2014-12-23

Žirmūnuose atidaryta moderni viešoji biblioteka. Vaizdo reportažas.


Baigiantis metams, sostinė irgi įteikia kalėdines dovanas miestiečiams, kurios juos džiugins ištisus metus. Žirmūnuose atidaryta moderni viešoji biblioteka. Kviečiame žiūrėti Penki TV reportažąhttp://www.penki.lt/lt/Knygos-per-Penki-TV-B-Vanago-Dakaras-ir-interviu-su-G-Dauguvietyte.video?id=257293



Rimtos ir šmaikščios citatos apie bibliotekas ir bibliotekininkus

Šaltinis: Amazon.com
Artėjant šventėms siūlau pasiskaityti citatas apie bibliotekas ir bibliotekininkus:

"Tie, kas tiki, kad gali perskaityti MARC įrašą nesinaudodami jokiomis gairėmis, yra arba įgūdę kataloguotojai, arba tie, kas turi rimtą narkotinę priklausomybę" (Roy Tennant, Library Journal, 2002).

"Bibliotekininkai: galingesni už Google paiešką, draugiškesni už AskJeeves, geriausi natūralios kalbos varikliai rinkoje" (Erica Olsen, Librarianavengers.org).

"Plačiąja prasme, klasifikavimas - tai žinių visumos organizavimas į sistemą, remiantis tam tikrais tvarkos principais. Tai pamatinė žmogiškojo proto veikla" (Lois Mai Chan, Cataloging and classification: an introduction).

"Tam, kas turi biblioteką ir sodą, daugiau nieko nereikia" (Markas Tulijus Ciceronas).

"Kai kas mano, kad [kataloguotojai] - tai ateiviai iš tolimos galaktikos, kurie atkeliavo į Žemę, kad padėtų šiek tiek apsitvarkyti" (Will Manley, American Libraries Magazine, 1994).

"Ką mes turime be bibliotekų? Mes neturime praeities ir ateities" (Ray Bradbury).

"Manau, kad dydis bibliotekininkas turi turėti šviesų protą, tvirtą ranką ir dar daugiau - didelę širdį... esu linkęs manyti, kad visi žmonės [žodžių žaismas - men angl. ir žmonės, ir vyrai], kurie pasieks tokią didybę, bus moterys" (Melvil Dewey, Library Journal, 1899).

"Bibliotekos pačiu savo būvimu kvestionuoja galingųjų autoritetą" (Alberto Manguel, Index of Censorship, 1999).

Parengta pagal:

The librarian's book of quotes. Compiled by Tatyana Eckstrand. Chicago: American Library Association, 2009. 217 p.

2014-12-21

Projekto DiXL rezultatai: mokymosi visą gyvenimą programos sklaida bibliotekose


2012-2014 m. vykdytas projektas DiXL siekė sukurti Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatų sklaidos modelį bibliotekose.

Siekiant sėkmingai ir plačiai panaudoti Mokymosi visą gyvenimą programos projektų rezultatus yra labai svarbu užtikrinti mokymosi visą gyvenimą organizacijų bei bibliotekų efektyvų bendradarbiavimą. Tokią išvadą paskelbė projekto „Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatų sklaida bibliotekose“ (www.dixl.eu) dalyviai.
Projekto metu sukurtas novatorškas projektų rezultatų sklaidos modelis. Šis modelis yra publikuotas visomis projekto partnerių kalbomis ir jį galima parsisiųsti iš projekto tinklapio:
Projekto metu kiekvienoje projekto partnerių šalyje buvo išbandyti novatoriški bibliotekų ir mokymosi visą gyvenimmą organizacijų bendradarbiavimo būdai. Remiantis gerosiomis pilotinio bandymo praktikomis sukurtas savarankiško mokymosi priemonių rinkinys, kuris yra atvirai prieinamas visiems: http://lpf.lt/dixl/lt/main
Projekte asocijuotais partneriais dalyvavusios bibliotekos savo tinklaraščiuose patalpino nuorodą į projekto metu viešinamų tematinių Mokymosi visą gyvenimą projektų tinklalapius: http://lpf.lt/LLP/.

Viešinamų projektų temos:

· Moterų ir vyrų lygybė

· Kalbų mokymasis bei kultūrinis bendravimas

· Informacinių komunikacinių technologijų panaudojimas mokymuisi

· Sauga darbe

Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie sėkmingo projekto įgyvendinimo: tiek viešinant projektus, tiek dalyvaujant poreikių analizės tyrime, kurio rezultatai taip pat yra atvirai prieinami projekto interneto svetainėje: http://dixl.eu/wp-content/uploads/NARreport_final_LT_27102014.pdf
  
Daugiau informacijos gali suteikti projekto partneris Lietuvoje
Socialinių inovacijų fondas / www.lpf.lt; 8 37 206575; sif@lpf.lt
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

2014-12-17

Atnaujintas Bibliotekininkų kompetencijų sąvadas

Šaltinis: Webjunction
2009 m. išanalizavus įvairių profesinių asociacijų ir susivienijimų rekomenduojamų bibliotekininko kompetencijų sąrašus (dažniausiai, sukurtų JAV), Webjunction - mokymų bibliotekininkams tiekėjas, sukūrė Bibliotekininkystės kompetencijų sąvadą. Šiais metais atėjo laikas jį atnaujinti.

Smalsu, kokiomis kompetencijomis pasipildė sąrašas. Pasirodo, ypatingas dėmesys atnaujinant sąvadą buvo skirtas trims sritims: atskaitomybei, 21 a. gebėjimų ugdymui ir bendruomenės įtraukties kompetencijoms.

Regis, šių kompetencijų atsiradimas sąvade labai logiškas. Šiandien bibliotekos turėtų aktyviai demonstruoti savo veiklos rezultatus, įrodyti savo svarbą. Todėl bibliotekininkai turėtų gebėti rinkti ir analizuoti duomenis apie bibliotekos veiklą. Sąvadas pradedamas nuo esminių bibliotekininko kompetencijų, kuriais laikomos gebėjimas naudotis šiuolaikinėmis technologijomis bei asmeniniai ir tarpasmeniniai gebėjimai, kurios apibūdina bendradarbiavimo, lyderystės, etinių vertybių ir kitos kompetencijos. Taip pat sąvade atsirado daugiau vietos ir bendruomenės įtraukčiai - šiuolaikinės bibliotekos stengiasi pasiekti didesnę vartotojų auditoriją, o tai reikalauja nemažai žinių ir gebėjimų - nustatyti informacinius poreikius, bendradarbiauti su įvairiomis bendruomenėmis, stebėti informacijos elgsenos ir poreikių pokyčius.

Manau, šis sąvadas naudingas siekiant apibūdinti, ką turėtų žinoti ir gebėti šiuolaikinis bibliotekininkstės specialistas. Kviečiame pasiskaityti!

Parengta pagal:

Competency index for the library field [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014 m. gruodžio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.webjunction.org/content/dam/WebJunction/Documents/webJunction/2014-03/Competency-Index-2014.pdf

2014-12-09

Pristatomas tyrimas apie skaitmeninės leidybos situaciją Lietuvoje

Šaltinis: VU Komunikacijos fakultetas
Kita antradienį, gruodžio 16 d. Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (Saulėtekio al. 5) 14 val. organizuojamas tyrimo apie skaitmeninę leidybą Lietuvoje rezultatų pristatymas ir diskusija. Tyrimą atliko VU Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto mokslininkai.

Programa:

14:00 val. Lietuvos skaitmeninės leidybos situacijos tyrimo rezultatų pristatymas
14:30 val. Kavos pertraukėlė
15:00 val. Skaitmeninės leidybos perspektyvos Lietuvoje. Apskrito stalo diskusija

Renginį ves dr. Andrius Šuminas.

Tyrimo rezultatus pristatys:

prof. dr. Elena Macevičiūtė (projekto vykdytoja, Vilniaus universitetas / Buroso universitetas (Švedija))
dr. Arūnas Gudinavičius (projekto vadovas, Vilniaus universitetas)

Diskusijoje dalyvaus:

Dr. Saulius Žukas (leidyklos „Baltos lankos“ generalinis direktorius)
Dr. Elmundas Žalys (leidyklos TEV generalinis direktorius)
Jonas Balčiūnas (Lietuvos edukologijos universiteto leidyklos direktorius)
Vidmantas Čičelis (naujosknygos.lt, UAB „Sono LT“ direktorius)
prof. dr. Remigijus Misiūnas (Leidybos bakalauro studijų programos komiteto pirmininkas, Vilniaus universitetas)

Lyginamasis tyrimas atliktas kartu su tarptautine grupe tyrėjų, vykdančių įvairių mokslo sričių tyrimus Europos mokslinių ir techninių tyrimų bendradarbiavimo programos COST veikloje „Skaitymo raida skaitmeninimo amžiuje“.

2014-12-04

Bibliotekos - jaunimo mokymosi laboratorijos

Šaltinis: IMLS
JAV Bibliotekų ir muziejų paslaugų institutas paskelbė ataskaitą apie mokymosi laboratorijos jaunimui bibliotekose. Mokymosi laboratorijų jaunimui idėja grindžiama visuminio mokymosi (angl. connected learning) koncepcija (apie visuminį mokymąsi daugiau - čia). Remiantis šia koncepcija jaunuolis, įsitraukęs į visuminį mokymąsi:

  • Siekia naujų žinių toje srityje, kur jis jaučia didžiausią motyvaciją ir susidomėjimą, 
  • Gauna pagalbą ir palaikymą iš savo socialinės aplinkos (draugų, mentorių, benraminčių) 
  • Naujų gebėjimų įgijimą sieja su ateities karjera.

Apie tokias kūrybines dirbtuves bibliotekose jau rašėme tinklaraštyje aptardami YOUmedia atvejį.
Kokie gi yra pagrindiniai mokymosi laboratorijų bruožai?

  • Paprastai mokymosi laboratorija - tai vieta, kurioje įvairių interesų turintys jaunuoliai gali susitikti su suaugusiais mentoriais ir gali gilintis ir tyrinėti juos dominančius dalykus.
  • Mokymosi laboratorijoje jaunuoliams teikiama prieiga prie jų idėjoms plėtoti ir žinioms gilinti reikalingų skaitmeninių įrankių ir tradicinių priemonių.
  • Tokiose laboratorijose pagrindiniu mokymosi varikliu laikomas besimokančiojo susidomėjimas, o veikla orientuota į konkretaus produkto sukūrimą.
  • Jaunuoliams laboratorijos padeda įgyti ateityje naudingus gebėjimus, pasirinkti ir siekti karjeros tam tikroje srityje.
  • Kad pasiektų visų aptartų tikslų, mokymosi laboratorijos skatina pasitelkti bendruomenės išteklius - bendradarbiavimą tarp įvairių organizacijų ir bendruomenės narių.

Gal ir jūsų bibliotekoje atsiras vietos mokymosi laboratorijai? Susipažinkite su visu ataskaitos tekstu:

Learning labs in libraries and museums: transformative spaces for teens [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014 m. gruodžio 4 d.]. Prieiga per internetą: http://www.imls.gov/assets/1/AssetManager/LearningLabsReport.pdf

2014-11-28

Vienos lėlės nuotykiai Niujorko viešojoje bibliotekoje

Šaltinis: AG stuff on Pinterest
2013 m. Niujorko viešosios bibliotekos Ottendorfer filiale prasidėjo dar 19 a. pagamintos lėlės Kirsten Larson nuotykiai. Ilgą laiką lėlė tiesiog sedėjo vaikų skyriaus lentynoje. Tačiau sumani bibliotekininkė Thea Taube nutarė skolinti lėlę bibliotekos mažosioms skaitytojoms. Iš pradžių iniciatyva buvo neformali. Lėle susižavėjusios skaitytojos buvo tiesiog paraginamos pasikviesti Kirsten į svečius. Pasirodė, kad nemažai šeimų tiesiog negalėjo sau leisti nupirkti 110 JAV dolerių kainuojančios lėlės, o kai kurie tėvai nepirko mergaitėms lėlių dėl įvairių pažiūrų ir ugdymo sumetimų.

Labai greitai keliauti mėgstanti lėlė pasidarė itin populiari tarp mažųjų bibliotekos skaitytojų. Todėl greitai susidėvėjo. Kai apie šią istoriją papasakojo New York Times, į biblioteką pasipylė geranoriškų skaitytojų pasiūlymai. O į išradingą Ottendorfer filialą atkeliavo kelios naujos lėlės.

Po šių įvykių ir paramos bibliotekininkė Thea Taube sumanė skolinti naujas lėles dežutėse, kuriose mergaitėms buvo paruoštos knygutės ir dienoraštis, kuriame galima aprašyti, kaip lėlė svečiavosi jų namuose. Bibliotekininkė taip pat nutarė rengti susitikimus ir bendrauti su lėlę pasiskolinusiais vaikais.

Įdomus pasakojimas, o šaunios idėjos visuomet - labai paprastos. Tikiuosi, ši žinutė pažadins šventines nuotaikas ir Lietuvos bibliotekose.

Lėles skolina ir kitos bibliotekos, pvz.: http://library.arlingtonva.us/american-girl/

Parengta pagal:

KILGANNON, C. At a library, an outporing of support, and new dolls. Cityroom: New York Times blog [interaktyvus]. 2013, Janurary 29 [žiūrėta 2014 m. lapkričio 28 d,]. Prieiga per internetą: http://cityroom.blogs.nytimes.com/2013/01/29/at-a-library-an-outpouring-of-support-and-new-dolls/?_r=0

2014-11-20

Bibliotekų ateities centras - naujas Amerikos bibliotekų asociacijos padalinys

Šiais metais Amerikos bibliotekų asociacija (ALA) įsteigė Bibliotekų ateities centrą - naują padalinį, kuris padės bibliotekų vadovams strateginio planavimo srityje. Centre bus kaupiama informacija apie pagrindines socialines, ekonomines, politines ir technologines tendencijas, kurios turi reikšmingą įtaką bibliotekų veiklai. Svetainėje jau pradėta kaupti Tendencijų biblioteka (Trends library). Joje galima rasti įvairių tendencijų sąrašą, išskleidus nuorodą į atskirą tendenciją rasime jos apibūdinimą, svarbos pagrindimą, svarbius statistinius duomenis, galimą poveikį.

Be to, centro darbuotojai pasiūlys bibliotekininkams inovatyvių metodų, kurie padės planuoti ir sistemiškai galvoti apie bibliotekos ateitį. Galiausiai, centras bendradarbiaus ir plėtos ryšius su įvairiais ekspertais ir bibliotekų veiklos novatoriais. Tai padės bibliotekoms spręsti įvairias veiklos problemas. Svetainėje skelbiamas Ateities bibliotekų tinklaraštis, kuris dar tik pradėtas rašyti, tačiau jau pateikia kelias nuorodas į įvairius renginius.

Manau, kad centro svetainė, kurioje bus kaupiamos ir bibliotekoms svarbios mokslinės ataskaitos, tyrimai ir straipsniai būtų naudinga ir Lietuvos bibliotekininkystės specialistams.

Parengta pagal:

FIELS, K. M. Who will shape the future? American Libraries Magazine [interaktyvus]. November / December 2014 [žiūrėta 2014 m. lapkričio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.americanlibrariesmagazine.org/issue/novemberdecember-2014

Library of the future [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014 m. lapkričio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ala.org/transforminglibraries/future

2014-11-14

Kad raidės nesipainiotų - šriftai žmonėms su skaitymo sutrikimais

"Savo kailiu" disleksiją  patyręs olandų dizaineris Christian Boer sukūrė specialų kompiuterinį šriftą, kuris padeda tokį skaitymo sutrikimą turintiems žmonėms lengviau suprasti tekstus. Šriftas vadinasi Dyslexie ir gali būti atsisiunčiamas į vartotojo kompiuterį. Raidžių spalvos - tamsiai mėlynos, nes tokios spalvos tekstą disleksiją turintiems žmonėms skaityti daug maloniau. Pagrindiniai sprendimai, kurie pagerina teksto skaitymą - pastorinta raidžių apatinė dalis, didesni tarpai tarp raidžių, vizualiai atskiriamos panašios raidės (pvz., "veidrodinės" - "b" ir "d"). Kaip sako pats šrifto kūrėjas, dislektikai skaitydami dažnai nesąmoningai mintyse apverčia raides, painioja raidžių seką. Todėl verta kiek įmanoma labiau išryškinti raidžių skirtumus. Panašiais principais (galbūt, išskyrus spalvą) veikia ir kitas šriftas - OpenDyslexic - tai atviro kodo produktas, kurį vartotojas gali atsisiųsti į savo kompiuterį. Kol kas tai anglų kalbai tinkantys šriftai.

Kita įdomi naujovė: mokslininkų - tėvo ir sūnaus Nevillo ir Darylo Brownų rengiamas žodynas dislektikams. Tyrinėtojų manymu, iš tradicinių žodynų dislektikams nėra jokios naudos. Todėl mokslininkų sumanytame žodyne žodžiai pateikiami ne abėcėlės seka, o grupuojami pagal prasmę. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, tą pačią šaknį turintys žodžiai atsiras šalia, nors ir prasideda iš skirtingų raidžių. Žodyne jau pateikiama apie 50000 žodžių. Žodyno sudarymo darbus tikimasi pabaigti per 2015 metus.

Taigi ir bibliotekoms verta stebėti naujoves, nes, pavyzdžiui, šriftai praverstų ir bibliotekų vartotojams, kurie skaito tekstus užsienio kalba savo kompiteriuose. Įdomu sulaukti ir naujojo žodyno pasirodymo.

Parengta pagal:

CHAPPELL, B. For dyslexics, a font and a dictionary that are meant to help. Iš NPR [interaktyvus]. 2014, November 11 [žiūrėta 2014 m. lapkričio 14 d.]. Prieiga per internetą: http://www.npr.org/blogs/thetwo-way/2014/11/11/363293514/for-dyslexics-a-font-and-a-dictionary-that-are-meant-to-help 

2014-11-04

Tvarios kolekcijos: apie šiuolaikinius fondų valdymo sprendimus akademinėms bibliotekoms

Amerikiečių konsultantų, ilgą laiką dirbusių su akademinėmis bibliotekomis, komanda sukūrė labai naudingą tinklaraštį SCS: Sustainable Collection Services (Tvarių fondų paslaugos). Jame autoriai dalijasi savo patirtimi ir žiniomis apie fondų valdymo sprendimus. Tinklaraščio ir tvarių fondų konsultavimo paslaugų idėja kilo pastebėjus, kad akademinės bibliotekos susiduria su fondų valdymo problemomis:

"Problema atsirado dar 2007 metais. Vienoje bibliotekoje po kitos jie stebėjo lentynas, kurios buvo perpildytos knygų, ... dažniausiai nenaudojamų. Paprasta tiesa buvo ta, kad bibliotekos skyrė nepakankamą dėmesį knygų nurašymui. Bibliotekos atlikdavo nurašymą, tačiau į šią veiklą niekada neįdėdavo tinkamų pastangų."

Taigi, kaip galima spėti tinklaraštyje autoriai ne tik pateikia informacijos apie savo konsultavimo paslaugas, bet dalijasi savo ir kitų profesionalų patirtimi, kokius sprendimus galima taikyti siekiant užtikrinti efektyvų fondų valdymą ir jų naudojimą.

Mano galva, naudingiausia tinklaraščio teminė skiltis - Žinių bazė (Knowledge base). Joje pateikiami straipsnių, atvejų aprašymų, ataskaitų ir kitų naudingų išteklių sąrašai labai aktualiomis temomis. Tinklaraštyje galima rasti nuorodų į tekstus apie fondų nurašymą, šiuo metu itin populiarų kolektyvinio fondų valdymo sprendimus, skaitmeninį saugojimą, bibliotekos erdvių planavimą ir kt.

Kviečiu pasiskaityti!

2014-10-26

Kauno gyventojams pristatytas modernus Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos padalinys

Š. m. spalio 20 d. duris atvėrė Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Šilainių padalinys. Visiškai naujas, lofto tipo (500 kv. m.) bibliotekos padalinys, įsikūręs Baltų pr. 81 (II a.) – moderni kultūros ir švietimo erdvė Kauno mieste.

Nuo pat ryto bibliotekoje „apsigyveno“ šventinis šurmulys, kurį papildyti buvo kviečiami visi miestiečiai bei svečiai. Sveikinimo žodį tarė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Šilainių bendruomenės atstovai. Muzikinius kūrinius atliko Kauno 1-os muzikos mokyklos ir Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos jaunieji muzikantai, vadovaujami mokytojos Redos Labanauskienės.

Vaikų erdvėje vyko inovatyvaus lavinamojo žaidimo „Muzikos sala“ pristatymas. Užsiėmimus vedė Kauno 1-os muzikos mokyklos mokytojos Jovita Vaičiulienė ir Reda Labanauskienė. Mėgstantys rašyti vyresnės ir jaunesnės kartos atstovai buvo kviečiami dalyvauti įtraukiančiame projekto „Vieno daikto istorijos“ pristatyme. Tai gali būti vienintelis daiktas, kurį mums paliko senelė arba senelis, tėvas arba mama. Atėjo laikas, kad šis daiktas būtų ištrauktas iš tamsios, dulkėtos spintos ar pastogės, o jo autorius pagerbtas. „Vieno daikto istorijos“ – tai pasakojimai apie mūsų šeimas.

Pranešimą „Išmaniųjų technologijų pritaikymas kasdieniame gyvenime“ skaitė Kauno technologijos universiteto studentai. Jo metu jauniesiems lankytojams buvo pristatytos sparčiai populiarėjančios išmaniųjų įrenginių aplikacijos bei žaidimai. Klausytojai buvo supažindinti su programinės įrangos subtilybėmis ir pranešėjų tam kuriamais sprendimais.

Į biblioteką buvo kviečiamos ir jaunos šeimos su vaikučiais, kadangi specialiai joms buvo paruoštas „Sveikos šeimos“ klubo veiklos pristatymas, kurį vedė psichologė Rasa Vaitkienė. Užsiėmimo metu buvo galima išgirsti praktinių patarimų, kaip gyventi sveikai bei diegti įgūdžius savo atžaloms.

Norintys aktyvesnio užsiėmimo visą dieną galėjo išmėginti save bei savo komandą žaidžiant „HobbyShop“ paruoštus žaidimus, skirtus lavinti greitą reakciją, plėsti geografines bei literatūrines žinias.

Naujoje erdvėje taip pat buvo atidaryta pirmoji padalinio paroda – fotografų Dariaus Žuko bei Gintarės Jarašienės fotografikos bei fotografijos darbai, įkvėpti apmąstymų apie gyvenimą, laiką, priežastį bei pasekmes... Filosofinio pobūdžio kūriniai nagrinėja gamtos ir simbolių sąsajas, jų reikšmę žmogui. Ši paroda veiks iki lapkričio 20 dienos.

Vakare, tęsiantis muzikinei programai, lankytojai galėjo klausytis VDU Muzikos akademijos S. Martinaitytės klasės studento Jurgio Jarašiaus bei VDU Muzikos akademijos R. Zubovo klasės studentės Justinos Gerulaitytės atliekamų kūrinių.

Visą dieną bibliotekos padalinyje veikė „Laimės šulinio“ loterija, kurios laimėtojų laukė prizai.

Parengė:

Vyresn. bibliotekininkė Inga Stasiūnaitė




2014-10-24

Di-XL seminaras bibliotekininkams

2014 m. spalio 17 d. Socialinių inovacijų fondas organizavo baigiamąjį projekto Di-XL seminarą bibliotekininkams Di-XL: visą gyvenimą mokymosi programos projektų rezultatų sklaida.  Seminare dalyvavo Kauno apskrities ir Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešųjų bibliotekų specialistai. Seminaro metu pristatyta: projekto rezultatas – leidinys „Libraries as Powerful Partners in Dissemination and Exploitation of Lifelong Learning Projects“ („Bibliotekų ir mokymosi visą gyvenimą programos vykdytojų partnerystė propaguojat ir panaudojant projektų rezultatus“), Lietuvos ir užsienio partnerių patirtis projekte, konferencijos Latvijoje įspūdžiai ir praktika („Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatų sklaida bibliotekose“ konferencija), surengta interaktyvi sesija seminaro dalyviams.

Apie renginį paskelbta informacija: http://blogas.kvb.lt/2014/10/23/di-xl-seminaras-bibliotekininkams/,  http://www.kaunas.mvb.lt/index.php/lt/home-aktualija/di-xl-seminaras-bibliotekininkams.html

Plačiau apie projektą galima rasti čia: www.dixl.eu

2014-10-22

„Stotelė – Biblioteka“ startuoja Utenos radijo bangomis FM 103.9

Nuotrauka: Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos
Šiandien biblioteka gyva, aktyvi, dinamiška. Eina paskui laiką ir šiandieninį savo lankytoją. Jei dar neatvėrėte bibliotekos durų ir nežinote, kas joje vyksta, pasak „Utenos radijas“ direktoriaus Lino Bražionio, tą galėsite padaryti automobilyje, biure, virtuvėje, telefone. Jau nuo spalio 22 d., 14 valandos prasidės naujos laidos „Stotelė – Biblioteka“ transliavimas „Utenos radijuje“.

Kodėl radijo laidai pasirinkome tokį pavadinimą ir ką klausytojai girdės eteryje? „Stotelė - Biblioteka“ labai atitinka šios dienos skubančio žmogaus judėjimo kryptį: daug dirbu, užbėgu į biblioteką knygos, lėktuvo bilieto ar dokumento kopijos. Tinka ir žmogui, turinčiam daugiau laisvo laiko: bibliotekoje randu įvairių veiklų - galiu išmokti naujų dalykų, skaityti spaudą, pasiklausyti naujos knygos pristatymo. Tinka ir jaunam žmogui: čia galiu susitikti su bendraamžiais ir bendraminčiais ir sukurti kažką naujo. Tinka ir mažiems, šeimoms su vaikais – čia galima puikiai praleisti laiką“,- pristatydama naują bibliotekos projektą, sako direktorė Vida Garunkštytė.


Nuotrauka: Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos
Radijo laidoje startuoja ir keturios rubrikos apie tai, kas vyksta bibliotekoje. Rubrika „Infonamas“ bus skirta vaikams ir apie vaikus. „Svečio kėdėje“ kalbinsime bibliotekos svečius: rašytojus, muzikantus, aktorius, politikus, pedagogus ir kitus aktyvius veikėjus. „Bibliotekos triukšmas“ transliuos kasdienius bibliotekos įvykius: parodų pristatymus, renginius, mokymus, kūrybines dirbtuves, įvairias akcijas. Ir kaipgi biblioteka be knygų? Todėl knygų naujienos, top‘ai, senų knygų atradimai ar „prisikėlimai“, nuomonės bus girdimos rubrikoje „Knyga su prieskoniu“.

Kaip kilo idėja atsirasti šiai laidai „Utenos radijo“ stotyje, Linas Bražionis sako, jog: „Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė yra labai aktyvi, todėl nesunkiai pavyko susitarti, jog pačios bibliotekininkės rengtų laidas apie tai, kas vyksta šioje įstaigoje. Mes matome, kad biblioteka iš tikrųjų yra mobilus, pulsuojantis organizmas, ne tik vieta, kur išduodamos knygos.“ Biblioteka viešindama savo veiklas naudojasi įvairiomis medijomis, o „atskira radijo laida – tai didesnė galimybė pasiekti savo lankytojus (o gal ir ne lankytojus) ir pakviesti juos naudotis bibliotekos paslaugomis“, - prisipažįsta bibliotekos direktorė.

Įsijunk radiją ir pasiklausyk naujos laidos trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 14.00 val.

Iki susiklausymo „Stotelė - Biblioteka“.

Parengė Dainora Narkūnienė

Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka

2014-10-15

Knygos per „Penki TV“: V. Račickas – vaikų skaitymas priklauso nuo mokytojų ir bibliotekininkų


Laidos „Knygos per „Penki TV“ kūrėjai kviečia žiūrėti pokalbį su Vytautu Račicku, kuris ne tik dalijasi prisiminimais apie savo kūrybinio kelio pradžią, bet ir paliečia opias problemas. Apie tai, kokia turi būti gera knyga paaugliams, kodėl jiems trūksta originalios literatūros, kalbėjomės su vienu skaitomiausių rašytojų Lietuvoje.  Taip pat V. Račickas  dalijausi savo įžvalgomis apie mokytojų ir bibliotekininkų vaidmenį skatinant mokinių skaitymą.
Kviečiame žiūrėti: http://www.penki.tv/knygos

2014-10-14

My Library Story - bibliotekų atstovavimo iniciatyva

Šaltinis: Library Journal, My Library Story
Žinoma leidykla Gale inicijavo įdomų projektą - interaktyvią svetainę Mano bibliotekos istorija (My Library Story), kuriame bibliotekų skaitytojai gali papasakoti apie tai, kaip bibliotekos pakeitė jų gyvenimą.

Bibliotekų skaitytojai - mokytojai, besimokantieji, studentai, tėvai ir kt. skatinami paskelbti svetainėje savo unikalų patyrimą naudojantis biblioteka ir jo poveikį įvairiems gyvenimo pokyčiams. Svetainė leidžia skelbti pakankamai ilgus tekstus ir juos iliustruoti nuotraukomis.

Akcija prasidėjo rugsėjo 30 d., o svetainėje jau paskelbtos net 117 skaitytojų pasakojimų.

Už kiekvieną skaitytojų pasakojimą Gale skirs vieną dolerį į bibliotekų reklamos fondą. Šie pinigai bus panaudojami atstovavimo akcijoms per 2015 m. vyksiančią bibliotekų savaitę.

Svetainėje taip pat galima peržiūrėti filmuką, kuris iliustruoja kaip bibliotekos keičia mūsų gyvenimus.

Parengta pagal:

PEET, Lisa. Gale asks users for "My Library Story". Library Journal [interaktyvus]. 10 October 201 [žiūrėta 2014 m. spalio 14 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2014/10/marketing/gale-asks-users-for-my-library-story/

2014-10-08

Kas yra bibliotekos nevartotojai: Lietuvos aklųjų bibliotekos tyrimo rezultatai

2014 m. vasarą ir rudenį Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) vykdė nevartotojų, gyvenančių Vilniaus mieste ir Vilniaus rajono savivaldybėje, tyrimą. Tai pilotinis tyrimas, kuriuo siekta išbandyti metodiką ir nustatyti, ar reikalingas Lietuvos mastu reprezentatyvus LAB nevartotojų tyrimas. Šią LAB iniciatyvą finansavo Lietuvos kultūros taryba, kuri parėmė projektą "Literatūra ir informacija sutrikusios regos asmenų bendruomenėje". Tyrimo rezultatai pristatyti Lietuvos aklųjų bibliotekoje vykusiame renginyje spalio 6 d.
Tyrimo rezultatų pristatymas LAB. Nuotrauka - LAB.

Šio tyrimo pagrindinė nauda - galimybė LAB darbuotojams sukurti nevartotojų pavertimo vartotojais strategiją ir sprendimus, suprasti, kas būdinga nevartotojų auditorijai ir kaip su jais geriausiai dirbti. Tokio pobūdžio tyrimai labai naudingi ir kitoms bibliotekoms.

Vykdant tyrimą siekta gauti atsakymus į tris klausimus:
  • Kas yra LAB nevartotojas?
  • Kodėl tiriamieji nesinaudoja bibliotekos paslaugomis?
  • Kas nevartotojus galėtų paskatinti tapti vartotojais?
Nevartotojai buvo tiriami pasitelkiant Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narių duomenų bazės kontaktinę informaciją. Duomenys buvo renkami vykdant apklausą telefonu. Šį darbą atliko LAB darbuotojų komanda vadovaujama direktorės dr. Rasos Januševičienės. Analizuojant duomenis talkino VU Komunikacijos fakulteto mokslininkai - dr. Zinaida Manžuch ir dr. Vincas Grigas.

Apklausos anketą sudarė trys dalys: demografinė informacija apie respondentus, jų naudojimosi LAB ir kitomis bibliotekomis patirtis, respondentų informacinės elgsenos ypatumai.

Atlikus respondentų apklausą gautos 104 analizei tinkamos anketos. Pagrindinius tyrimo rezultatus sugrupuosime kaip atsakymus į tyrimo klausimus.

Kas yra LAB nevartotojas?

Daugelis tyrime dalyvavusių respondentų - pagyvenę ir itin garbaus amžiaus Vilniaus regiono gyventojai (net 80,7 proc.). Iš jų 31,7 proc. respondentų atstovauja 56-70 m. amžiaus grupę, o net 49 proc. - 71 ir daugiau metų amžiaus grupę. Daug respondentų įgijo vidurinį išsilavinimą (40, 4 proc.), 86,5 proc. tyrimo dalyvių niekur nedirba.

LAB nevartotojai dažniausiai neturėjo jokios ankstesnės naudojimosi LAB ir kitomis bibliotekomis patirties. 55,8 proc. niekada nesinaudojo LAB paslaugomis, o net 75 proc. - jokių kitų Lietuvos bibliotekos paslaugomis.

Tyrimo dalyvių poreikiai informacijai ir jos gavimo šaltiniai bei būdai labai riboti. Dauguma respondentų naudojasi informacija laisvalaikio tikslais (77,9 %) arba norėdami sužinoti apie negalią (23,1 %). Pagrindiniai informacijos gavimo šaltiniai trys – radijas (80,8 %), televizija (58,7 %) ir respondentus supantys žmonės (61,5 %). Šie šaltiniai itin gerai tinka naujienų, kasdieniam gyvenimui reikalingai informacijai gauti, juos paprasta naudoti.

Dauguma respondentų nesinaudoja internetu ir elektroninėmis paslaugomis, nes neturi tam gebėjimų ir prieigos prie reikalingos įrangos.Tik 5,8 % respondentų gali skaityti naudodamiesi kompiuteriu su garso sintezatoriu. Internetu nesinaudoja net 75 % apklaustųjų. Tik 17,3 % respondentų turi kompiuterį, dar mažiau – garso sintezatorių (8,7 %). Įgarsintais leidiniais nesinaudoja net 74,4 %. Tik kiek daugiau, negu trečdalis apklaustųjų (37,5 %) turi garsinių knygų grotuvą. 33,7 % apklaustųjų neturi ir / ar nesinaudoja jokia įranga. Tai leidžia daryti išvadą, kad tyrimo dalyviams būtų sudėtinga naudotis praktiškai bet kokia kompensacine įranga ir įprastomis LAB paslaugomis.

Kodėl tiriamieji nesinaudoja bibliotekos paslaugomis?

Respondentai nesinaudoja LAB paslaugomis dėl mažėjančio poreikio informacijai ir didėjančio poreikio gauti ją paprastais būdais. Didžiausia kliūtimi naudotis biblioteka tampa motyvacijos tam nebuvimas (48,7 % nejaučia poreikio naudotis bibliotekos paslaugomis). Be to, sprendimui nesinaudoti bibliotekos paslaugomis turi didelę įtaką fizinis bibliotekos prieinamumas – 44,2 % respondentų nesinaudoja bibliotekos paslaugomis, nes ją sudėtinga pasiekti. 18,2 % nurodė, kad nesinaudoja bibliotekos paslaugomis dėl prastos sveikatos būklės. Respondentų informacijos poreikiai gana riboti, o turimais informacijos šaltiniais naudotis žymiai paprasčiau, negu bibliotekos paslaugomis, be to, šie šaltiniai yra visada prieinami. Todėl dėsninga, jog nemažai respondentų motyvavo nesinaudojimą bibliotekos paslaugomis tuo, kad gauna reikiamą informaciją kitais būdais (47,1 %).

Galima daryti prielaidą, kad apsisprendimą nesinaudoti LAB paslaugomis paveikė tai, kad daugelis respondentų neturėjo jokios naudojimosi bibliotekomis patirties, bet ši prielaida turėtų būti patikrinta. Nuo 46,2 % iki 66,3 % respondentų pažymėjo, kad naudotis LAB jų nepaskatins jokie pasiūlymai, netgi tie, kurie akivaizdžiai gerina paslaugos prieinamumą (pvz., aptarnavimas namuose nemotyvuotų naudotis LAB 46,2 % respondentų). O pastarasis, kaip rodo vartotojo informacinė elgsena ir demografiniai bruožai, itin svarbus. Turint omeny, kad 55,8 % respondentų niekada nesinaudojo LAB paslaugomis, o 75 % – kitų bibliotekų paslaugomis, galima manyti, kad daugiau kaip pusė respondentų turi labai mažai žinių apie bibliotekų paslaugų naudą ir privalumus.

Kas nevartotojus galėtų paskatinti tapti vartotojais?

LAB gali paversti savo skaitytojais apie pusę nevartotojų. Tą pagrindžia vartotojų apsisprendimas naudotis bibliotekos paslaugomis per artimiausius 12 mėnesių: 18,3 % respondentų pareiškė naudosiantis bibliotekos paslaugomis, o 30,7 % – kol kas nėra apsisprendę ir pasirinko atsakymą „galbūt“.

Nevartotojų pritraukimui į bibliotekos skaitytojų gretas didelę reikšmę turi paslaugų prieinamumo didinimas bei atsižvelgimas į specifinius vyresnių respondentų informacijos poreikius. Paslaugų prieinamumo didinimas siejasi su aptarnavimu namuose (aktualu 25 % respondentų), aprūpinimu kompensacine įranga (aktualu 21,2 % respondentų) bei patogiais būdais fiziškai pasiekti biblioteką ir jos paslaugas (aktualu 18,3%). Atitinkamai, 24 % domina galimybė gauti bibliotekoje jiems aktualios informacijos paieškos paslaugas bei 21,2 % konsultacijas.

Naujų skaitytojų pritraukimui įtakos gali turėti LAB paslaugų viešinimas orientuojantis į naudą specifinėms tikslinėms vartotojų grupėms. Nors santykinai nedidelė respondentų dalis (15,4 %) teigė, kad daugiau informacijos apie LAB paslaugas paskatintų naudotis biblioteka, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad daug respondentų neturėjo jokios naudojimosi bibliotekomis patirties. Tai reikštų, kad tokių tikslinės vartotojų grupės atstovų informavimas aiškiai parodant bibliotekos paslaugų naudą tenkinant jų poreikius yra tikslingas.

Vietoje išvadų

Šis tyrimas pateikė labai įdomių ir netikėtų rezultatų, dėl kurių vertėtų susimąstyti visų bibliotekų vadovams. Gali būti, kad jūsų bibliotekos paslaugomis, net tomis į kurias jūs daug investuojate ir laikote svarbiomis, nesinaudojama dėl įvairių akivaizdžių gyvenimiškų priežasčių (amžiaus, gebėjimų stokos, neprieinamos įrangos ir pan.). Tačiau nevartotojų tyrimas leidžia šias priežastis atskleisti ir pažinti tuos žmones, kuriuos aptarnauti yra įsteigta biblioteka. Tuomet jau galima kryptingai ieškoti sprendimų, kaip bibliotekos paslaugas padaryti naudingas ir tiems, kurie šiuo metu nėra bibliotekos skaitytojai.

Gal ir jūsų bibliotekai vertėtų atlikti nevartotojų tyrimą?

Rengiant šią žinutę naudotąsi Lietuvos aklųjų bibliotekos pateikta informacija apie tyrimo metodiką, eigą bei iš respondentų gautais duomenimis. 

2014-10-02

Globalusis bibliotekininkas: praktiniai pavyzdžiai apie bibliotekos paslaugas įtinklintoje visuomenėje

Šaltinis: Metropolitan New York Library Council
Niujorko bibliotekų taryba 2013 m. išleido įdomią knygą "The Global Librarian". Joje kalbama apie tai, kad šiuolaikinėje visuomenėje, kuri darosi vis globalesnė keičiasi bibliotekų paslaugų samprata, paslaugų organizavimo būdai. Šiuolaikinė visuomenė mobili, daugiau tarpusavyje susijusi ir sujungta į įvairiausius tinklus. Toks globalizavimasis vyksta įvairiose veiklos srityse ir sektoriuose. Pavyzdžiui, aukštasis mokslas transformuojasi - universitetai teikia paslaugas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu, nemažai studentai renkasi studijuoti užsienyje, daug įvairių kelių universitetų vykdomų studijų programoje. Panašiai ir bibliotekos turi galimybę pasiekti naujas tikslines vartotojų grupes, naujai pažiūrėti į tas bendruomenes, kurias jau aptarnauja.

Didelis knygos privalumas yra tas, kad ją sudaro praktiniai pavyzdžiai ir projektai.  Visas knygos tekstas prieinamas internete, todėl besidomintys gali jį lengvai pasiekti ir paskaityti. Kviečiu nepraleisti progos!

2014-09-25

Mokymasis visą gyvenimą bibliotekose: patirtis tarptautinėje konferencijoje

2014 m. rugsėjo 19 d. Latvijos nacionalinėje bibliotekoje vyko baigiamoji DiXL projekto Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatų sklaida bibliotekose konferencija: http://dixl.eu/conference/. Di-XL projekto tikslas – sukurti, išbandyti bei aprašyti mokymosi visą gyvenimą programos projektų sklaidos bibliotekose efektyvų bei tvarų modelį. Trukmė: 2012 m. lapkritis – 2014 m. spalis. Projekto koordinatorius Latvijos nacionalinė biblioteka, Vita Zunda. Di-XL modelis = mokymosi visą gyvenimą projektus įgyvendinančių organizacijų ir bibliotekų bendradarbiavimo modelis. Trumpai apie projektą galima rasti čia: www.dixl.eu.

Daugiau skaitykite Kauno apskrities viešosios bibliotekos tinklaraštyje: http://blogas.kvb.lt/2014/09/25/tarptautine-konferencija-libraries-as-powerful-partners-in-promoting-results-of-lifelong-learning-projects/

2014-09-24

Geras ženklas: kaip padėti vartotojui susiorientuoti bibliotekoje

Šaltinis: Library Journal
Gera nuorodų ir informacinių ženklų sistema turi didelę įtaką tam, ar bibliotekos vartotojas bus patenkintas apsilankymu bibliotekoje. Tinkamos nuorodos turi ir kitokių privalumų. Apie tai byloja Santa Klaros apygardos viešosios bibliotekos patirtis.

Santa Klaros apygardos viešoji biblioteka įsikūrusi Kalifornijos valstijoje, Santa Klaros mieste. Šis miestas - Silicio slėnio viduryje. Bibliotekos tikslinė vartotojų grupė - 415000 devynių miestų gyventojai.

Ištyrus bibliotekos vartotojus paaiškėjo, kad beveik pusė jų (48 proc.) pageidautų savarankiškai rasti jiems reikalingą informaciją, nei prašyti bibliotekos darbuotojų pagalba. Tai paskatino bibliotekininkus svarstyti, kaip patobulinti nuorodų sistemą, kad ji padėtų lengviau susiorientuoti bibliotekoje. Be to, skaičiavimai parodė, kad kasmet vartotojai užduodavo bibliotekininkams daugiau kaip 215000 klausimų apie tai, kaip naudotis kompiuteriais. Paskaičiavus darbuotojų šiai veiklai skiriamą laiką paaiškėjo, kad bibliotekai tai kasmet kainuodavo 500000 JAV dolerių.

Prieš kelis metus atlikta bibliotekos kompiuterinių technologijų studija parodė, kad būta nemažai problemų. Kompiuterių terminaluose naudota skirtinga įranga, nebuvo standartizuoto vartotojams siūlomo paslaugų paketo, be to, vartotojams siūlyta per daug įvairių galimybių. Informacijos perteklius ir nepatogus išdėstymas - antra problema. Nuorodos ir informaciniai ženklai buvo pernelyg maži, padėti netinkamose vietose, todėl dažnai vartotojai jų paprasčiausiai nepastebėdavo.

Norėdama patobulinti nuorodų sistemą biblioteka pasikliovė ekspertais. Dirbant su ekspertais atlikti keli esminiai pakeitimai:

  • Šalia visų įėjimų į biblioteka buvo pateiktos nuorodos apie paslaugas bei informacija apie technines problemas, jei tokių būta.
  • Kompiuterių ekranai buvo užprogramuoti rodyti, kokios paslaugos teikiamos tam tikrame terminale.
  • Kiekvienoje nuorodoje buvo pateikiama pirmiausiai vaizdinė informacija, kuri bylodavo apie paslaugos pobūdį.
  • Nuorodos buvo pakankamai didelės, visose nuorodose naudojamos tos pačios spalvos ir dizaino elementai. Tai padėjo vartotojams atpažinti nuorodas visoje bibliotekoje.
  • Pasirūpinta, kad vartotojų instrukcijose pateikta informacija būtų aiški, struktūruota, vengta sudėtingų terminų ir perteklinės informacijos.

Nuorodų sistema bibliotekoje ir ypač kompiuterių zonoje buvo įdiegta 2011-2012 metais. Vėliau darbuotojai pastebėjo, kad sumažėjo elementarių vartotojų klausimų apie naudojimąsi kompiuteriais. Vadinasi, nuorodų ir instrukcijų sistema padėjo jiems atlikti daugelį užduočių savarankiškai.

Parengta pagal:

HOWE, N.; WILSHER, W. Creating clear and simple signage / design4impact. Iš Library Journal [interaktyvus]. September 19, 2014 [žiūrėta 2014 m. rugsėjo 24 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2014/09/opinion/design4impact/creating-clear-and-simple-signage-design4impact/

2014-09-17

BIBLIOTERAPIJA - gydymasis knygomis. PENKI TV reportažas.


BIBLIOTERAPIJA gydymasis knygomis. PENKI TV reportažas.

Ar nustebtumėte, jeigu vietoj vaistų gydytojas Jums išrašytų paskaityti knygą? Nors Lietuvoje tokią patirtį sutinkame nedažnai, tačiau Didžiojoje Britanijoje ši praktika naudojama, tad  šalia vaistų receptų galima išvysti  ir rekomenduojamų knygų sąrašą. Apie skaitymo naudą žinojo dar senovės graikai, sakydami, kad literatūra tai būdas išgydyti sielą. Kas yra biblioterapija, kuo ji skiriasi nuo įprasto skaitymo ir kada reikėtų pagalbos ieškoti knygose, kalbėsimės su psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku, psichologu Juliumi Kvedarausku bei poezijos terapeute Jūrate Sučylaite.

Reportažą apie biblioterapiją kviečiame žiūrėti naujoje laidoje KNYGOS PER PENKI TVhttp://penki.tv/KNYGOS 

2014-09-16

Bibliotekoje skaitytojai galės gauti ir elektronines knygų kopijas | 15min.lt

Interneto laikraštyje 15min gera naujiena bibliotekoms apie leidinių skaitmeninimą ir jų teikimą naudotis elektroniniuose bibliotekos terminaluose. Žr. Bibliotekoje skaitytojai galės gauti ir elektronines knygų kopijas | 15min.lt

2014-09-14

Lietuvos bibliotekų jaunųjų specialistų kompetencijų ugdymo stovykla

Dalyviai klausosi pranešimų
2014 m. rugpjūčio 27-29 dienomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokymų bazėje Pakretuonėje (Pakretuonės k., Švenčionių raj.) vyko Lietuvos bibliotekininkų draugijos Jaunųjų specialistų sekcijos narių organizuota Lietuvos bibliotekų jaunųjų specialistų kompetencijų ugdymo stovykla. Tai pirmasis tokio pobūdžio kvalifikacijos tobulinimo renginys jauniesiems (o gal ir apskritai visiems) bibliotekininkams Lietuvoje! Didžiuojamės tuo, jog projektą stovyklai organizuoti rengė ir įgyvendino patys Jaunųjų specialistų sekcijos nariai, projekto vadove išrinkę mane, Eglę Grigaitę iš Kauno regiono bibliotekininkų draugijos.

Geros emocijos lydėjo visos stovyklos metu
Stovykloje dalyvavo 30 asmenų iki 35 metų amžiaus iš įvairių Lietuvos bibliotekų: Lietuvos nacionalinės, savivaldybių ir apskričių viešųjų, akademinių ir specialiosios. Džiugu buvo ir tai, kad įprastai mergaitišką kompaniją papildė du vyrukai iš Lietuvos aklųjų ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekų. Per tris dienas dalyviai susipažino, pabendravo, pasidalijo patirtimi, įgijo naujų žinių ir tiesiog gerai leido laiką.

Pirmoji diena prasidėjo svečių – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus, prof. Renaldo Gudausko ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės Alinos Jaskūnienės – pranešimais ir sveikinimais susirinkusiems dalyviams. Vėliau patys dalyviai pristatė savo bibliotekas, o Alma Masevičienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) – 2014 m. IFLA konferencijos gerąją patirtį. Vakarodami neformalioje aplinkoje, visi drauge galėjome pabendrauti, aptarti naujus iššūkius ir problemas, su kuriomis susiduria bibliotekos, jų sprendimus ir galimybes.

Stovyklos dalyviai ir svečiai
Antrą ir trečią dieną (rugpjūčio 28-29 d.) vyko mokymai „Komandinis darbas, asmeninis efektyvumas ir praktinė psichologija“, kuriuos vedė UAB „Talentų namai“ psichologė, koučingo specialistė, lektorė Vega Dikčienė. Mokymų metu jaunieji specialistai gavo patarimų ir žinių itin aktualia tema – kartų bendravimas ir bendradarbiavimas bibliotekose. Praktinės veiklos išryškino asmeninių savybių, įsiklausymo svarbą kasdienėse veiklose, komandinės ir organizacinės atsakomybės reikšmę. Antrą dieną žaismingai užbaigė „Protų mūšis“, suteikęs visiems daug geros nuotaikos.

Trečios dienos popietę, mokymų pabaigoje, visi drauge apibendrinome mokymų ir visos stovyklos rezultatus ir pasidalijome įspūdžiais. Daugelis dalyvių kaip didžiausią stovyklos privalumą nurodė suteiktą galimybę pabendrauti ir užmegzti naujus kontaktus. Paaiškėjo, jog Lietuvos bibliotekose dirba jauni, talentingi, išsilavinę, itin kūrybiški ir aktyvūs žmonės, kurie gali daug nuveikti kartu. Su mintimis stovyklą rengti ir kitąmet visi išvykome kupini įspūdžių, pasisėmę patirties ir, svarbiausia, naujų žinių, teikiančių galimybę gerinti kasdienių veiklų efektyvumą.

Parengė projekto vadovė Eglė Grigaitė
Kauno regiono bibliotekininkų draugija

2014-09-09

Ketvirtasis amžius: senjorų naudojimosi informacija ypatumai

Tikriausiai, bibliotekininkai pastebi globalią visuomenės senėjimo tendenciją. Ji verčia mąstyti apie tai, kad tarp potencialių ir esamų bibliotekų vartotojų daugės senjorų. Tokie vartotojai dažniausiai įvardijami ir tarp tų, kurie mažiausiai naudojasi kompiuteriais ir internetu, kurie šiandien laikomi itin svarbiu informacijos ir paslaugų šaltiniu bei priemone. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. tik 14,1 proc. vyresnių nei 65 metų asmenų naudojosi kompiuteriu ir tik 13,7 - internetu. Palyginti su 80-100 proc. rodikliais 16-44 amžiaus grupėse, tai labai maži skaičiai.

Rugsėjo 2-5 d. Lydse (Jungtinė Karalystė) vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Informacinė elgsena" (The Information Behaviour Conference) buvo kalbėta apie tai, kaip naudojasi informacija patys vyriausieji senjorai, kurie pasiekė 85 ir daugiau metų amžių. Kaip pastebėjo mokslininkai Terryl Asla ir Kirsty Williamson, pristatę tyrimą apie informacinę senjorų elgseną, senjorai dažnai įsivaizduojami kaip homogeniška informacijos vartotojų grupė. Tačiau jų manymu, naudinga kalbėti apie vadinamąjį ketvirtąjį amžių, kurį dažnai įvardija ir kaip "negalios zona". Negausūs tyrimai rodo, kad senjorų informacijos poreikiai, gebėjimai pasiekti reikiamą informaciją, naudojimasis ja, skiriasi įvairiuose senatvės etapuose. Trečiojo amžiaus (virš 60, 65 m.) senjorai yra aktyvesni informacijos vartotojai.

Be abejo, kyla klausimas, kokius informacijos poreikius, motyvaciją ir gebėjimą naudotis informacija turi garbaus  85 m. viršijančio amžiaus senjorai? Mokslininkai asmeniškai bendravo ir tyrė ketvirtojo amžiaus senjorus net du metus. Paaiškėjo, kad neabejotinai, pagrindinė kliūtis naudotis informacija ir ypač technologijomis yra negalia ir ligos. Šio amžiaus senjorai neretai turi rimtų regos, judėjimo, kognityvinių sutrikimų. Tačiau nepaisant to, kad naudotis informacija sudėtinga, jie jos tikslingai ieško. Tyrinėtojams pavyko identifikuoti net 18 svarbių informacijos interesų sričių. Pirmoji - be abejo, sveikata, antroji - asmeniniai finansai, trečioji - rekreacinio, laisvalaikio pobūdžio informacija. Tyrimai taip pat parodė, kad kitokia informacija, kuri buvo įdomi trečiojo amžiaus vartotojams prarado aktualumą ketvirtojo amžiaus vartotojams. Kitos svarbios ketvirtojo amžiaus senjorams temos apėmė vyriausybę, nekilnojamąjį turtą, aplinkosaugą, vaistus, atostogas, teisinę informaciją, transportą, šeimą ir draugus, švietimą ir įsidarbinimą, paslaugas senjorams, savanorystės galimybes. Pagrindiniais informacijos šaltiniais garbaus amžiaus senjorai laiko šeimos narius, tam tikros srities specialistus (pvz., gydytojus), su kuriais jie pastoviai bendrauja. Įdomu, kad skirtingai nuo jaunesnių senjorų, jie jau nepasikliauja draugais informacijai gauti. Galbūt, taip atsitinka dėl to, kad jiems sunkiau palaikyti draugystės ryšius, dėl ligų jie labiau izoliuoti nuo draugų, kurie taip pat gali sunkiai sirgti arba miršta.  Pastebėta, kad žmonių, iš kurių senjorai semiasi informacijos ketvirtajame amžiuje gerokai sumažėja palyginti su ankstyvesniais senatvės etapais.

Naudotis internetu ir kompiuteriais apskritai ketvirtajame amžiuje trukdo daugybė priežasčių. Tokios priežastys yra negalia, kuri trukdo naudotis net paprasčiausia kompensacine įranga. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kliūtimi naudotis technologijomis gali būti ir socialiniai veiksniai. Tai, pavyzdžiui, pasitenkinimas savo gyvenimu ir pasitikėjimas kitais žmonėmis, naudojimosi IRT ir kitomis medijomis (pvz., televizija) patirtis, išsilavinimas, pajamos ir kt. Kai kurių tyrinėtojų teigimu, savarankiškas naudojimasis internetu ir kompiuteriu kai kuriems garbaus amžiaus senjorams suteikia daugiau optimizmo ir pasitikėjimo savimi.

Nors tyrimų apie ketvirtojo amžiaus informacijos vartotojus vis dar trūksta, manau, jie naudingi, svarstant, kaip organizuoti šių žmonių aptarnavimą bibliotekose.

Parengta pagal:

ASLA, Terryl; WILLIAMSON, Kirsty; MILLS, John. The role of information in successful aging: the case for a research focus on the oldest old. Library & Information Science Research [interaktyvus]. 2006, vol. 28, issue 1 [žiūrėta 2014 m. rugsejo 9 d.]. Prieiga per ScienceDirect.

Informacinės technologijos Lietuvoje 2012 [interaktyvus]. Vilnius, 2012 [žiūrėta 2014 m. rugsejo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ivpk.lt/uploads/Statistika/Informacines_technologijos_Lietuvoje__2012_m._2159.pdf

WILLIAMSON, Kirsty; ASLA, Terryl. Information behaviour of people in the fourth age: implications for the conceptualization of information literacy. Library & Information Science Research [interaktyvus]. 2009, vol. 31, issue 2 [žiūrėta 2014 m. rugsejo 9 d.]. Prieiga per ScienceDirect.

2014-08-27

Knygos poveikis: romanas "Penkiasdešimt pilkų atspalvių" ir moters sveikatos tyrimas

Neseniai pasirodžiusį straipsnį el. portale Ji24.lt apie erotinio romano "Penkiasdešimt pilkų atspalvių" poveikį moterų gyvenimui ir sveikatai radau per kolegų bibliotekininkų nuorodas, skelbiamas Facebooke.

Straipsnis mane sudomino, kadangi kadaise domėjausi skaitymo psichologija ir ypač skaitymo poveikiu žmogui. Straipsnyje apariamas JAV Mičigano universiteto šeimos psichologijos profesorės Amy Bonomi aukščiau minėto erotinio romano poveikis moterims. Tyrime pristatančiame straipsnyje nurodoma, kad "25 proc. pirmąją romano dalį perskaičiusių moterų draugavo su jas ne itin gerbiančiais vyrais, 34 proc. dailiosios lyties atstovių susitikinėjo su į persekiojimą linkusiais vyrais ir net 75 proc. knygą perskaičiusių moterų buvo nors kartą gyvenime laikęsi dietų" (žr. straipsnį; tiesa, šiek tiek sutrikau, kai prie asmeninio gyvenimo problemų pridedama dar ir dieta - gal čia jau tyrimo aptarimo kėblumas). Be to, kalbama, kad visas romano dalis perskaičiusios moterys buvo labiau linkusios vartoti alkoholį ir keisti seksualinius partnerius. Straipsnyje teigiama, kad erotiniai romanai gali sukelti moterims sveikatos problemų.

Prisiminus Nikolajaus Rubakino skaitymo psichologijos tyrinėjimus ir biblioterapijos pagrindus, galima teigti, kad knyga iš dalies atspindi ir patį skaitytoją, jo ketinimus ir bruožus, ypač jei ji yra mėgstama. Tai gal ši knyga tiesiog rado savo skaitytoją? Kita vertus, žinomas ir knygos poveikis žmogui, kuris panaudojamas toje pačioje biblioterapijoje. Tačiau ar įmanomas tiesioginis elgsenos pasikeitimas perskaičius erotinį romaną? Iš dalies tai man primena knygų cenzūruotojų baimes apie tai, kad perskaičius vienokią ar kitokią knygą neišvengiama žala žmogaus moralei.

Gaila, nemačiau tyrimo originalo, todėl neaišku, ar jo pristatymas populiariame leidinyje - korektiškas. O ką manote apie šios knygos poveikį jūs, kolegos profesionalūs bibliotekininkai?

2014-08-22

Bibliotekininko portretas - pagrindinės tendencijos

Žurnale "New Library World" pasirodė įdomus straipsnis apie visuomenės požiūrį į bibliotekininką, t.y. kaip vertinama, suvokiama ši profesija, kokie dominuoja stereotipai. Straipsnyje išanalizuoti bibliotekininko profesijos suvokimo tyrimai už 2000-2013 metų laikotarpį, iš viso - 60 straipsnių anglų kalba. Išnagrinėjus straipsnius paaiškėjo ir pagrindinės vertinimo temos - visuomenės požiūris į bibliotekininką, pačių bibliotekininkų vertinimai, studentų požiūris į bibliotekininką, žiniasklaidoje, filmuose dominuojantis požiūris. Apibendrinus visą gautą medžiagą paaiškėjo tokios išvados.

Paaiškėjo, kad teigiamai vertinant bibliotekininko profesiją išskiriami tokie specialisto bruožai: protingas, entuziastingas, rūpestingas, draugiškas. Teigiamas bibliotekininko profesijos vertinimas dominavo vaikams skirtose knygose, kai kuriuose laikraščiuose.

Tyrėjams teko konstatuoti, kad kol kas analizė rodo, jog dominuoja neigiami požiūriai ir stereotipai, susiję su bibliotekininko profesija:

a) "senmergės įvaizdis" - profesija beveik išimtinai siejama su moteriška lytimi, dažniausiai akcentuojant amžių. Pažymėtina, kad toks stereotipas dominavo tiek Šiaurės Amerikos šalyse, tiek Europje.

b) visuomenėje nevertinami ir nematomi - tyrimai rodo, kad bibliotekininko profesija vertinama mažiau, nei kitos (pvz., inžinierio, gydytojo, ekonomisto), įskaitant keliamus reikalavimus, reikiamus gebėjimus ir žinias, atlyginimą  ir pan. Įdomu, kad nepaisant to, jog akademinėse bibliotekose teikiama daug naujų paslaugų, kinta studentų aprūpinimas ištekliais, pastarieji vertina bibliotekininko profesiją neigiamai arba visai nenutuokia apie jo egzistavimą.

c) filmuose ir literatūroje, ypač humoristinėje, vyrauja neigiami bibliotekininkų stereotipai, bibliotekininkas neretai tampa pajuokos objektu.

Nagrinėjamuose straipsniuose autoriai aptiko ir požiūrio į bibliotekininką priežasčių aptarimą bei rekomendacijas. Įdomu, bet manoma, kad viena iš neigiamo požiūrio priežasčių yra pačių bibliotekininkų padidintas nerimas dėl to, kaip jie viešai atrodo. Tačiau, regis, čia autoriai ne visai aiškiai gali apsispręsti, kas atsirado anksčiau - ar neigiamas profesijos suvokimas, ar padidintas nerimas dėl to. Tačiau daugelis tyrinėtojų siūlo bibliotekininkams inicijuoti profesijos marketingo kampanijas, akcentuoti tokius vaidmenis kaip bibliotekininkas-mokytojas, technologijų novatorius ir pan.

Parengta pagal:

VASSILAKAKI, Evgenia;  MONIAROU-PAPACONSTANTINOU, Valentini. Identifying the prevailing images in library and information science profession: is the landscape changing? New Library World [interaktyvus]. 2014, Vol. 115 Iss 7/8 [žiūrėta 2014 m. rugpjūčio 22 d.]. Prieiga per Emerald Publishing Group Ltd.

2014-08-13

Įkvėpiantis skaitmeninis mokymasis interaktyviose klasėse

Šaltinis: WebQuests
Norėčiau pristatyti skaitytojams interaktyvią svetainę WebQuests, kuri pateikia puikų pavyzdį, kaip galima kūrybiškai panaudoti kultūros paveldą švietime. Ši svetainė ir joje pateikiami įrankiai sukurti Jungtinėje Karalystėje vykdytame projekte Interaktyvūs nacionalinių muziejų mokymo(si) ištekliai. Projekte dalyvavo devyni nacionaliniai muziejai ir galerijos. Projekte ketinta sukurti modernias mokymo ir mokymosi priemones, kurios leistų ugdyti kritinį besimokančiųjų mąstymą, sukurtų įkvėpiančią ir įtraukiančią mokymosi aplinką. Visi pastebėjome, kad mokymasis vyksta žymiai sklandžiau, jei procesas yra įdomus, leidžia ne tik pasyviai priimti informaciją, bet kelti klausimus ir tyrinėti. Šios šiuolaikinio mokymosi savybės atsispindėjo ir WebQuests idėjoje.

Šaltinis: WebQuests
WebQuests susideda iš interaktyvių teminių užduočių arba savotiškų teminių kelionių, kuriose besimokantysis nagrinėja tam tikrą istorinį reiškinį ir skaitmenintus objektus, gaudamas tam tikrą užduotį. Pavyzdžiui, vienur jis yra karalienės Elžbietos I portreto tapytojas, kitur karo žurnalistas. Taigi užduotys pateikia besimokančiajam iššūkį, kurį jis turėtų įveikti, nagrinėdamas ir sužinodamas daugiau apie kultūros paveldo objektus. Besimokantysis virtualioje erdvėje turi įrankių užduočiai atlikti - jis gali žymėti objektus, kurti savo užrašus. Pavyzdžiui, užduotyje, kurioje besimokantysis turi nutapyti karalienę Elžbietą I, jam reikia išanalizuoti karalienės portretus jaunystėje, išsirinkti tinkamus, pastebėti juvelyrinius dirbinius ir aprangos ypatumus ir parengti trumpą kalbą apie tai, kaip būtų tapomas portretas, kokie dailininkų darbai būtų tinkami norint nutapyti karalienę, bet neturint galimybių ją pamatyti.

WebQuest - tai, mano galva, puikus būdas sudominti mokinius, ugdyti jų kritinį mąstymą, nes jie turėtų patys nuolat aktyviai priimti sprendimus. Be to, tokios užduotys lavina ir darbo kompiuteriu įgūdžius. Tai sėkmingas pavyzdys, kuriuo gali pasinaudoti ir Lietuvos atminties institucijos.

2014-08-06

Išmok naują kalbą bibliotekoje: naujos tendencijos

Žurnalo "Library Journal" atlikta apklausa parodė, kad JAV viešosiose bibliotekose didėja paklausa kalbų mokymosi ištekliams. Net 47 proc. respondentų teigia, kad padidėjo kalbų mokymosi informacijos ir paslaugų paklausa. Dažniausiai žmonės mokosi naujų kalbų kelionėms, tam kad bendrautų su savo bendruomenės nariais, taip pat, kad pagerintų įsidarbinimo galimybes.

Šiuolaikiškos viešosios bibliotekos siūlo savo skaitytojams ne tik įprastas kalbų mokymosi knygas ar pamokų garso ir vaizdo įrašus, bet ir nuotoliniu būdu prieinamas taikomąsias mokymosi programėles. Tai leidžia vartotojams jungtis prie mokymosi turinio tiesiog savo mobiliuoju telefonu tuomet, kai tai patogu. Net 84 proc. apklaustų JAV viešųjų bibliotekų siūlo nuotoliniu būdu prieinamas programas.

Kol kas apklaustoms bibliotekoms dar yra vietos tobulėti - tik apie 50 proc. naudoja socialines medijas kalbų programų viešinimui, tiek pat mini tokias paslaugas bibliotekos naujienlaiškyje.

Kalbų mokymosi paslaugos turėtų būti paklausios ne tik JAV, bet didėjant  žmonių mobilumui - įvairių šalių bibliotekose. Ar nepastebėjote didėjančio skaitytojų susidomėjimo kalbų mokymosi literatūra savo bibliotekoje?

Parengta pagal:

CHANT, Ian. Library linguistics. Iš Library Journal [interaktyvus]. 4 August 2014 [žiūrėta 2014 m. rugpjūčio 6 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2014/08/digital-resources/library-linguistics/


2014-08-01

Ieškoma(-as) Librarista!


Jaunatviška, energinga ir naujų idėjų kupina ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bibliotekininkų komanda ieško naujo nario. 




























Paveikslėlis iš: http://ilovedoodle.tumblr.com/

2014-07-28

Kaip biblioteka savanorius augino...

Vilkaviškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos bibliotekų su džiaugsmu buvo pasitiktas projektas „Bibliotekos jaunimui“. Šio projekto dėka į bibliotekininkių gretas įsiliejo jaunieji savanoriai. Pagrindinė projekto idėja susijusi su jaunimo įsidarbinimo galimybėmis ir jų gerinimu, todėl biblioteka, kaip iš prigimties altruistiška institucija, išsikėlė sau tikslą – suteikti savanorėms (nes susirinko tik merginos) kuo daugiau tobulėjimo ir augimo galimybių įgyvendinant garsinių skaitymų idėjas.
Svarbi augimo sąlyga – savarankiškumas ir iniciatyvumas. Todėl visi darbai ir siekiai buvo derinami su savanorėmis, skatinama siūlyti savo idėjas, planuoti, galvoti, fantazuoti, kurti, pasirinkti atsakomybės sritis.
Kad galėtų atsiskleisti savarankiškumas ir kūrybiškumas - darbui buvo skirtos atskiros patalpos, kur galima buvo jaukiai būriuotis, dirbti grupėje ir savarankiškai, pasilikti savo daiktus, užkąsti ar atsigerti. Nejučia susikūrė jauki darbinė betvarkė, kurioje atsispindėjo kasdienė veikla ir jos rezultatai: refleksijos, išreikštos spalvomis ir piešiniais, pakabintais ant sienų, vystomų kompetencijų sąrašai, auginamų įgūdžių medis. Darbo stalą nuklojo darbo priemonės: rašomi renginio plakatai, darbotvarkės grafikai, renginių sąrašai, rašymo priemonės, poezijos ir pasakų knygos, smeigtukai ir visa kita, ko reikia darbui.
Pirmoji savanorystės diena sutapo su paskutine diena, kai vis dar buvo gyvenama bibliotekų savaitės nuotaikomis. Savanorės pratinosi prie bibliotekos aplinkos kviesdamos miestiečius į biblioteką, užrišant ant rankos spalvotą siūlą, simbolizuojančią draugystę su knyga. Kiekvieną užrišamą siūlą palydėjo palinkėjimu, kad nusirišti jį bus galima tik tada, kai bus perskaityta nors viena knyga.
Planuodamos garsinius skaitymus savanorės atliko išsamią rajone vykstančių renginių analizę, stengėsi numatyti, kokios yra galimybės ir poreikiai, kur galima būtų parodyti savo gebėjimus. Taip pat išsamiai išanalizavo įvairias skaitymo erdves ir auditorijas, klausytojų grupes, aptarė jų charakteristikas ir poreikius. Paskatintos mentorės, skyrė dėmesio ir kraštotyros datų bei metų temų analizei.
Vis dėlto, nepaisant detalių planų, pirmoji proga viešai pasirodyti pasisiūlė pati. Lopšelio-darželio „Buratinas“ auklėtojos kreipėsi norėdamos apsilankyti bibliotekoje ir pristatyti savo piešinių parodą pagal projektą „Čyru vyru pavasaris“ sugrįžtančių paukščių tema. Savanorės parengė inscenizaciją, skaitydamos eilėraščius apie paukščius, kurie parskrenda iš šiltųjų kraštų. Skambėjo Česlovo Navakausko eilėraščiai apie kielę, vieversį, gandrą ir kitus paukštelius. Drauge su vaikais padėjo išdėlioti jų darbelius, drauge žaidė žaidimus, šoko ir dainavo. 

Vaikai, atsidėkodami taip pat deklamavo eilėraščius ir minė mįsles, domėjosi spalvingomis knygelėmis, greta bibliotekos įkėlė inkilą sugrįžtantiems paukšteliams.


1 nuotrauka. Lopšelio-darželio „Buratinas“ „Ežiukų“ grupės vaikai su projekto „Bibliotekos jaunimui“ savanorėmis
           
          Savanoriškos veiklos metu savanorės ne tik organizavo garsinius skaitymus, bet ir įsitraukė į tradicinius bibliotekos renginius ir jų organizavimą. Kadangi biblioteka kasmet teikia projektus Europos dienos minėjimo šventės organizavimui, tad ir šiemet buvo įgyvendinamas šis projektas. Buvo organizuojamas įspūdingas bendras gimtadienis vaikams, minint dešimtąjį Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą jubiliejų. Ypač daug dėmesio buvo skiriama renginio viešinimui, reklamai. Savanorės parengė vietų, kuriose turėtų būti reklama, sąrašą, analizavo reklamos prieinamumą ir efektyvumą, ieškojo netradicinių reklamos būdų, gamino reklaminę medžiagą, ją platino. Aplankė visas miesto ugdymo įstaigas (mokyklas ir darželius), bendravo su šių įstaigų darbuotojais ir auklėtiniais, dalino padalomąją medžiagą. Reklamuodamos renginį savanorės mokėsi atstovavimo, vizito metu prisistatydamos kaip bibliotekos atstovės ir projekto „Bibliotekos jaunimui“ savanorės.
Savanorystės metu merginos padėjo organizuoti „Europos dienos“ minėjimo šventę vaikams.  Iš kitų renginio dalyvių tarpo jas skyrė savanorių dėvimi marškinėliai. Renginio metu buvo organizuojamas vaikų užimtumas, rūpinamasi scena, jos apipavidalinimu, scenarijumi, techninių priemonių parengimu ir idėjų įgyvendinimu. Savanorėms teko lanksčiai ir greitai reaguoti ir pamatyti, kur reikalinga jų pagalba, bendrauti su vaikais ir suaugusiais bei su renginio vedėjais ir bibliotekos darbuotojais. Atsiskleidė komandinio darbo, darbo kolektyve, mokėjimo prisitaikyti prie nepažįstamos aplinkos, naujų situacijų ir žmonių gebėjimai.


2 nuotrauka. Be savanorių pagalbos organizuojant Europos dienos minėjimo šventę būtų buvę sunku...
      
      Tikras iššūkis buvo torto dalinimas vaikams. Kadangi renginyje dalyvavo apie 300 vaikų, tad savanorėms teko suvaldyti nemažą vaikų būrį ir gebėti jiems išdalinti gimtadienio tortą, nei vieno nenuskriaudžiant. Savanorės galėjo stebėti ir dalyvauti visuose procesuose – nuo dokumentų rengimo iki bendravimo ir bendradarbiavimo su partneriais ir renginio dalyviais bei bibliotekos darbuotojais, priemonių pirkimo, darbų įgyvendinimo.
Na, o po to atėjo laikas ir vėl susitelkti į garsinius skaitymus. Savanorės ieškojo kontaktų su Vilkaviškio miesto ir rajono įstaigomis, kur galėtų realizuoti garsinių skaitymų idėjas. Apsilankė Vilkaviškio socialinės paramos centre, kur vyksta vaikų dienos centro užsiėmimai, ir čia buvo svetingai priimtos. Kadangi centro patalpos gana ankštos, priimtas sprendimas organizuoti skaitymus bibliotekoje ir pasikviesti centrą lankančius vaikus į renginį. Savanorės rinkosi joms artimą ir vaikų amžiaus tarpsnį bei pomėgius atitinkančią temą. Taip buvo nuspręsta susitelkti į lietuviškų pasakų veikėjus, kadangi planuojama ne tik skaityti, bet ir įtraukti vaikus į skaitymą, kad jie turėtų progos pajudėti, nebūtų pasyvūs klausytojai. Merginos savarankiškai susikūrė įvaizdį, aplinkos apipavidalinimą, sukūrė užimtumui veiklų planą, scenarijų, rinkosi skaitymui tinkančius kūrinius. Taip pat daug dėmesio skyrė savo kostiumams. Kadangi daugelis savanorių yra iš kaimiškų vietovių, tad kreipėsi į kaimo bendruomenes ir gavo skaitymams tinkančią aprangą, kuri padėjo sukurti populiarių lietuviškų pasakų veikėjų personažus.


3 nuotrauka. Garsiniai lietuviškų pasakų skaitymai ypač patiko Dienos centrą lankantiems vaikams iš socialinės rizikos šeimų.

 Merginų komanda skaitė lietuvių liaudies pasaką apie lapės ir vilko draugystę, minė mįsles apie vilką, lapę ir kiškį – populiariausius lietuvių liaudies pasakų veikėjus, drauge su vaikais žaidė aktyvų žaidimą. Skaitymo metu berniukai buvo raginami atsistoti išgirdus žodį „vilkas“, o mergaitėms reikėjo sekti tekstą ir greitai atsistoti išgirdus žodį „lapė“. Baigus skaityti vaikai užrištomis akimis piešė kiškio portretą. Vaikų dienos centro lankytojai taip įsitraukė į veiklas, kad sustabdyti juos buvo neįmanoma. Garsiniai savanorių skaitymai pavirto į vaikų skaitymus. Berniukai ir mergaitės puolė prie lentynų, rinkosi jiems įdomias knygas ir tapo skaitovais. Vieno karto neužteko, jau skaičiusieji stojo pakartotinai į eilę, skaitė vėl ir vėl.
Tobulinant garsinių skaitymų idėjas, vėl ir vėl buvo peržiūrimas scenarijus, ieškoma naujų teksto pateikimo formų, pritaikant jį kitai skaitytojų grupei ir jų poreikiams. Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje kiekvienais metais gegužės mėnesį organizuojama pirmosios knygelės šventė. Šiemet ši šventė buvo pavadinta „Baltos lankos – juodos avys, kas išmano, tas jas gano“. Savanorės parengė garsinių skaitymų programą su vaidybiniais elementais  pirmokams. Inscenizacija knygelės prašymo tema mokė vaikus, kaip negalima elgtis su knygele, kaip reikia ją saugoti ir gražiai skaityti. Merginos sukūrė vaikišką įvaizdį, susipynė kasas, priartėdamos prie vaikų ir jų pasaulėjautos. Drauge su Vilkaviškio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėja Alvina Radžviliene važiavo į Vilkaviškio pradinę mokyklą ir pristatė savo garsinių skaitymų programą šios mokyklos mokiniams ir mokytojoms.
              Vaikai, atsidėkodami taip pat buvo parengę savo programą. Jie skaitė, šoko ir dainavo, tarė savanorėms savo skambų vaikišką : „ačiū“.
Kasdieniai bibliotekos darbai įtraukė savanores į renginių ratą. Per visą Lietuvą ritantis Poezijos pavasario bangai, ji pasiekė ir Vilkaviškį. Mūsų rajonui ši šventė ypač svarbi, nes pas mus kasmet renkama ir apdovanojama Salomėjos Nėries vardo literatūrinės premijos laureatė. Savanorės pasidalino į grupes ir padėjo organizuoti renginį, vykstantį Kiršuose, poetės Salomėjos Nėries tėviškėje, kur susipažino su aplinka, daugelis primą kartą pamatė, kaip atrodo S.Nėries tėviškė, kiek kambarių buvo jos namuose, apie kuriuos nuspėti galima tik pagal likusius pamatus, susipažino su ten tebegyvenančia S.Nėries sūnaus Sauliaus Bučo žmona Laima Bučiene ir keletu poetės vaikaičių. Taip pat prisidėjo prie Poezijos pavasario vakarinių skaitymų renginio organizavimo Vilkaviškio kultūros rūmų aplinkoje. Bendradarbiaujant su Vilkaviškio viešosios bibliotekos dailininke, jos padėjo jai ieškoti S.Nėries eilėraščių tekstų, rankraščio pavyzdžių, padėjo gaminti apipavidalinimui reikalingas priemones. Atradome naują garsinių skaitymų interpretaciją – skaitymą raštu. Pasirodo, tai taip pat jautrus ir įdomus būdas, kaip pasiekti žmogų netiesioginiu būdu. Savanorės ant milžiniškų skaidraus popieriaus ritinių kopijavo imituodamos S.Nėries rašyseną, jos eilėraščius, pačios pasirinkdamos tekstus ir šie ritiniai puošė renginio aplinką. Pirmą kartą per visą Poezijos pavasario istoriją renginio lankytojai ir dalyvavę poetai tiek daug dėmesio ir pagyrimų skyrė aplinkos papuošimui. Įsimintiną renginio aplinką akcentavo ir savanorių indėlį paminėjo rajono spaudos atstovai.


4 nuotrauka. Savanorių perrašyti S.Nėries eilėraščiai tapo aktorės Olitos Dautartaitės ir poetės Meilės Kudarauskaitės įkvėpimo šaltiniu Poezijos pavasario vakarinių skaitymų metu
          
           Po kiekvienos veiklos aptarinėjome, kas labiausiai sekasi, kas patinka ir kas nepatinka, kaip galėtume dar kažką pakeisti, ko trūksta ir ko norėtųsi. Refleksijos ir tobulėjimo analizei pasitelkėme netradicines priemones: piešimą, išreiškiant emocijas per spalvas, vandens stiklinės „testą“ (pusiau pilna ir pusiau tuščia), palydimą asmeniniais komentarais, pokalbiais, diskusijomis. Po kiekvieno renginio vyko jo aptarimas, analizuojami privalumai ir trūkumai. Savanorės prisidėjo prie informacijos viešinimo rašydamos straipsnius spaudai, aptarė viešinimo galimybes ir reikalavimus, keliamus straipsnio turiniui.
Bendraujant paaiškėjo, kad daugelį, jei nepavyktų rasti darbo, dominatų tolimesnė savanorystė. Todėl susisiekėme su VŠį „Actio Catholica Patria“ organizacijos darbuotojais ir panaudojant Skype programą organizavome vaizdo ir garso susitikimą su čia dirbančia Milda Lukoševičiūte. „Susitikimo“ metu išsiaiškinome daug įvairių praktinių tarptautinės savanorystės aspektų. Kadangi savanores labai domino ir dailaus rašto paslaptys, tad bibliotekos dailininkė Inga Utarienė padėjo organizuoti kaligrafijos mokymus. Merginos su dideliu džiaugsmu ėmėsi šio darbo ir džiaugėsi savo darbo rezultatais.
Pasinėrus į darbus, nepastebimai atėjo laikas išsiskirti. Savanoriavusios merginos paruošė netikėtą dovaną bibliotekos darbuotojams ir lankytojams – garsinius Salomėjos Nėries poezijos skaitymus. Tai buvo puiki proga apžvelgti nuveiktus darbus, prisiminti, kas buvo geriausia. Paskutinį kartą savanores aplankė darbo biržos atstovė Jūratė Drunienė, savanorystės egzotiškoje ir vienoje skurdžiausių šalių, Malavijoje, įspūdžiais bei nuotraukomis pasidalino vilkaviškietė studentė Sonata Brokevičiūtė.
Rodos, atsisveikinom, išsiskirstėm, tačiau istorija tęsiasi.... Savanorių patirtys pasitarnavo renkant savanorystės policijoje dalyvius, merginos pradėjo aktyviau savanoriauti miesto renginiuose, susidraugavo ir toliau bendrauja tarpusavyje, dažniau lankosi... bibliotekoje, nes „biblioteka iki savanoriavimo joje pasirodė kiek kitokia nei dabar – po savanoriavimo. Iki savanoriavimo bibliotekoj tekdavo pasiimti tik knygų, kartais – pasinaudoti internetu, ir viskas tuo ir pasibaigdavo. Savanoriaudama bibliotekoje apie biblioteką sužinojau daugiau ir ji pasirodė įdomesnė, patrauklesnė. Pasirodo, joje organizuojami įvairūs renginiai, kurie pritraukia įvairių žmonių: nuo darželinukų, mokyklinukų iki suaugusių literatūros mylėtojų. Žodžiu, žmonių su įvairiais pomėgiais. Tikriausiai kiekvienas atrastų ką nors įdomaus ir netikėto, ne vien knygas ar internetą, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasirodo, čia verda gyvenimas. Kartais netgi labai intensyvus ;-)“.
Negana to – savanorystė pažadino jų tikėjimą savimi, kelios merginos baigiantis savanorystei – įsidarbino. Vienai iš jų pirmąją darbo dieną teko prašyti laisvos valandėlės, kad spėtų atvykti pasiimti sertifikatą, liudijantį apie savanorystę ir jos metu įgytas kompetencijas. Gal taip nutiko, nes „savanorystė – žmogaus galimybių išbandymas. Aš savanoryste užsiėmiau pirmą kartą ir meluosiu jei sakysiu, kad tai man nieko gero nedavė ar nepatiko. Viskas praėjo labai sklandžiai, gal dėl šaunios komandos, o gal ir dėl to, kad pati buvau nusiteikus dalintis ir duoti. Įspūdžiai ir prisiminimai iš savanoriavimo liko patys šilčiausi ir gražiausi. Tai padėjo suprasti ir pažinti naujus žmones, įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes, atrasti save organizuojant ir įgyvendinant renginių idėjas, užsiimant kūrybiniais darbais ir aktyviai bendradarbiaujant“?
Drauge su savanorėmis augo bei tobulėjo ir biblioteka, kaip medis linkstantis ton pusėn, kur reikalingas jo pavėsis, dosniai dalinantis savo vaisius visiems, kam to reikia. Dalintis taip pat yra mokslas ir menas.

Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja

Gitana Pumerytė-Vosylienė