo skiriama vaikams ir jaunimui bibliotekose. IFLA bibliotekų, aptarnaujančių vaikus ir jaunimą sekcija minėjo savo veiklos 60-metį. Teko dalyvauti jų šventinėje sesijoje (Dynamic Libraries for Young People: Celebrating the 60th Anniversary of the Section, Working Internationally Now for Stronger Libraries – Libraries for Children and Young Adults), išklausyti pranešimus apie sekcijos vykdomų programų pasiekimus ir perspektyvas. Įdomu buvo išgirsti apie iššūkius, su kuriais susiduria vaikų ir jaunimo bibliotekos šiandien bei dalyvauti apskritojo stalo diskusijose svarstant naujos redakcijos veiklos kryptis bibliotekoms, aptarnaujančioms vaikus ir jaunimą (Guidelines for Children’s Library Services).

LBD vicepirmininkė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Steponaitienė šiais metais buvo išrinktą į IFLA Komplektavimo ir kolekcijų vystymo nuolatinį komitetą (Acquisition & Collection Development Standing Committee), todėl dalyvavo jo posėdžiuose, kuriuose buvo planuojamas naujų rekomendacinių dokumentų, tokių kaip elektroninių knygų komplektavimo gairės, Dovanų priėmimo ir vertinimo gairių revizijos parengimas bei aptarta bibliotekų skaitmeninamų dokumentų, kaip bibliotekų fondo vertinimas, viešųjų bibliotekų fondo formavimo gairių projektų ruošimas.

Naudojantis galimybe susipažinti su naujosiomis tendencijomis informacijos išteklių valdymo srityje daug laiko skirta Komplektavimo ir kolekcijų vystymo nuolatinio komiteto kuruojamoms sekcijoms (National Bibliographies Transformed: Matters Relating to the Legal Deposit of Electronic Resources – Bibliography ir Libraries as Publishers: a New Role in Collection Specialists). Vertinga buvo sužinoti kaip kitos šalys, sprendžia elektroninio privalomojo egzemplioriaus surinkimo klausimus (pvz. bendru sutarimu renkami tik du formatai (PDF ir EPUB, arba tik pagal nacionalinę bibliografiją tos šalies kalba išleisti kūriniai ir pan.). Pranešimuose dėmesys buvo skiriamas autorių ir gretutinių teisių klausimui, nes vis tik daugelyje šalių šie klausimai neišspręsti. Pranešimuose aktualizuota bibliotekų, kaip leidėjų (self publishers) funkcijų išskyrimas, nes bibliotekos, skaitmenindamos dokumentus kuria naujas formas, naujus dokumentus, jie tampa kolekcijų dalimi, jiems turi būti sukurti metaduomenys, jie turi būti prieinami vartotojams. Sekcijose kalbėta ir apie atviros prieigos dokumentų duomenynų santykį su konkrečios bibliotekos kolekcijomis.

LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė Plakatų sekcijoje
Rugpjūčio 17-18 dienomis konferencijos Stendinėje sesijoje pristatėme LBD ir Lietuvos bibliotekų sėkmingiausių 2014 metų iniciatyvų ir projektų plakatus. Dar 2014 metų pabaigoje LBD pakvietė Lietuvos bibliotekas teikti pasiūlymus 81-osios IFLA konferencijos Plakatų sesijai (Poster section). Bibliotekos galėjo pristatyti savo inovatyvias veiklas, sėkmingus projektus. Gavome 11 pasiūlymų. LBD taryba balsavo ir atrinko 4 veiklų pristatymus. Tai akcija ,,Knygų Kalėdos“ inicijuojama šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės, organizuojama LBD, partneris Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka („Waiting for Christmas in our libraries: the national “Christmas of Books” campaign”), Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos tęstinis projektas Literatūrinis furšetas (“Literary buffet” – the traditional and new approach to reading“), Marijampolės P. Kriaučiūno bibliotekos projektas Šeimos biblioteka („Family friendly library! A modern family oriented library of Marijampolė – first in Lithuania“) bei LBD jaunųjų bibliotekininkų sekcijos prisistatymas („When more means MORE…“). Visus juos patvirtino ir pakvietė pristatyti Plakatų sesijoje ir 81-osios IFLA konferencijos organizacinis komitetas.

Susitikimas su Lietuvos Respublikos garbės konsulu Keiptaune
Plakatų sesijoje mūsų pristatomos veiklos sulaukė didelio pasaulio bibliotekininkų bendruomenės susidomėjimo. Su kolegomis ne tik pasidalinome patirtimi, bet ir aptarėme iššūkius, su kuriais susiduriame vykdydami projektus, įdomiai diskutavome, pasikeitėme kontaktais. Konferencijos Plakatų sesija – puiki galimybė skleisti gerąją Lietuvos bibliotekininkų draugijos, mūsų šalies bibliotekų patirtį, tapti labiau matomais tarptautinėje bibliotekinėje erdvėje.

Nauji modernūs bibliotekų pastatai visuomet traukia akį, todėl domėjomės bibliotekų architektūros tendencijomis (sekcija – Century Modern: Visionary Library Design – Library Buildings and Equipment). Visi pranešėjai pabrėžė, kad bibliotekų patalpos turi būti lengvai pritaikomos bendruomenių poreikiams, turi būti patogios mokymuisi.

Tarp sesijų lankėmės Pietų Afrikos Respublikos nacionalinėje bibliotekoje (PAR yra dvi nacionalinės bibliotekos – kita Pretorijoje). Ši biblioteka turi senas tradicijas – pastatas statytas bibliotekai dar XIX a. pabaigoje. Dabar biblioteka pritaikoma šiuolaikiškoms paslaugoms – erdvės skirtos naršyti internete, skaityti laikraščius, ilsėtis. Greta yra ir „klasikinės“ skaityklos.

Lankantis Keiptaune buvo ir malonių susitikimų. Mus priėmė Lietuvos Respublikos garbės konsulas Keiptaune Paul R Berman. Susitikimo metu buvo aptartos kultūrinio bendradarbiavimo perspektyvos bei kiti aktualūs klausimai.

Keiptauno žydų muziejuje susipažinome su litvakų istorija, lietuviškąja šios muziejaus dalimi, atspindėta tolimoje šalyje.

Konferencijos metu į padėkos vakarą pakvietė IFLA prezidentė Sinikka Sipila. Čia betarpiškai galėjome pabendrauti su IFLA tarybos nariais, administracijos darbuotojais, kitų pasaulio šalių asociacijų lyderiais.

Dalyvavimas 81-oje IFLA konferencijoje – leido sužinoti apie naujas paslaugas, iniciatyvas ir projektus, dalintis gerąja patirtimi, užmegzti naudingus kontaktus, o kartu įvertinti savo veiklas. Įgytos žinios ir patirtys, užmegzti kontaktai išauga į bendradarbiavimą, o pasiūlytos inovacijos ir projektai, turi ne tik individualų poveikį, bet prisideda prie draugijos sėkmingos veiklos plėtojimo.

LBD pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė LBD pirmininkės pavaduotoja, LNB Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Jolita Steponaitienė

2015-11-15

VU KF Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas kviečia į Vaclovo Biržiškos skaitymus 2015

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas kartu su Lietuvos bibliotekininkų draugija ir Birštono viešąja biblioteka 2015 m. gruodžio 2 d. rengia tradicinę kasmetinę nacionalinę mokslinę konferenciją „V. Biržiškos skaitymai“. Šių metų konferencijos tema - "Biblioteka kaip dalyvaujamoji institucija".

Šių metų konferencija yra skirta dalyvavimui, kintantiems bibliotekininkų vaidmenims ir bibliotekų funkcijoms, socialinių tinklų ir bendruomenių įtakai kultūros ir mokslo komunikacijoje, kurioje itin svarbia vietą užima biblioteka – viešojo sektoriaus įstaiga, kultūros ir mokslo židinys, kultūrinės ir socialinės atminties saugojimo ir sklaidos vieta. Konferencijos tematika apima į vartotoją ir bendruomenę orientuotos bibliotekos, per socialinį saityną (saitynas 2.0) ir socialinius tinklus įtraukiančios ir skatinančios dalyvauti, bendradarbiauti skirtingas bendruomenes, puoselėjančios kultūros paveldą ne tik tradicinėje, bet ir skaitmeninėje aplinkoje, problematiką.

Organizatoriai tikisi, kad konferencijos tema – „Biblioteka kaip dalyvaujamoji institucija“ suvienys mokslininkus, praktikus ir studentus, įgyvendinančius projektus, plečiančius bibliotekų paslaugas, dalyvaujančius mokslo ir kultūros paveldo komunikacijoje, nagrinėjančius klausimus, susijusius su aktualia komunikacijos, bibliotekininkystės ir informacijos, kraštotyros, lokalinės istorijos ir kt. problematika.

Konferencijos vieta: Birštono kurhauzas, B. Sruogos g. 2, Birštonas

Visus susidomėjusius konferencija ir norinčius dalyvauti (ne pranešėjus) maloniai kviečiame registruotis el. paštu: lbd.sekretore@gmail.com

Konferencijos organizatoriai:

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas, Lietuvos bibliotekininkų draugija,
Birštono viešoji biblioteka

2015-11-04

Knygos per „Penki TV“: nematomi Vilniaus klodai ir M. Vainilaičio Ežio dvaras



Šios savaitės laidoje kviečiame Jus pasinerti į Vilniaus istoriją kartu su dr. Laimonu Briedžiu bei atsakykit į klausimą kokia Jums atrodo mūsų sostinė: sava ar svetima? Laidoje Jūsų laukia ir susitikimas su Danguole Kandrotiene bei jos knyga „Pasaiba“. Taip pat susitiksime su dviem žaviomis maisto tinklaraštininkėmis Lina ir Asta, kurios sulaužys visus stereotipus, susijusius su kruopomis bei patiekalais iš jų. Kviesime keliauti į jaukią Dzūkijos vietelę – Ežio dvarą, kuriame dar kartą pavartysime vaikystėje mėgto ir skaityto M. Vainilaičio knygas. O visus, neabejingus menui ir teatrui, kviesime kartu atšvęsti teatro studijos „Elementorius“ 50-metį>>>

2015-11-01

Naujos tendencijos: daiktų internetas ir bibliotekos

Šaltinis: Jefferson Public Radio
Spalio mėnesio antroje pusėje tinklaraščio skaitytojai turėjo galimybę atsakyti į klausimą, ar žino, kas yra daiktų internetas. 19 skaitytojų pateikė atsakymus: iš jų 5 teigė žiną, kas yra daiktų internetas, o 14 - nurodė, kad nežino, kas tai yra. Apklausoje buvo pažadėta apibūdinti, kas yra daiktų internetas.

Daiktų internetas (angl. internet of things) apibūdina internetą ne tik kaip informacijos, bet ir kaip išmaniųjų daiktų, kurie gali keistis informacija, tinklą. Tai, pavyzdžiui, išmanieji laikrodžiai, kurie gali rinkti informaciją apie savininko nužingsniuotą atstumą, miegą, fizinį aktyvumą ir siūlyti optimaliausią fizinio aktyvumo programą. Kitas pavyzdys galėtų būti išmanusis šaldytuvas, kuris besibaigiant maistui galėtų generuoti sąrašus, kokius produktus reikia įsigyti. Manoma, kad daiktų internetas leis per nuotolį valdyti bet kokį buitinį prietaisą ar namų apyvokos daiktą, t.y. valdysime išmaniuosius namus. Mus supantys daiktai juos aprūpinant procesoriais, davikliais, skaitmeninėmis kameromis, prisijungimo prie interneto  priemonėmis, taps išmanieji ir galės rinkti ir keistis pačia įvairiausia informacija. Daiktų internetas vis dar labai abstrakčiai apibrėžiama ir nenusistovėjusi sąvoka, daug diskusijų kyla dėl to, kaip bus kuriama daiktų interneto infrastruktūra. Atsiranda nemažai abejonių dėl duomenų saugumo, nes padidėjus renkamų duomenų srautui bei keičiantis šiais duomenimis per internetą atsiveria ir iki tol nematytų galimybių rinkti informaciją apie atskirus asmenis, bendruomenes ir pan.

Daiktų internetas jau virsta realybe, nes vis dažniau naudojamės prie interneto prijungtais daiktais, kurie gali dalintis duomenimis. Tai, pavyzdžiui, išmanieji telefonai, jau minėti išmanieji laikrodžiai, kompiuterinių žaidimų konsolės, televizoriai. Naujausioje ataskaitoje apie skaitmeninę ekonomiką (Digital Economy Outlook 2015) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) konstatuoja, kad jau 2015 m. skirtingose pasaulio šalyse nemažai gyventojų naudojasi prie interneto prijungtais įrenginiais. Šioje srityje pirmauja Pietų Korėja, čia 100 gyventojų tenka apie 38 tokių įrenginių, antroje vietoje - Danija (apie 33 įrenginių 100 gyventojų) ir trečioje - Šveicarija (29 įrenginiai 100 gyventojų).

2015 m. sausį visas įtakingos JAV informacijos, komunikacijos, bibliotekininkystės ir IRT tyrimų organizacijos OCLC žurnalo NEXT SPACE numeris buvo skirtas būtent daiktų interneto temai. Čia OCLC ekspertai dalijasi savo įžvalgomis apie daiktų interneto ateitį:

  • Iki 2020 metų net 50 mlrd. įrenginių prijungta prie interneto.
  • 87 proc. verslo įmonių taps daiktų interneto dalimi jau iki 2017 m.
  • Iki 2020 metų daiktų interneto kuriama ekonominė pridėtinė vertė pasieks 1,9 trilijonus JAV dolerių.
  • Net 1,5 mlrd. automobilių taps daiktų interneto dalimi jau iki 2020 metų ir kt.

Žurnalo redakcija taip pat atliko 100 JAV bibliotekininkų apklausą: įvertino jų žinias apie daiktų internetą bei pasiteiravo apie įžvelgiamas daiktų interneto perspektyvas bibliotekose. Apklausos rezultatai parodė, kad bibliotekininkai nelabai žino plačią "daiktų interneto" sąvoką, tačiau gerai susipažinę su atskirais išmaniųjų "daiktų" (objektų) pavyzdžiais - išmaniaisiais laikrodžiais, išmaniaisiais namais ir pan. Paklausti apie daiktų interneto perspektyvas bibliotekose, tiriamieji nurodė įvairias sritis, pavyzdžiui: registraciją į renginius ir bilietų įsigijimas mobiliaisiais telefonais, išmaniosios knygos bibliotekose, išmanioji orientacija patalpose ir ženklinimas, edukaciniai žaidimai ir kt. Tačiau apklausa parodė, kad bibliotekų darbuotojai taip pat susirūpinę išmaniųjų daiktų ir daiktų interneto apskritai keliamomis problemomis, pvz., duomenų saugumu ir privatumu, aukšta įrenginiu kaina, būtinybe nuolat apmokyti bibliotekos personalą ir t. t.

O ką jūs manote apie daiktų interneto perspektyvas bibliotekose?

Parengta pagal:

Digital economy outlook 2015 [interaktyvus]. OECD, 2015 [žiūrėta 2015 m. lapkričio 1 d.]. Prieiga per internetą:  http://www.oecd.org/economy/oecd-digital-economy-outlook-2015-9789264232440-en.htm

Libraries and internet of things. Iš NEXT SPACE [interaktyvus]. 15 February 2015 [žiūrėta 2015 m. lapkričio 1 d.]. Prieiga per internetą: https://www.oclc.org/publications/nextspace/articles/issue24/librariesandtheinternetofthings.en.html

2015-10-28

Komiksų centras Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje

2015 m. spalio 21 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Saulės“ filiale (K. Korsako g. 10) atidarytas Komiksų centras. Laisvalaikio užimtumo erdvė pietinėje miesto dalyje įkurta įgyvendinant projektą „Komiksų erdvė bibliotekoje“, kuris yra dalinai finansuojamas Lietuvos Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ir LR Kultūros ministerijos lėšomis. Projekto partneriai - Šiaulių universitetas, MB Studio Mitkus, individuali Alf Steinsvik įmonė, Prancūzų institutas Lietuvoje, Šiaulių miesto savivaldybė. Projekto idėjos autorė, iniciatorė ir sumanytoja bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė.

Atidarymo renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodžius tarė LR Kultūros ministro patarėja Danguolė Martinkienė, Šiaulių Mero pavaduotojas Stasys Tumėnas, projekto „Bibliotekos pažangai 2“ vadovas Eugenijus Stratilatovas.

Projekto sėkmę, kad būtų įsteigtas Komiksų centras, lėmė ir šio projekto partnerių indėlis. Renginyje dalyvavo Prancūzų instituto Lietuvoje atstovė Agnė Judžentytė - Žalguvienė, pristatydama parodą prancūzų poeto Jean-Baptiste Cabaud parodą. Taip pat pasisakė komiksų iliustratorius Tomas Mitkus iš MB „Studio Mitkus“. Ši studija sukūrė iliustraciją „Šaulys“, kurio maketas papuošė atidarymo renginio pakvietimų skrajutes ir simbolines dovanėles - magnetukus. Individualiai Alfo Steinsviko įmonei atstovavo komiksų iliustratorė Lina Januškevičienė. Kitas projekto partneris - Šiaulių universiteto Menų fakultetas. Sveikinimo žodį tarė šio fakulteto doc. dr. Vytautas Žalys.

Po atidarymo juostelės perkirpimo renginio svečiai buvo pakviesti į Komiksų centrą, išbandyti IT technologijas, pasirašyti ir nupiešti savo komiksą.
Biblioteka yra ta vieta – kūrybinė erdvė – kurioje skatinant skaitymą, galimos įvairios veiklos. Viena jų – Komiksų centro įrengimas bibliotekoje. Čia įkurta, įrengta atskira 63,72 m2 erdvė komiksų centro veikloms Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Saulės“ filiale (K. Korsako g. 10, Šiauliai) bei mobilios komiksų skaityklos su reikiama kompiuterine įranga įkurtos bibliotekos „Šaltinėlio“ (Trakų g. 20a), Rėkyvos (Energetikų g. 7), Lieporių (Tilžės g. 36) filialuose, išsidėsčiusiuose skirtingose Šiaulių miesto dalyse.

Projekto tikslas – sukurti patrauklią erdvę – Komiksų centrą – Šiaulių miesto vaikams ir jaunimui, pritraukiant visus bendruomenės narius, įdomiai ir turiningai leisti laisvalaikį, realizuoti savo idėjas, ugdyti kūrybiškumą, formuoti teigiamą požiūrį į skaitymą, panaudojant informacines technologijas. Projektu siekiama populiarinti komikso žanrą Lietuvoje, kaip priemonę, padėsiančią nagrinėti opias visuomenės problemas, formuoti teigiamą požiūrį į skaitymo skatinimą ir sudaryti sąlygas kūrybingos bendruomenės formavimuisi, informacinio ir skaitmeninio raštingumo lygio augimui ir kokybiško laisvalaikio plėtrai. Čia lankytojai mokysis pasakoti įvairias istorijas komikso pavidalu. Projekto tikslinė grupė – vaikai ir jaunimas, centro veikloje galės dalyvauti ir suaugusieji, norintys išmokti komikso meno. Įrengus Komiksų centrą Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, bus siekiama spręsti jaunimo ir vaikų užimtumo erdvių trūkumo problemą, suteikiant platesnes galimybes vaikų ir jaunimo laisvalaikio praleidimui, užimtumui po pamokų.

Nuotraukos: Simonos Žalytės-Linkuvienės (www.etaplius.lt) ir Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos

Informaciją parengė Kristina Mikliuvienė, Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos specialistė projektinei veiklai, 8-41 52 50 02, kristinam@smsvb.lt

2015-10-25

Bibliotekininko kelionė aplink pasaulį per 6 dienas?!

Keiptauno konferencijų centras, nuotr. N. Androšiūnaitės
Taip, tai įmanoma – vieną kartą per metus, bibliotekininkai ir informacijos specialistai turi tokią galimybę. Būtina sąlyga – dalyvauti organizuojamose IFLA generalinėje konferencijoje ir asamblėjoje. 2015 m. rugpjūčio pabaigoje Keiptaune (Pietų Afrikos Respublika, PAR) vykusi konferencija, kurios tema „Dinamiškos bibliotekos: prieinamumas, plėtra ir transformacijos“, dar ir rudens metu sukelia vien tik malonius prisiminimus, jaudinantį ilgesį ir naujas idėjas bibliotekos paslaugų plėtrai ir projektinei veiklai.

Bibliotekininko kelionė aplink pasaulį prasideda gerai nusiteikus ir pasineriant į tautų katilą, kuris šešias dienas verda įspūdingo dydžio konferencijų centre. Abejingų nepalieka faktas, kad vienoje vietoje susirenka daugiau nei 3000 aktyvių, norinčių pasidalinti patirtimis, įgyti žinių bibliotekininkų ir informacijos specialistų. Radus bendrą kalbą su bibliotekininku iš Centrinės Afrikos, kurio biblioteka yra tik jūrinis konteineris vidury laukų, apima nuostabus pojūtis, kad kiekvienas dalyvis yra viso pasaulio bibliotekų dalis.

Keiptauno panorama, nuotr. N. Androšiūnaitės
Didžiausias dėmesys kelionės aplink pasaulį metu, buvo skirtas PAR. Šios šalies bibliotekos yra aktyvios kuriamos demokratinės valstybės veikėjos socialinėje erdvėje. Šalyje veikia platus įvairių tipų bibliotekų tinklas: nacionalinė biblioteka su padaliniais kituose miestuose, aklųjų, Parlamento, 5 depozitinės, 9 tyrimų tarybos, 23 aukštojo mokslo įstaigų, 1993 viešosios, apie 2000 mokyklų bibliotekų ir kitos specialiosios, privačios ir įstaigų bibliotekos. Nuo 2008 m. PAR organizuojama nacionalinė bibliotekų savaitė pradėta sieti su bibliotekų veikimu tinkle, skelbiamoms temoms priskiriant žymą „@”. 2015 m. Pietų Afrikos bibliotekų asociacijos (LIASA) bibliotekų savaitė skelbia: „Susisiek @ tavo biblioteka” („Connect @ your library“). Pagrindinės problemos, kurių sprendimų ieško PAR bibliotekos, yra: visuomenės grupių susidūrimas su sudėtinga ekonomine situacija, įvairių socialinių sluoksnių asmenų ir informacinė atskirtis, plintančių ligų prevencija, netradicinės orientacijos asmenų informacinis aprūpinimas, daugiakalbystė šalyje (PAR yra 11 nacionalinių kalbų).

Lietuvių grupė, nuotr. N. Androšiūnaitės
Kontrastinga šalies ekonominė ir socialinė aplinka lemia tai, kad bibliotekos neišvengiamai įsisuka į bendrą šalies gyvenimą ir stengiasi prisidėti prie visų problemų sprendimų, pavyzdžiui, kuriant lengvai prieinamas bibliotekas, kurios yra ten, kur jų pagrindinė auditorija. Įdomiausias PAR bibliotekos pavyzdys – bibliotekos jūriniuose konteineriuose. Tai ekonomiškas, lengvas ir patogus būdas įkurti biblioteką nepalankioje aplinkoje. Nors konteinerinės bibliotekos erdvės mažos, bet jose viskas telpa: aktualus bibliotekos dokumentų fondas, kompiuteriai su internetu, vieta bendrauti, ruošti grupines užduotis ar dirbti individualiai.

Stendinių pranešimų sekcija, nuotr. N. Androšiūnaitės
Neišvykstant iš vienos šalies, apkeliautas ir visas kitas pasaulis konferencijos sesijų metu. Konferencijos metu skaitytus pranešimus galima suskirstyti pagal kelias pagrindines temas:
  • pasaulio bibliotekų prieinamumo vartotojams, kuomet analizuojamos galimybės įvairiems vartotojams (neraštingiems, skurstantiems, turintiems įvairių negalių ir pan.)., teikti informacijos ir bibliotekų paslaugas. 
  • bibliotekų plėtros, įgyvendinant socialinius vaidmenis sesijos metu buvo daug diskutuota apie tai, kaip bibliotekos tinkamai galėtų ir turėtų atstovauti save ir pristatyti savo kuriamą vertę visuomenėje.
  • bibliotekos transformacijos ir prisitaikymo prie kintančios visuomenės sekcijų metu buvo kelti klausimai naujųjų technologijų ir visuomenės informacinio raštingumo pokyčiais. Gana daug buvo kalbėta ne tik apie vaikų ir jaunimo informacinį raštngumą, bet ir apie skurdžiai gyvenančių asmenų informacinių gebėjimų lavinimą.
Kiekvienas dalyvis galėjo pasirinkti aktualiausios tematikos pranešimus iš 225 skirtingų sesijų. Konferencijoje bibliotekos specialistai ne tik gilino profesines žinias, bet ir kūrė profesinius tinklus. S Pažintys su kolegomis iš kitų šalių – neišvengiamos, o galimybės labai didelės. Visi dalyviai nusiteikę draugiškai, ir visai nesvarbu, kad kai kurie iš jų nelabai ir žino kur yra Lietuva, o ką jau kalbėti apie mūsų bibliotekų sistemą.

Neringa Androšiūnaitė
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos
Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centro
vyriausioji metodininkė

2015-10-22

Vilniaus universiteto biblioteka paskelbė konkursą profesorės Audronės Glosienės stipendijai gauti

Vilniaus universiteto biblioteka paskelbė konkursą profesorės Audronės Glosienės stipendijai gauti. Pretendentai gali teikti paraiškas iki lapkričio 13 d.  Orientacinis stipendijos dydis - 580 EUR.

Stipendija skirta komunikacijos ir informacijos specialistų kompetencijos tobulinimui. Gauti stipendiją gali pretenduoti visų studijų pakopų VU studentai, studijuojantys komunikacijos ir informacijos mokslų aprėptyje esančias studijų programas, VU studentai, vykdantys su bibliotekininkystės ir informacijos mokslų ir kultūros informacijos ir komunikacijos sritimis susijusią veiklą (Informacinės veiklos organizavimas, mokslinė komunikacija, paveldo komunikacija, kultūros komunikacija), ir VU studentai, dirbantys informacijos įstaigose.

Daugiau informacijos apie konkurso sąlygas rasite VU bibliotekos svetainėje.

2015-10-21

Knygos per „Penki TV“: vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje

Šios savaitės laidoje Knygos per „Penki TV“ mūsų laukia kelionė į praeitį – su žurnalistu A. Užkalniu keliausime į sovietinę Lietuvą. Po trumpos ekskursijos į praeitį – pažintis su šiuolaikine Lenkija, kurią savo naujoje knygoje „Jogailos akmuo Lenkija“ pabandė pavaizduoti žurnalistas R. Valatka. Su Lietuvos ir Švedijos specialistais bandysime apžvelgti šiuolaikinės vaikų literatūros virsmą, iššūkius ir temas. O norinčius pajusti Mažosios Lietuvos dvasią kviečiame užsukti į Klaipėdos I. Simonaitytės biblioteką. >>>

2015-10-20

ISM Universiteto biblioteka ieško naujo komandos nario!


Bibliotekininke, mes laukiam tavęs! 


Mes siūlome:
Puikias darbo sąlygas;
Jaunatvišką ir kūrybišką kolektyvą;
Galimybes tobulėti;
Darbo vietą pačioje Vilniaus širdyje;
Dinamiškas darbo dienas.

Darbo pobūdis:
Bibliotekos vartotojų aptarnavimas;
Bibliotekos teikiamų  paslaugų sklaida ir viešinimas;
Informacijos paieška pagal vartotojų užklausas;
Fondo priežiūra ir naujų knygų tvarkymas;
Bibliotekos vidinės ir išorinės komunikacijos koordinavimas;
Kitų funkcijų, susijusių su bibliotekos veikla, vykdymas.

Reikalavimai:
Noras bendrauti ir padėti žmonėms;
Gebėjimas palaikyti pokalbį ir suteikti informaciją anglų kalba;
Aukštasis socialinių mokslų srities išsilavinimas;
Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai. Mokėjimas dirbti Aleph 500 programa būtų privalumas;
Organizuotumas, atsakingumas, kūrybiškumas ir paslaugumas.


Jei jus sudomino ši pozicija, prašome siųsti gyvenimo aprašymus (CV) elektroniniu paštu – biblioteka@ism.lt iki spalio 25 dienos. 

2015-10-18

Virtuali konferencija - "Biblioteka 2.0 - bibliotekų ateitis skaitmeniniame amžiuje"

Spalio 20 d. visi, kas domisi šiuolaikinėmis skaitmeninėmis technologijomis ir bibliotekų veiklos ateities tendencijomis, turime galimybę dalyvauti jau penktą kartą organizuojamoje virtualioje konferencijoje "Biblioteka 2.0 - bibliotekų ateitis skaitmeniniame amžiuje". Norint dalyvauti konferencijoje reikia turėti asmeninį kompiuterį ir internetą. Informacija, kaip dalyvauti konferencijos sekcijose pateikiama čia.

Pagrindinės konferencijos temos:

  • Skaitmeninės paslaugos, išsaugojimas ir prieiga. Ketinama aptarti tokius klausimus kaip: skaitmeninių kolekcijų kūrimas, skaitmeninio saugojimo praktikos pavyzdžiai ir iššūkiai, metaduomenų schemos, skaitmeninė humanitarika, naujos skaitmeninės leidybos formos ir kt.
  • Besiplėtojančios technologijos ir tendencijos. Bus kalbama tokiais klausimais: daiktų internetas, išmanieji objektai, e.knygos, prieiga prie paslaugų mobiliaisiais įrenginiais, žaidimais grįstas mokymasis, MOOC ir t. t.
  • Vartotojų patirtis. Konferencijos dalyviai aptars tokius klausimus: socialinių tinklų tendencijos ir įtaka, taikomumo tendencijos ir interneto svetainių tobulinimas, vartotojų mokymai, būdai pasiekti įvairias bendruomenes ir kt.
  • Bibliotekų ir informacijos centrų valdymas 21-ame amžiuje. Dėmesys krypsta į šiuos klausimus: bibliotekų atstovavimas ir autoriteto auginimas, analitika, paraiškų rengimas, žaliosios bibliotekos, personalo valdymas, finansavimo modeliai ir kt.


Turėtų būti įdomu!

Visa informacija - konferencijos svetainėje - http://www.library20.com/



2015-10-12

"Mano bibliotekininkas" - kitoks požiūris į knygų rekomendavimą

Šaltinis: Library Journal
Visiems puikiai žinomas bibliotekininko darbo baras - padėti skaitytojui išsirinkti knygą. Multnomah apygardos viešoji biblioteka (JAV) pademonstravo, kad galima labai netradiciškai pažvelgti į šią bibliotekos paslaugą.

Gavusi paramą biblioteka sukūrė interaktyvią svetainę "Mano bibliotekininkas". Šioje svetainėje sukurti ir patalpinti 17 bibliotekos darbuotojų "portfolio", t.y. asmeniniai pasakojimai ir nuotraukos, kurios atskleidžia darbuotojo interesus ir pomėgius. Apsilankęs svetainėje skaitytojas gali susipažinti su įkvepiančiomis istorijomis apie bibliotekininkus ir pasirinkti sau tinkamą patarėją. Skaitytojas gali kreiptis į bibliotekininką patarimo įvairiais kanalais - elektroniniu paštu, per Skype, arba net susitarti dėl asmeninės konsultacijos. Bibliotekos darbuotojas, savo ruožtu, bendraudamas su skaitytoju parenka tinkamiausią knygą atsižvelgdamas į skaitytojo interesus ir pomėgius.

Šioje paslaugoje žavi bibliotekos siekis atskleisti bibliotekininkus, kaip turtingas ir įdomias asmenybes, tuo pačiu ir parodyti jų labai asmeninę gyvenimo pusę, žmogiškumą. Tikriausiai, patarimo į bibliotekininką kreipiamės dėl to, kad pasitikime juo. Neretai tarp bibliotekininko ir skaitytojo susiformuoja draugiški ir šilti santykiai. Į tai atkreipė dėmesį ir paslaugos kūrėjai, norėdami suasmeninti bibliotekininko ir skaitytojo bendravimą teikiant skaitymo patarimus.

Prieš pradėdami kurti paslaugos koncepciją bibliotekos darbuotojai atliko skaitytojų tyrimus. Paaiškėjo, kad nors skaitytojai labai gerbė bibliotekos darbuotojus, jiems nuolat atrodė, kad pastarieji labai užimti, todėl jie nedrįso kreiptis į bibliotekininką. Neretai pati knygų rekomendavimo paslauga buvo nelabai žinoma skaitytojams.

Pradėjus teikti paslaugą per interaktyvią svetainę "Mano bibliotekininkas" paaiškėjo, kad skaitytojai buvo nusiteikę netgi laukti eilėje, nes buvo itin svarbus asmeniškas ryšys su bibliotekininkais, kurie, kaip parodė svetainė, iš tiesų, buvo labai įdomūs žmonės su turtinga patirtimi.

Iš tiesų, tokia paslauga - tai ne tik priemonė populiarinti knygų rekomendavimo paslaugą, bet ir priemonė patiems bibliotekininkams labiau atskleisti savo talentus skaitytojams.

Parengta pagal:

KASTNER, A. The personal touch / Readers' advisory. Library Journal [interaktyvus]. 12 October, 2015 [žiūrėta 2015 m. spalio 12 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2015/10/public-services/the-personal-touch-readers-advisory/

2015-10-04

Atsinešk savo mobilųjį įrenginį ir gauk nemokamą patarimą!

Šaltinis: Des Moines Public Library
Kasmet JAV Miesto bibliotekų taryba skelbia inovatyvių bibliotekų projektų sąrašus. Ši svetainė - puikus idėjų ir įkvėpimo šaltinis, kurį galime panaudoti ir mes. Todėl skubu pasidalyti vienu iš inovatyvių projektų.

JAV Des Moines viešoji biblioteka pasiūlė savo skaitytojams naują paslaugą - mokymus, kaip skaitytojų mobiliuosiuose įrenginiuosediegti bibliotekos e.paslaugas ir priemones bei jomis sėkmingai naudotis. Į mokymus skaitytojai gali atsinešti savo mobilųjį įrenginį (pvz., planšetinį kompiuterį, išmanųjį telefoną, e.knygų skaityklę ir pan.) ir gauti konsultacijas bei pagalbą, kaip įdiegti bibliotekos virtualias e.knygų ir kitas priemones, jomis naudotis, ieškoti informacijos.

Mokymai dažniausiai vyksta mažose grupėse dalyviams užsiregistravus iš anksto. Kad visi dalyviai gautų pakankamai dėmesio siekiama, kad vienam mokytojui netektų daugiau, kaip penki dalyviai. Grupės organizuojamos pagal įrenginio rūšį. Dauguma tokių mokymų dalyvių yra senjorai, kurie gavo mobilųjį įrenginį dovanų. Senjorai susiduria su įvairiais sunkumais norėdami perprasti, kaip veikia jų naujas įrenginys ir kaip jame naudotis bibliotekos e.paslaugomis ir ištekliais. Kiti dalyviai - užimti dirbantys žmonės bei vaikai, kurie neturi laiko arba neperprato, kaip greitai ir patogiai pasinaudoti bibliotekos paslaugomis mobiliajame įrenginyje.

Įgyvendinus apie 75 mokymus, kuriuose apsilankė daugiau kaip 1000 dalyvių, paaiškėjo keli naudingi tokios veiklos organizavimo faktai. Pirmiausiai, paslauga leido sumažinti prie informacijos stalų konsultuojančių bibliotekininkų darbo krūvį. Visi skaitytojai, kuriems nesiseka naudotis paslaugomis mobiliajame įrenginyje, nukreipiami į mokymus. Taip pat paaiškėjo, kad išankstinė registracija - būtina sėkmingo paslaugos teikimo sąlyga. Nesant išankstinei registracijai pasitaikė atvejų, kad į renginį atvyko apie 50 dalyvių. Galiausia, patirtis parodė, kad ši paslauga labiausiai reikalinga senjorams, kuriems itin trūksta žinių apie tai, kaip naudotis mobiliaisiais įrenginiais. Tačiau ši paslauga didina senjorų palankumą ir lojalumą bibliotekai.

Parengta pagal:

Free advice for your device classes [interaktyvus]. Urban Libraries Council [be datos] [žiūrėta 2015 m. spalio 4 d.]. Prieiga per internetą: http://www.urbanlibraries.org/free-advice-for-your-device-classes-innovation-1080.php?page_id=425


2015-09-25

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS V. KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA IEŠKO BIBLIOTEKINIŲ PROCESŲ AUTOMATIZAVIMO (BPA) INŽINIERIAUS

Vieta: Kaunas

Darbo pobūdis:

1. Bibliotekos funkcinių skyrių ir struktūrinių teritorinių padalinių kompiuterinės techninės, legalios programinės įrangos bei techninių priemonių diegimas ir priežiūra.
2. IT priemonių poreikio nustatymas ir eksploatacinių medžiagų keitimas.
3. Lietuvos integralios bibliotekinės informacijos sistemos (LIBIS) vietinis administravimas, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline M. Mažvydo biblioteka.
4. Bibliotekos duomenų talpyklos (serverio) priežiūra ir administravimas.
5. Viešųjų pirkimų vykdymas.
6. Dalyvavimas projektinėje veikloje, susijusioje su IT priemonių ir procesų diegimu bibliotekoje.

Reikalavimai: 

1. Išsilavinimas – aukštasis/aukštesnysis, gali būti paskutinio kurso studentas.
2. Specializacija – informatikos ar informacinių technologijų ir/ar sistemų.
3. Kompiuterinis raštingumas – profesionalus vartotojas.
4. Gebėti kompiuterinių tinklų administravimą (TCP/IP V4-V6).
5. Mokėti profesinę anglų kalbą raštu (ne žemesnis kaip B1 lygis).
6. Išmanyti duomenų talpyklos (serverių) Windows Server 2012R2 ir Linux Debian „Wheezy“ 7.8 64bit administravimą.
7. Mokėti diegti ir dirbti su technine ir legalia programine įranga (archyvavimo, el. pašto, vidinės komunikacijos, antivirusinės programos, Microsoft Office biuro programų paketai, ir pan.).
8. Išmanyti kompiuterinės įrangos ir kopijavimo, skenavimo technikos eksploatacijos bei naudojimo ypatumus.
9. Domėtis savo veiklos srities naujovėmis, sugebėti savarankiškai mokytis.
10. Būti organizuotu, pareigingu, iniciatyviu, komunikabiliu.
11. Gebėti dirbti savarankiškai ir komandoje; pasirinkti darbo metodus, įvardinti problemas, susijusias su IT, pateikti jų sprendimų būdus.
12. Išmanyti LIBIS programą.
13. Gebėti konsultuoti bibliotekos darbuotojus kompiuterinio raštingumo klausimais.

Gyvenimo aprašymus (CV), motyvacinius laiškus (pageidautina Europass forma) ir rekomendacijas siųsti el. paštu info@kaunas.mvb.lt iki š. m. spalio 13 d. 17 val. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

2015-09-23

Reportažas apie pirmąjį skaitymo festivalį „(Re)Start“

Laidos „Knygos per „Penki TV“ kūrėjai kviečia Jus pasivaikščioti po pirmąjį urbanistinį skaitymo festivalį „(Re)Start“, kuris vyko  Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje du savaitgalius iš eilės. Taip pat kartu su forumo „Šiaurės vasara“ dalyviais – Mariumi Buroku, Audrone Urbonaite, Giedra Radvilavičiūte ir Jūrate Čerškute – kviečiame padiskutuoti, ar knyga mūsų laikais tapo eiline preke? Ar sutiktumėte su teiginiu, kad dažno rašytojo „kūrybiškumą“ ėmė lemti finansiniai motyvai, įsipareigojimai ir galimybės? Su Leonidu Donskiu kalbėsime apie politiką ir kultūrą. Jūsų taip pat laukia skrydis į kosmosą kartu su trečiąja Mėgintuvėlio knyga ir pažintis su ekonomika, kurios pagrindus suvoksite vos per 31 valandą. Nuoroda į laidą>>>

2015-09-18

Reklaminiuose stenduose autobusų stotelėse šiauliečių laukia įdomūs skaitiniai

Šiaulių miesto viešojo transporto stotelėse uždaruose reklaminiuose paviljonuose autobusų laukiantieji turi galimybę nenuobodžiauti, o susipažinti ir perskaityti mokinių kurtas sakmes, skirtas Šiauliams. Ši socialinė iniciatyva-akcija „Kuriame istoriją Šiauliams", skirta Šiaulių miesto gimtadieniui.

2015 m. Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka vykdo Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuotą projektą „Tradicijos ir modernumas: interaktyviai kuriame istoriją Šiauliams“. Projekto metu nuo gegužės mėn. jaunieji šiauliečiai iš Sutrikusios klausos ugdymo centro, Šiaulių sanatorinės mokyklos, Salduvės progimnazijos, Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos, Juventos progimnazijos, Ragainės progimnazijos, padedami Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Literatūros katedros dėstytojos prof. Dž. Maskuliūnienės bei savo mokytojų kūrė pasakas, sakmes, legendas apie kurį nors žinomą Šiauliuose objektą: skulptūrą, ežerą, laikrodį, teatrą ir kitus lankomus objektus. Sukurta 41 sakmė. Kad sukurtos istorijos ir legendos pasiektų miestiečius, bendradarbiaujant su UAB „JCDecaux Lietuva“, 14 mažųjų šiauliečių sukurtų kūrybinių darbų atspausdinta ir reklamuojami Šiaulių miesto maršrutinių autobusų stotelėse uždaruose reklaminiuose paviljonuose. Sukurtų sakmių maketus spausdinimui paruošė bibliotekos darbuotojas Tomas Januškevičius.

Reklamos viešojo transporto stotelėse - tai puiki ne tik projekto reklama, bet ir jaunųjų autorių, mokytojų, mokyklų reklama, kuri beje pasaulyje pripažinta kaip vienas populiariausių viešinimo būdų, puiki erdvė ne tik projekto dalyvių kūrybinei saviraiškai, bet ir pačių autorių savivertės pajautimui.

Maloniai kviečiame susipažinti su mokinių kurtomis sakmėmis, kurios iki rugsėjo 22 dienos yra patalpintos viešojo transporto stotelėse reklaminiuose paviljonuose.

Informaciją parengė

Kristina Mikliuvienė, Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos specialistė projektinei veiklai

2015-09-09

„Knygos per „Penki TV“: Palangos vasaros skaitykla ir literatūrinės vasaros atspindžiai

Rugsėjo pradžioje laida „Knygos per „Penki TV“ pradeda naują, jau penktą, sezoną. Jį laidos kūrėjai kviečia pasitikti dar vasariškomis nuotaikomis: bandyti po atostogų pasivyti ir įamžinti ryškiausias literatūrinės vasaros akimirkas bei pratęsti vasarišką nuotaiką.

„Vasara yra ne tik atostogų, bet ir skaitymo metas, todėl Lietuvos leidyklos, norėdamos pradžiuginti savo skaitytojus nekantriai laukiamomis naujienomis, darbuojasi ir karštomis vasaros dienomis. Pirmoje naujo sezono laidoje užpildysime spragą, atsiradusią dėl mūsų kūrybinės komandos atostogų, ir pasiūlysime savo žiūrovams vasarą išleistos grožinės literatūros apžvalgą“, – pasakoja laidos prodiuserė Julija Usova.

Pirmoje laidoje kūrėjai pakvies į nuostabią ir atradimų kupiną, tačiau tolimą kelionę po Japoniją kartu su knygos „Japonijos spalvos ir skoniai“ autoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovu Aurelijumi Zyku. Kaip interviu pasakoja knygos autorius, šios šalies kultūra paremta visiškai kitokia dimensija. Pažinti ją kaip turistui yra labai smagu, nes gali išvysti daug gražių ir įdomių dalykų, tačiau ilgiau gyventi šioje šalyje sunkoka.

Baigiantis rugpjūčiui, kūrybinė laidos komanda aplankė ir Baltijos pajūrį bei Palangos vasaros skaityklą, kuri kitą birželį minės savo 50-metį. „Nors vasaros skaitykla veikia tik tris metų mėnesius, per šį laiką tiek renginių suorganizuoja, kiek kitur ir per gerą pusmetį neįvyksta. Nuolat keičiamos parodos, rengiamos vaikų popietės, susitikimai su rašytojais, knygų sutiktuvės, spektakliai. Tikimės, kad mūsų parengtas reportažas paskatins Lietuvos gyventojus, mėgstančius atostogauti prie Baltijos jūros, aplankyti ir šią skaitymo oazę“, – savo kelionės įspūdžiais dalijasi laidos vedėja Aina Kirdulienė.

Šiemet, kaip ir pernai, „Knygos per „Penki TV“ tęs tradiciją ir supažindins žiūrovus su svarbiausiomis vaikų literatūros naujienomis rubrikoje „Vaikų knygų lentyna“. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro Tyrimų ir sklaidos skyriaus vedėja Inga Mitunevičiūtė laidose pasakos apie naujas vaikų ir paauglių dėmesio vertas knygas.  Nuoroda į laidą.

2015-09-06

Darbo transformacijos šiandien ir ateityje: galimybės bibliotekoms

Skaitmeniniame žurnale "Public libraries online" pasirodė įdomus diskusinis straipsnis apie tai, kokias galimybes bibliotekoms atveria šiuo metu vykstančios darbo vietos transformacijoms. Pamąstymai čia grindžiami sociologo Dereko Tompsono straipsniu Pasaulis be darbo, kuris buvo paskelbtas žurnale The Atlantic Monthly.

Savo straipsnyje Derekas Tompsonas samprotauja, kad ateityje dėl visuotinio technologijų paplitimo ir automatizacijos 30-50 proc. darbo jėgos nebus pastoviai įsidarbinusi tradicinėje darbovietėje. Tokiems darbo transformacijoms turi įtakos socialiniai, technologiniai ir ekonominiai pokyčiai. Pirmiausiai, šiandien įvairiausios technologijos - pvz., trimačiai spausdintuvai, programinė įranga ir pan., prieinami plačiajai visuomenei ir leidžia savarankiškai kurti įvairiausius produktus ir kūrinius. Antra, darbas žmogui nėra tik būtinybė, bet kartu ir socializacijos bei saviraiškos priemonė. O šiuolaikinės technologijos leidžia darbą vis labiau derinti su saviraiška. Taigi manoma, kad atsiras daugiau savarankiškai dirbančių žmonių, kurie gyvens iš savo kūrybos vaisių.

Tačiau savarankiškas darbas neretai sukuria socialinės izoliacijos grėsmę. O darbas šiuo metu  sudaro žmonėms galimybę bendrauti. Taigi manoma, kad vengiant socialinės izoliacijos vyriausybės stengsis investuoti į piliečių saviraišką ir komunikaciją stiprinant bendruomenės centrus. O čia jau atsiranda vietos ir bibliotekoms, kurios tradiciškai yra bendruomenės informacijos, bendravimo ir kūrybiniai centrai.

Iš tikrųjų, Dereko Tompsono idėja nėra visiškai nauja. Jau 20 a. antroje pusėje postindustrinės visuomenės sampratos kūrėjas Danielis Belas pranašavo profesinius pokyčius - nekvalifikuoto darbo nykimą dėl automatizacijos bei kūrybingesnio, intelektinių pastangų reikalaujančių profesijų klestėjimą. Tačiau kai kurie pokyčiai, tarp jų ir bibliotekose, vyksta jau dabar. Pavyzdžiui, bibliotekos remia savilaidą ir organizuoja kūrybinio rašymo seminarus, padeda pradėti savo verslą, steigia viešai prieinamas laboratorijas, kuriose piliečiai gali pasinaudoti įvairiausia įranga. Taigi, iš tikrųjų, bibliotekos gali pasinaudoti jau šiuo metu vykstančiais pokyčiais ir sustiprinti savo bendruomenės centro vaidmenį.

Parengta pagal:

ALVAREZ, B. Public libraries in a jobless society. Public Libraries Online [interaktyvus]. 1 September 2015 [žiūrėta 2015 m. rugsėjo 6 d.]. Prieiga per internetą: http://publiclibrariesonline.org/2015/09/public-libraries-in-a-jobless-society/

THOMPSON, Derek. A world without work. The Atlanthic Monthly [interaktyvus].  July / August 2015 [žiūrėta 2015 m. rugsėjo 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.theatlantic.com/magazine/archive/2015/07/world-without-work/395294/

2015-08-31

Robotas-bibliotekininkas: eksperimentas Kolorado viešojoje bibliotekoje

Šaltinis: Public libraries online
Kolorado Longmonto viešojoje bibliotekoje neseniai apsigyveno robotas-bibliotekininkas vardu Bibli. Tai - vis dar prototipas, bet tikimasi, kad greitai robotas taps pilnaverčiu bibliotekos komandos nariu. Bibli gali atsakyti į skaitytojų klausimus, nedidelėje erdvėje parodyti, kur rasti knygą, netgi papasakoti istoriją. Robotas pirmiausia skirtas autizmo sutrikimų turintiems vaikams.

Bibli - tai verslo įmonių, bibliotekininkų ir skaitytojų komandos bendro metų darbo vaisius. Kuriant robotą buvo siekiama pagerinti bendravimą su įvairių autizmo sutrikimų turinčiais vaikais. Pasirodė, kad tokie vaikai gerai sutaria su robotu ir padėjo jį kurti.

Dažnai atrodo, kad kurti robotą - tai pakankamai brangus eksperimentas. Tačiau Bibli kūrimas kainavo mažiau, negu 3000 JAV dolerių. Manoma, kad jau 2016 metais, Bibli bus komercializuotas ir prieinamas kitoms viešosioms bibliotekoms.

Parengta pagal:

WEADLEY, K. Build a robot and add it to your staff. Iš Public Libraries Online [interaktyvus]. 18 August, 2015 [žiūrėta 2015 m. rugpjūčio 31 d.]. Prieiga per internetą: http://publiclibrariesonline.org/2015/08/build-a-robot-and-add-it-to-your-staff/

2015-08-17

Bibliodviratis - žiniai apie bibliotekas skleisti

Šaltinis: Silive.com
Niujorko viešųjų bibliotekų sistemos Stapletono bibliotekoje įgyvendinta šauni idėja - sukurtas bibliodviratis. Jis skirtas populiarinti vietos bibliotekas, jų filialus ir skatinti gyventojus naudotis viešųjų bibliotekų paslaugomis. Bibliodviratis - tai dviratis, kuriame ant dviejų galinių ratų įkomponuota didelė knyga, talpinanti lentynas. Atidarius milžinišką knygą gyventojai gali rinktis įvairius skaitinius. Planuojama, kad dviratis bus naudojamas dalyvauti įvairiose šventėse, lankytis gyventojų susibūrimo vietose. Bibliodviratis leis gyventojams vietoje gauti bibliotekos skaitytojo kortelę, pasiskolinti knygą, kurią galima grąžinti artimiausiame viešosios bibliotekos filiale.

Tokia iniciatyva siekiama parodyti, kad bibliotekos yra arčiau mūsų, nei įprasta manyti. Tuo pačiu gyventojams paprasčiau sužinoti apie galimybę naudotis bibliotekų paslaugomis.

Parengta pagal:

LORE, Diane C. Stapleton library, Staten Island MakerSpace, team up to unveil "book bike". Iš Silive.com [interaktyvus]. 3 August, 2015 [žiūrėta 2015 m. rugpjūčio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.silive.com/eastshore/index.ssf/2015/08/stapleton_library_staten_islan.html

2015-08-12

Jaunųjų bibliotekininkystės specialistų forumas Šventojoje

Dalyviai po mokymų "Asmeninė lyderystė", aut. D. Dobilinskas
2015 m. rugpjūčio 5-7 d. Šventojoje (UAB Sveikatos centras „Energetikas“) vyko Lietuvos bibliotekininkų draugijos Jaunųjų specialistų sekcijos vykdomo projekto „Tarptautinis jaunųjų bibliotekos specialistų diskusijų forumas: iniciatyvumas ir lyderystė bibliotekoje“ veiklos. Trijų dienų veiklose dalyvavo 35 jaunieji bibliotekų specialistai, kurie mokėsi asmeninės lyderystės, diskutavo apie jauno specialisto galimybes ir iniciatyvas bibliotekose, susipažino su kolegomis, dalijosi patirtimi.

Įgyvendinant projekto tikslą – plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą bibliotekų sektoriuje, siekiant didesnės patirties sklaidos tarp jaunųjų specialistų – diskusijų forume dalyvavo ir 6 svečiai iš užsienio bibliotekų – Elina Sniedze ir Antra Vasilevska iš Latvijos, Maris Nool ir Liina Tamm iš Estijos, Iaroslava Khimich ir Viktoriia Polova iš Ukrainos. Svečiai pristatė savo šalies bibliotekininkų asociacijų veiklas, dalijosi patarimais, patirtimi apie jaunimo iniciatyvas bibliotekų sektoriuje, diskutavo apie kasdienes problemas ir veiklas. Nuotoliniu būdu bibliotekų sektoriaus veiklas pristatė ir Rusijos atstovės Olina Ekaterina ir Viktoriia Skoriak. Visos specialistės prisideda prie savo šalies jaunųjų bibliotekininkų veiklų ir iniciatyvų – pranešimai buvo įkvepiantys ir kiekvienas klausęsis turėjo ką įsidėmėti ir pasižymėti.

Projekto organizatoriai, aut. D. Dobilinskas
Po įtemptų diskusijų ir mokymų dalyviai mėgavosi geru oru prie jūros, dalyvavo jaunųjų specialistų „Protų mūšyje“ , kuris įtraukė ir dalyvius iš užsienio. Trys dienos formalaus ir neformalaus bendravimo nuostabioje aplinkoje – puiki galimybė kolegoms pažinti vienas kitą, įgyti naujos patirties ir žinių. „Organizavimas visuomet atima daug jėgų ir laiko, tačiau susitikimas su visais viską atperka. Visuomet norisi dar“ – teigia projekto vadovė Eglė Grigaitė.

Paskutinę projekto veiklų dieną atvykusi Lietuvos bibliotekininkų draugijos Pirmininkė bendravo su dalyviais, pristatė naujausias veiklas ir pasiekimus Lietuvos bibliotekų sektoriuje. Su svečiais aptartos naujos iniciatyvos ir susitikimai.


Šis projektas yra 2014 m. vykdyto projekto „Lietuvos bibliotekų jaunųjų specialistų kompetencijų ugdymo stovykla“ tęsinys, vėl subūręs jaunuosius profesionalus kompetencijų ugdymo veikloms ir gerosios patirties sklaidai. Projektą rengė ir įgyvendino Lietuvos bibliotekininkų draugijos jaunieji specialistai. Projekto vadovė – Eglė Grigaitė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnioji metodininkė.

Prie sėkmingų veiklų įgyvendinimo prisidėjo LBD Pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, Birštono viešosios bibliotekos buhalterė Violeta Bajorienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekos vyriausioji specialistė, LBD Tarybos narė Sigutė Urbonavičienė, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laima Pačebutienė, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos LBD skyriaus pirmininkė Airida Samavičienė, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė, LBD Tarybos narė Ramunė Mauricaitė.

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.


Eglė Grigaitė
Vyresnioji metodininkė
Kompetencijų ugdymo grupė
Strateginės plėtros ir inovacijų centras
Kauno apskrities viešoji biblioteka

2015-08-02

Pasakos gestų kalba: Kauno apskrities viešosios bibliotekos projektas

Kauno apskrities viešosios bibliotekos projekto „Pasakos gestų kalba“ idėja – sukurti inovatyvią pasakų skaitymo skatinimo formą klausos negalią turintiems vaikams ir jų tėvams, kad jau ankstyvoje vaikystėje kurtieji pradėtų domėtis pasakomis, būtų lavinama jų vaizduotė.

Pasakų vaidmuo

Vystantis vaiko asmenybei, pasakos atlieka labai svarbų vaidmenį: teikia mąstymo ir veiklos pavyzdžius, padeda pažinti ir suprasti kitų ir savo poelgių motyvus, moko savikontrolės, reikšti savo norus bei siekti tikslų. Lietuvių gestų kalba yra emocionalumu grįsta kalba, kuriai būdinga veido išraiškų įvairovė, rankų plastika bei jausmingumas.

Inovatyvi paslaugų forma

Įgyvendinant projektą „Pasakos gestų kalba“, nuo 2015 m. rudens į bibliotekos e-paslaugų sąrašą bus įtraukta novatoriška paslauga, tenkinanti specialiuosius kurčiųjų poreikius ir didinanti jų integraciją į visuomenę. Naudojant IT priemones ir inovatyvias paslaugų formas, bus sukurtas naujas vaizdo įrašų archyvas internete. Taip biblioteka priartės prie dar nepasiektos ir neįtrauktos auditorijos – vaikų su klausos negalia.

Pasakų pritaikymas klausos negalią turintiems vaikams

Bendradarbiaujant su Kauno kurčiųjų reabilitacijos centru, iš KAVB fondo buvo atrinktos ir išverstos į gestų kalbą 10 liaudies pasakų vaikams. Siekiant pritraukti ir išlaikyti dėmesį, turinys bus pritaikytas klausos negalią turintiems vaikams, susidomėjimą sekama pasaka skatins animuoti fragmentai.

Dalijamės akimirkomis iš pirmųjų projekto veiklų – pasakų gestų kalba filmavimo.

Diana Poliakovaitė
Viešųjų ryšių specialistė Komunikacijos vadybos ir projektų grupė
Strateginės plėtros ir inovacijų centras, 228 kab.
Kauno apskrities viešoji biblioteka