Bibliotekininkai kino filmuose

Šaltinis: Reel Librarians

Kadangi ore tvyroja šventinės nuotaikos siūlome mūsų skaitytojams susipažinti su meniniais filmais, kurių personažai - bibliotekininkai. Aptikau įdomų tinklaraštį Reel Librarians, kuriame pasakojama apie bibliotekininko personažus šiuolaikiniuose ir jau klasika tapusiuose kino filmuose. Kaip tik prieš kelias dienas tinklaraštyje pasirodė straipsnis, kuriame aprašomi geriausi filmai su bibliotekininko personažais 1910-1950 m. - ir tai tik pirmoji dalis. Taigi, štai jums ir šventinis kino meniu. Laukite tęsinio tinklaraštyje Reel Librarians.

Nauja apklausa: ar reikalingos sanitarinės dienos bibliotekose?

Dėkojame mūsų autorei ir skaitytojai Julijai Z. už atsiųstą nuorodą į straipsnį apie sanitarines dienas bibliotekose, paskelbtą portale Delfi: Bibliotekos negali apsieiti be sanitarinių dienų.

Straipsnyje dvi nuomonės šiuo klausimu. Kviečiame ir mūsų skaitytojus pasisakyti, ar reikalingos sanitarinės dienos bibliotekose. Ką manote jūs?

Rašytojai ir jų knygos - Harvardo universiteto profesorė apie asmenines bibliotekas

Šaltinis: Amazon.com

Neseniai išėjo įdomi Harvardo anglų literatūros profesorės Leah Price knyga "Išpakuojant mano biblioteką: rašytojai ir jų knygos" (angl. Unpacking my library: writers and their books). Knygoje rasime interviu su trylika populiariais ir pripažinimą pelniusiais rašytojais apie jų asmenines bibliotekas ir santykį su knyga. Beje, čia rasime ir profesorės parašytą knygų lentynų istorijos apžvalgą ir nemažai įdomių rašytojų posakių apie knygas ir skaitymą, santykį su savo knygomis. Štai kai kurie pasisakymai iš knygos:

Žmonėms kartais atrodo, kad laikyti neperskaitytas knygas pretenzinga apgavystė, tačiau man knyga, kuri dar neatidavė savęs skaitytojui, siejasi su malonia paslaptimi - kartais mane labiausia įkvepia galvojimas apie tai, koks galėtų būti neperskaitytos knygos turinys (Jonathan Lethem).


Kai kurios knygos yra prastos ir turi būti išmestos. Tačiau kai kurios prastos knygos primena apie tam tikrus gyvenimo etapus ir turi būti išsaugotos. Asmeniniame kambariuke (Gary Shteyngart).

Tam tikrais gyvenimo momentais man buvo svarbu turėti nuosavas knygas. Tam tikru metu man atrodė prasminga ir būtina kaupti nuosavas knygas ir jausti mano intelektinės ir literatūrinės trajektorijos matomumą. Šiuo metu, pasiekusi vidutinio amžiaus ribą jaučių, kad mano polinkis kaupti knygas panašėja į [rūkalio] norą surūkyti du cigarečių pakelius per dieną: tai siaubinga yda, kurios norėčiau atsikratyti. Aš myliu savo knygas, su jų užlenktais kampais, nepakeičiamais pabraukimais, bet kartais man norėtųsi, kad jos išnyktų. Man atrodo tai siaubinga būti slegiamais daiktų - knygų, baldų. Svarbu būti pasiruošusiais judėti toliau (Claire Messud).

Parengta pagal:

POPOVA, Maria. Writers and their books: inside famous authors' personal libraries. The Athlantic [interaktyvus]. 21 December 2011 [žiūrėta 2011 m. gruodžio 26 d.]. Prieiga per internetą: http://www.theatlantic.com/entertainment/archive/2011/12/writers-and-their-books-inside-famous-authors-personal-libraries/250280/

Gražių artėjančių Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!

Šaltinis: http://abreathingtimemachine.tumblr.com/post/14142754841

Mieli tinklaraščio skaitytojai :),

sveikiname jus su artėjančiomis laukiamiausiomis šventėmis - Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais!
Manau, kitiems metams yra geras palinkėjimas - padarykime taip, kad biblioteka taptų visų skaitytojų geriausia poilsio, bendravimo, atradimų vieta, o skaitytojo kortelė - geidžiamiausia dovana :).

VDA biblioteka ieško darbuotojo (0,5 etato)

Darbo pobūdis:
 

• Skaitytojų aptarnavimas;
• bibliografinės užklausos;
• bibliotekos fondo organizavimas ir tvarkymas;
• informacinių išteklių formavimo sektoriaus dokumentacijos tvarkymas;
• vykdyti kitas Vilniaus dailės akademijos bibliotekos vadovo pavestas užduotis.

Reikalavimai:

• aukštasis išsilavinimas bibliotekininkystės srityje (gali būti paskutinio kurso studentas);
• geri darbo kompiuteriu įgūdžiai: Windows OS, MS Office, bibliotekos informacinės sistemos (Aleph – privalumas);
• geros anglų kalbos žinios ir įgūdžiai;
• žinoti naujausius bibliotekinius-bibliografinius standartus bei kitą bibliotekos darbą reglamentuojančią dokumentaciją;
• gebėti registruoti ir tvarkyti leidinius bibliotekos informacinėje sistemoje ALEPH;
• žinoti leidinių bibliografinio aprašo taisykles (ISBD) ir standartus bei katalogavimo, sisteminimo, dalykinimo, apskaitos tvarką;
• gebėti dirbti komandoje;
• organizuotumas,  pareigingumas, iniciatyvumas, kruopštumas.

Siūlome:

• profesinio tobulėjimo galimybes;
• atvirą naujoms idėjoms aplinką;
• darbą draugiškame kolektyve;
• pastovų darbo užmokestį, socialines garantijas.

Gyvenimo aprašymą siųskite adresu ruta.kuodiene@vda.lt iki 2011-12-27. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Laidoje "Knygų apžvalga" reportažas „Knyga – geriausia kalėdinė dovana“.

Šios savaitės „Knygų apžvalgoje“ kviečiame žiūrėti reportažą „Knyga – geriausia kalėdinė dovana“. Laidoje pristatoma geriausia 2011 m. Rusijos knyga – Michailo Šiškino romanas „Laiškų knyga“, prisimenamas legendinis rašytojas Džonas Foulsas (John Fowles) ir jo romanai „Kolekcionierius“, „Prancūzų leitenanto moteris“. Taip pat laidoje pamatysite interviu su prof. Kazimiera Prunskiene apie naują jos knygą „Išsivadavimo kaina“. Knygą „Išsivadavimo kaina“ galite parsisiųsti iš svetainės: http://www.liaudiespartija.lt/images/stories/vlad/Issivadavimo_kaina.pdf
Bibliotekas, kurios norėtų gauti dovanų naują K. Prunskienės knygą su autorės autografu, kviečiame rašyti adresu julija.zemcova@5ci.lt

Ką pasakytų 1930-ųjų bibliotekininkai, apsilankę Utenos viešojoje bibliotekoje šiandien?

1931 metų rudenį Utenoje švietimo ministerio įsakymu buvo atidarytas valstybinio centrinio knygyno skyrius, kurio fonduose buvo 723 knygos, bibliotekoje nuolat lankydavosi 253 skaitytojai. Šių metų lapkričio paskutinę dieną Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka šventiniu renginiu paminėjo savo gyvavimo ir veiklos 80-ies metų sukaktį. Tinklaraščio lankytojams siūloma paskaityti Kęstučio Juškevičiaus, projekto "Bibliotekos pažangai" vadovo (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) kalbą, pasakyta Utenoje šia proga.

Pakeliui į Utenos viešąją biblioteką mane visuomet apima jausmas, kad važiuoju į ypatingą, išskirtinę vietą, į kurią kiekvieną kartą atvykęs sužinosi ką nors naujo. Ir kiekvieną kartą sužinau. Utenos biblioteka jau seniai tapo vieta, iš kurios kitos bibliotekos mokosi ir semiasi patyrimo, kurioje gali pamatyti kelis žingsnius į priekį, ir kuri priverčia tave pagalvoti apie ateitį. Iš Utenos bibliotekos istorijos

Bet šįsyk, bibliotekos sukaktis paskatino mane pasižiūrėti ne tik į ateitį, bet ir į praeitį. Prieš važiuojant nutariau pasižvalgyti internete ir sužinoti, kas gi dėjosi Utenoje prieškariniais metais, kai buvo apsispręsta kurti biblioteką Utenoje. Nustebau, sužinojęs, kiek daug tais laikais nedideliame mieste buvo knygynėlių, kiek daug žmonių rūpinosi, kad tuose knygynėliuose būtų kuo įvairesnių knygų. Kaip stengtasi, kad tas knygas skaitytų, jas skolinant ir įrengiant prie knygynų skaityklas. Iš jų vėliau ir atsirado bibliotekos. Veikė Ateitininkų knygynėlis, Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos knygynas „Žibintas“, taip pat Jaunųjų ūkininkų knygynėliai Utenoje, Kušnieriūnuose, Vyžuonose, Spitrėnuose, Lietuvių tautinio jaunimo „Jaunoji Lietuva“ sąjungos knygynai, Juozo Dapkaus ir Utenos knygynai. Tuomet man kilo klausimas, o ką dabar pasakytų žmonės, kaip Henrikas Raštikis – pirmasis Utenos bibliotekos vadovas, Juozas Dapkus, knygynėlio savininkas, jei apsilankytų Utenos viešojoje bibliotekoje, pereitų visas sales? Ką jie pasakytų pamatę dabartinę biblioteką?

Kaip senoliams atrodytų šiandiena?

Manau, pirmiausia, jie būtų pritrenkti bibliotekos vaizdo ir jos išplanavimo, erdvių, skirtų bibliotekos lankytojams, kuo jie tose erdvėse gali užsiimti, kaip jie gali laisvai patekti į biblioteką. Senoliai taip pat būtų nustebinti knygų ir kitų leidinių gausa. Ir nors bibliotekos dėl knygų įsigijimo galimybių, paskutiniu metu buvo labai skriaudžiamos, vis tiek – tai nepalyginama, ką bibliotekos turėjo tada, ir ką jos turi dabar. Jiems turėtų būti keista matyti tuos visus nežinomus elektroninius aparatus – kompaktinių diskų grotuvus, skenerius, kompiuterius, kaip lankytojai jais geba puikiai naudotis. Ir, aišku, senoliai labai nustebtų, kiek daug šiandienos bibliotekininkas atlieka visokiausių darbų, kiek daug jis turi žinoti, kad biblioteka veiktų sklandžiai ir kad lankytojas būtų patenkintas.

Dideli pokyčiai

Pratimas, kurį aš pavadinau „Ką pasakytų senoliai, 1930-ųjų bibliotekininkai, apsilankę šiandienos Utenos viešojoje bibliotekoje“, padeda labai gerai suprasti, kaip viskas labai pasikeitė. Tie pokyčiai matomi ne tik Utenos bibliotekoje, jie – visuotiniai, globalūs. Utenos biblioteka yra puikus atspindys to, kas darosi pasaulyje, taip pat ir kitose Lietuvos bibliotekose. Įdomu tai, kad šie pasikeitimai įvyko ne taip seniai – per paskutinius 20 metų. Viena karta užaugo naudodamasi vienokiomis bibliotekomis, kita karta jau auga su visiškai kitokiomis.

Visuomenę tie pasikeitimai užklupo gana netikėtai. Todėl kartais vis kyla diskusija, kas yra tikra biblioteka. Knygų mylėtojams, kuriuos galėtų atstovauti poetas Antanas Jonynas, kuris neseniai žurnalui „Veidas“ (2011 m. lapkričio 14 d., Nr. 46, p. 54) teigė, kad bibliotekos pirmaeilis uždavinys – kaupti ir skleisti knygas. O informacinių technologijų gerbėjams biblioteka – vieta, kur turi būti galimybė pasiekti ir elektroninę informaciją. Kultūros puoselėtojai bibliotekos neįsivaizduoja be parodų, kultūrinių renginių. Taip besiginčydami vieni su kitais ir įrodinėdami, kas svarbiau, mes tampam panašūs į akluosius iš seno indų pasakojimo, kurie rankomis liesdami dramblį, niekaip negalėjo susitarti ir įvertinti, kaip atrodo dramblys. Taip galime užmiršti, kad bibliotekos gyvavimo esmė nėra vien tik knygų kaupimas ir platinimas ar vien tik galimybė naudotis elektroniniais informacijos šaltiniais.

Utenos viešoji biblioteka – tai vienas ryškiausių pavyzdžių Lietuvoje, kaip šiuolaikinė biblioteka suderina visus šiandienos žmonių informacinius, lavinimosi ir laisvalaikio poreikius. Kaip bibliotekos darbuotojai, turėdami aiškią viziją, gali sutvarkyti bibliotekos veiklą taip, kad kiekvienas lankytojas galėtų pasirinkti tai, kas jam arčiau prie širdies. Utenoje biblioteka puikiausiai parodo, kad šiuolaikinė, atnaujinta biblioteka gali duoti žmonėms žymiai daugiau negu daugelio vis dar mylima senoviška biblioteka. Ji taip pat parodo, kaip galima naujoviškai vykdyti pirminę ir svarbiausią bibliotekos misiją – tarpininkauti tarp informacijos ir žmonių, kuriems tos informacijos reikia.

Utenos bibliotekos patirtis keičiantis, įsisavinant naujoves labai pravertė įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai“. Šis projektas, tikiu, padėjo daugeliui Lietuvos bibliotekų, tarp jų ir mažoms kaimo bibliotekoms, tapti naujoviškesnėms, labiau atitinkančioms dabartinius žmonių poreikius. Dabar ir mažiausios bibliotekos turi naujausius kompiuterius ir puikų interneto ryšį, o daugelis bibliotekininkų pagerino savo profesinę kompetenciją. Tačiau teisybės dėlei turiu pasakyti, kad palyginti nesunku įrengti viešą interneto prieigą ir sudalyvauti kursuose, daug sunkiau (ir svarbiau) pertvarkyti savo bibliotekos veiklą taip, kad nauji kompiuteriai ir gautos žinios būtų naudingi gyventojams. Štai čia ir labiausiai pasitarnavo pažangių bibliotekų, kaip Utenos viešoji biblioteka, patyrimas.

O kas toliau?

Matant, kad viskas keičiasi, aišku, kyla klausimas, o kas toliau? Kur link bibliotekos eina? Kaip jos keisis toliau? Kam mes turime ruoštis? Šis klausimas iš esmės yra globalus. Jį, manau, sau užduoda dauguma bibliotekų direktorių ir eilinių bibliotekininkų. To paties klausia ir pačios autoritetingiausios tarptautinės bibliotekininkų organizacijos. Apie bibliotekų ateitį svarsto ir visuomenė. Nuomonių yra visokių. Tačiau dėl vieno dalyko sutariama – jokie kiti veiksniai neprilygsta informacinių technologijų vystymosi padarytu ir toliau daromu poveikiu ir bibliotekų veiklai. Informacinis pasaulis skaitmenizuojasi, darosi mobilesniu ir tas procesas kol kas visai nežada sustoti. Informacija ir toliau dideliu greičiu bus perkeliama į skaitmenines laikmenas ir tik laiko klausimas, kada spausdintas knygas persvers knygos, parašytos elektroniniu rašalu. Elektroninių knygų banga jau persirito per angliškai kalbančias šalis ir sparčiai stumia popierines knygas. Ši banga neišvengiamai juda link kitomis kalbomis kalbančių ir rašančių valstybių, neabejotinai – ir prie Lietuvos. Ateityje vis daugiau informacijos, paslaugų ir elektroninių knygų pasieksime per asmeninius mobilius įrenginius, kurie internetu bus sujungti su asmeninėmis ir institucinėmis saugyklomis. Jos bus išsimėtę po visą pasaulį, net bus sunku sužinoti jų buvimo vietą. Įvairūs kompiuteriniai asmeninio naudojimo įrenginiai neabejotinai ir toliau pigs, panašiai kaip knygas šiandien juos galės įsigyti dauguma žmonių. Matydamas tokią ateitį ne vienas kelia klausimą, ar bereiks bibliotekų?

Mano manymu, šis progresas nemenkina, o tik stiprina bibliotekų vaidmenį. Didėjant informacijos srautams, susirasti tinkamą informaciją, paslaugą ar tinkamą knygą darosi tik sunkiau. Todėl anksčiau minėta bibliotekos misija – susieti žmones su informacija – ir toliau bus svarbi. Jokia kita institucija neprilygsta bibliotekos galioms padėti susigaudyti žmones užliejusioje informacijos ir elektroninių paslaugų lavinoje. Ir nėra kitos tokios demokratiškos institucijos, kuri pagalbą teiktų nemokamai kiekvienam, nepriklausomai, ar esi pensininkas ar studentas, turi darbą ar esi bedarbis, esi senai nesiprausęs benamis ar esi gražiai apsirengęs ir išsikvėpinęs. Pažanga jokiu būdu nereiškia, kad išnyksta kiti, bibliotekoje realizuojami poreikiai. Žmonėms reikia ir visada reiks vietos, kur jie galėtų susikaupti, skaityti ar mokytis, kur galėtų susitikti ir pabendrauti su draugais bei pažįstamais. Visa tai suteikia modernios bibliotekos.

Kalbėdami apie ateitį ir technologijas, turime neužmiršti, kad bibliotekos, dirbdamos su informacija, kartu vykdo ir kultūrinę bei pilietinio ugdymo misiją. Būtent nuo bibliotekos priklauso, ar jos teikiama informacija bei paslaugos stiprina visuomenę, ar jos veikla padeda žmonėms tapti kultūringesniais, labiau apsišvietusiais, demokratiškesniais. Būtent tokių tikslų siekė trisdešimtaisiais metais įkurtos bibliotekos. Ši misija buvo iškreipta sovietiniais metais, pavertus bibliotekas valdžios ideologijos kanalais. Šiai misijai gali kilti pavojai ir šiandien, jei biblioteka, dėl vienų ar kitų priežasčių, būtų verčiama tarnauti tik paslaugų teikėjų ar leidėjų ekonominiams interesams. Todėl vykdydamos savo misiją bibliotekos turi prisiimti didelę socialinę ir pilietinę atsakomybę. Vietinės valdžios supratimas apie bibliotekos vaidmenį visuomenėje, keliami bendri tikslai ir savivaldybės parama gali padėti viešajai savivaldybės bibliotekai atsakingai tarnauti žmonėms. Neabejotinai, tai, kad Utenos viešoji biblioteka pripažįstama vienu iš Lietuvos bibliotekų šviesulių yra ir Utenos savivaldybės nuopelnas.

Pabaiga

Pabaigai dar keli gražūs žodžiai apie Utenos viešąją biblioteką ir jos darbuotojus. Jei anksčiau norėdami pamatyti, kaip atrodo šiuolaikinė biblioteka važiuodavome į užsienius, tai dabar tai puikiausiai galime pamatyti Utenoje. Nors mokėmės ir vis dar mokomės iš skandinavų, bet paskutiniais metais Utenos biblioteka tapo bibliotekų veiklos laboratorija, bandymų aikštele ir Lietuvai, ir valstybėms. Žinia apie Utenos bibliotekos sukurtą mokomąjį žaidimą vaikams pasklido po pasaulį. Linkiu Utenos bibliotekai išlikti jaunatviška, nenustygstančia vietoje ir nuolat žiūrinčia į ateitį.

Kalbos autorius: Kęstutis Juškevičius Utena, 2011 11 30

Bibliotekų architektūra ir dizainas 2011

Bibliotekų žurnalas paskelbė 2011 m. JAV bibliotekų architektūros ir dizaino apžvalgą. Nuotraukų galerijoje matyti nemažai įdomių sprendimų - didelės erdvės, apvalios linijos, jaukūs kampeliai ir net židiniai. Įdomu, kad vis daugiau bibliotekų rūpinasi ne tik interjeru, bet ir išorinėmis erdvėmis, sukurdami harmoningą aplinką. Bibliotekose vyrauja ryškios spalvos, arba natūralios medžiagos - akmens plytelių apdaila, medis.

Kviečiame žiūrėti. Paskelbtos ne tik nuotraukos, bet ir finansiniai projektų duomenys.

Library Journal, http://www.libraryjournal.com/lj/home/893078-264/year_in_architecture_2011_design.html.csp

Biblioteka jūsų mobiliajame telefone

Šaltinis: American Libraries Magazine

JAV bibliotekų automatizavimo priemonių gamintojas The Library Corporation paskelbė apie naują programinę įrangą LS2 Mobile, kuri leidžia vartotojams naršyti bibliotekos katalogus, tikrinti ar pratęsti paskolintas knygas ir atlikti kitus naudingus veiksmus bet kurioje vietoj, kur yra bevielis internetas. Anot kūrėjų, ši įranga atsižvelgia į kasdienes bibliotekų katalogo naudojimo situacijas. Juk dažniausia skaitytojui mintis pasitikrinti bibliotekoje tam tikrą leidinį, kompaktinę plokštelę ir kt. ateina įvairiausiose vietose ir situacijose. Pavyzdžiui, išgirdus šaunią dainą ir norint pažiūrėti ar biblioteka turi dainininko kompaktinių plokštelių. Taigi LS2 Mobile palengvins naudojimąsi bibliotekos katalogais ir padarys bibliotekas dar prieinamesnėmis savo skaitytojams. Vartotojai gali nemokamai atsisiųsti programinę įrangą į savo mobiliuosius telefonus. Programėlė veikia telefonuose su Android operacine sistema.

Parengta pagal:

BANE, Katie. The library corporation. American libraries magazine [interaktyvus]. 14 December 2011 [žiūrėta 2011 m. gruodžio 14 d.]. Prieiga per internetą: http://americanlibrariesmagazine.org/solutions-and-services/library-corporation-1

Ką galima padaryti iš senų knygų

Neišvengiamai kiekvienas mūsų pajuntame ir įsijungiame į šventinį šurmulį. Šiai nuotaikai palaikyti labai tinka meniniai senų knygų perdirbimo projektai, paskelbti svetainėje Eko diena. Kviečiame pasigrožėti ir pasidžiaugti!

Už nuorodą dėkojame doc. Vitai Mozūraitei.

Netikėtos knygų perdirbimo idėjos, iš Eko diena: http://www.ekodiena.lt/netiketos-knygu-perdirbimo-idejos/

Laidoje „Knygų apžvalga“ – pokalbis su Gintare Adomaityte.

Naujausia laida „Knygų apžvalga“ kviečia susipažinti su Gintarės Adomaitytės knyga „Paklydusi pasaka“, kuri yra nominuota akcijoje „Metų knygos rinkimai“, bei pirmiesiems sužinoti naujos autorės knygos pavadinimą. Be to, laidoje Jūsų laukia pokalbis su Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu apie knygą „Jie dovanojo Lietuvai krepšinį“. Taip pat kviečiame žiūrėti reportažą iš bibliotekininkystės konferencijos „Biržiškos skaitymai“ bei susipažinti su leidyklų naujienomis.

Bibliotekos saityno mastu

Prieš keletą dienų JAV OCLC tyrimų institutas paskelbė naują mokslinę ataskaitą Bibliotekos saityno mastu (angl. Libraries at Webscale), kuria siekiama apibendrinti saityno poveikį bibliotekų koncepcijai ir paslaugoms bei pateikti minčių refleksijai apie ateitį. Kuriant šį dokumentą buvo apklausti bibliotekininkystės ir IT, ekonomikos ir verslo ekspertai. Štai keletas jų pamąstymų apie bibliotekos sampratos pokyčius:

Seth Godin: saitynas reikalauja, kad mes [bibliotekos] nebesiorientuotumėme į masinę komunikaciją, bet verčiau - į individus ir bendruomenes, palaikytumėme bendruomenės dialogą ir sutelktumėme dėmesį į jų tinklus.

Kevin Kelly kalba apie universalios bibliotekos, kuri orientuojasi ne į "knygos žmones", bet į "ekrano žmones" viziją.

Thomas Friedman: vienintelis kelias mūsų plokščiajame pasaulyje - inovacijos, įgalintos mokymosi.

James G. Neal kalba apie inovacijas, bendradarbiavimą ir bibliotekų fondų dekonstrukciją.

Apskritai, pagrindinis šios ataskaitos reikšminis žodis "radikalusis bendradarbiavimas". Saitynas skatina įvairias bendradarbiavimo tinklų kombinacijas. Inovatyvios paslaugos įmanomos tik suvienijant pastangas. Manoma, kad bibliotekų ateitis didžiąja dalimi priklausys nuo to, kaip jos sugebės jungtis į įvairiausius partnerystės tinklus tiek su kitomis bibliotekomis, tiek su įvairiausiomis organizacijomis.

Radikalaus bendradarbiavimo sąvoką gerai pailiustruoja bibliotekų funkcionavimo saityne modelis.

Bibliotekos saityno mastu, iš http://www.oclc.org/reports/webscale/libraries-at-webscale.pdf

Šiame modelyje vaizduojamas bibliotekų įsijungimas į įvairiausius informacijos išteklių paieškos ir pristatymo tinklus, bendrų infrastruktūrų ir paslaugų kūrimas. Tai lemia glaudų bendradarbiavimą su vartotojais, bibliotekomis, leidėjais, paieškos priemonėmis taip pasiekiant didžiausios įtakos efekto. Bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ir vartotojams auga bibliotekų paslaugų vertė ir paklausa ir atitinkamai įtaką verslo partnerių pelnui. Taip bibliotekos paslaugos tampa labiau paklausios.

Atitinkamai radikalus bendradarbiavimas keičia bibliotekų valdymo pobūdį. Kalbama apie kaštų naštos padalijimą tarp partnerių, kaštų mažinimą debesų kompiuterijos ir kitų priemonių dėka, bibliotekos įprastos darbų eigos transformacijas, supaprastinimą ir bendrų jungtinių darbo procesų, apimančių visus tinklo dalyvius kūrimą. Tuo pačiu svarstoma ir apie naują produktyvumo sampratą bendrosiose sistemose ir tinklose bei naujus privatumo, saugumo ir kt. iššūkius.

Susidomėjote? Kviečiame pasiskaityti šią tikrai įdomią ataskaitą, kurioje tikrai rasite nemažai medžiagos pamąstymams.

Parengta pagal:

Libraries at webscale [interaktyvus]. OCLC. 2 December 2011 [žiūrėta 2011 gruodžio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/reports/webscale/libraries-at-webscale.pdf

ALCTS kviečia bibliotekininkus dalyvauti nuotoliniuose kursuose

ALCTS, JAV Bibliotekų rinkinių ir techninių paslaugų asociacija (angl. Association for Library Collections & Technical Services) kviečia bibliotekininkystės specialistus ir studentus teikti paraiškai dalyvauti asociacijos rengiamuose mokymo kursuose ir kelti kvalifikaciją. Kiekviename iš siūlomų nuotolinių kursų viena vieta bus skiriama bibliotekininkystės specialistui arba studentui iš besivystančių šalių. Tokių šalių sąraše yra ir Lietuva, todėl paraiškas teikti gali ir Lietuvos bibliotekininkystės studentai ir bibliotekų darbuotojai. Programos svetainėje pateikiami reikalavimai kandidatams ir paraiškos teikimo tvarka.

Ar vaikai nebenori knygos dovanu?

http://www.vaikusvajones.lt/

Dėkojame mūsų nuolatinei skaitytojai Simonai Ž. už klausimą diskusijai. Tas klausimas kilo peržiūrėjus svetainę Vaikų svajonės, kurioje pateikiami sunkiai besiverčiančių šeimų vaikų išsvajoti žaislai, daiktai ir daugelis kitų dalykų. Projektas turi kilnų tikslą - prieš šventes išpildyti vaikų svajones. Peržiūrėjus sąrašą pamačiau daug tokių pageidavimų - mobiliųjų telefonų, žaidimų, apsilankymų vandens parke, lėlių, bet nepavyko rasti knygų ar e.skaityklių.

Kodėl taip yra? Kviečiame padiskutuoti ir jus. Ar tai siejasi su sunkiais išbandymais ir nepritekliais, kurie skatina norėti tų daiktų, kuriuos turi kiti, ar tiesiog knyga - tai nebemadinga svajonė?

Norėčiau, kad diskusijos tikslą suprastumėte teisingai - ja nesiekiame paskatinti eilinį kartą nuskambėsiančios išvados, kad jaunimas neskaito. Gal verčiau paskatinti pagalvoti, kas gali paversti skaitymą vaikams patraukliu užsiėmimu.

Taip pat tikiuosi, kad peržiūrėję svetainę ir padiskutavę, kai kas iš jūsų nutarsite išpildyti bent vieną nedidelę vaiko svajonę :).

Reportažas iš konferencijos „Biržiškos skaitymai 2011: Bibliotekininkystės mokslas ir praktika: vakar ir šiandien“.

Gruodžio pradžioje Vilniaus universitete vyko mokslinė konferencija „Biržiškos skaitymai 2011: Bibliotekininkystės mokslas ir praktika: vakar ir šiandien“. Ši konferencija jau dvidešimtoji, tačiau tai buvo ne vienintelis renginio metu minėtas jubiliejus – Lietuvos bibliotekininkus vienijančiai Lietuvos bibliotekininkų draugijai šiais metais sukanka 80 metų.
Renginyje dalyvavo FLA viceprezidentė ir Suomijos bibliotekų asociacijos generalinė sekretorė Sinikka Sipilä, Estijos bibliotekininkų draugijos prezidentė Katre Riisalu, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė, LR kultūros ministro patarėjas Rolandas Kvietkauskas bei kiti garbingi svečiai.
Kviečiame žiūrėti reportažą.

Biblioteka – atradimų erdvė

Biblioteka-muziejus, Albury, iš: http://facilities.arts.nsw.gov.au/media/facility_images/image003.jpg

Neseniai aptikau įdomų straipsnį apie bibliotekos fizinių erdvių paskirties ir funkcijų permąstymą Australijoje, ilgai trūkusių diskusijų ir projektų, pradėtų dar paskutiniame 20 a. dešimtmetyje, rezultatus šiandien. Diskusijos prasidėjo tuomet, kai bibliotekos susidurė su didžiuliu iššūkiu, kuris turėjo paveikti jų tolesnę raidą. Tai skaitmeninės informacijos ir interneto atsiradimas, kurie paskatino kalbas apie virtualųjį žinių kūrimą, dalijimąsi žiniomis ir pesimistinius materialių bibliotekų erdvių prognozes.

Manau, šis straipsnis apibendrina patirtį, kuri itin aktuali šiuometinėje Lietuvoje, kurioje vyksta aršios diskusijos, kurios kažkodėl supriešina knygas, internetą bei kompiuterius, atsirandančius priešinguose poliuose. Taip vieni laikosi įprastos ir gerai pažįstamos bibliotekos vizijos – biblioteka – tai kokybiški knygų rinkiniai, žinijos lobynas. Kiti mano, kad ateities biblioteka – tai skaitmeninė biblioteka, kurioje informacijos perdavimas, saugojimas, paieška bus optimizuoti ir pasitelks šiuolaikiškiausius informacijos valdymo standartus. Paradoksalu, bet abi dvi vizijos be galo panašios. Jos traktuoja žinias kaip „daiktą“, kuris įvairiai pakuojamas, „transportuojamas“ į mūsų galvas. Tiesiog kiekviena vizija turi skirtingus prioritetus „įpakavimui“. Annie Talvé, pati dirbusi Naujojo Pietų Velso (Australija) viešojoje bibliotekoje, vėliau – privačiame sektoriuje, ir galiausia, grįžusi į bibliotekininkystę vaizdžiai apibendrina savo ir kolegų patirtį, kai buvo pradėta nuo fizinės-virtualios erdvės priešpriešų ir nueita netikėtu atradimų keliu. Manau, ši patirtis itin naudingas argumentas diskusijose apie Lietuvos bibliotekas, todėl pristatysiu esminius straipsnio atradimus ir argumentus.

Kai 1980-ųjų pabaigoje autorė pradėjo dirbti Naujojo Pietų Velso bibliotekoje, ore tvyrojo diskusijos apie virtualųjį ir materialųjį bibliotekos būvį bei jo perspektyvas. Naujoje Pietų Velso bibliotekoje surengta ateities scenarijų kūrimo iniciatyva, kurioje dalyvavę bibliotekos darbuotojai stengėsi nubrėžti bibliotekos plėtros perspektyvas. Buvo sukurti keturi scenarijai, iš kurių išsiskyrė vienas, pavadintas Nauja diena. Jo pagrindinė mintis – kad bibliotekos erdvės ir jų paskirtis visiškai transformuosis, atgims iš naujo ir pakeis savo paskirtį. Tuo metu bibliotekininkai įsivaizdavo, kad ateityje trūks viešųjų susirinkimo erdvių, mokymosi erdvių. Todėl Naujojo Pietų Velso bibliotekai skirtas gyvybingo mokymosi, naujojo ekologiškos verslininkystės ir tyrimų, bendruomenės centro vaidmuo. Sugrįždama prie šio scenarijaus šiandien autorė mato, kad jis  pildosi, ir ne tik Naujojo Pietų Velso bibliotekoje. Todėl ji nutarė apklausti įvairių Australijos bibliotekų vadovus ir sužinoti jų bibliotekų plėtros idėjas ir kryptis.

Įdomu, kad pokalbiuose paaiškėjo, kad pastaruosius du dešimtmečius pokyčiai akademinėse, specialiosiose bibliotekose paženklinti eksperimentavimu su materialiomis erdvėmis. Akademinėse bibliotekose įvyko lūžis – pereinama nuo turtingų rinkinių prie bendradarbiavimo ir mokymosi erdvių koncepcijos. Šios idėjų įgyvendinimas nebuvo lengvas – sulaukta nemažai pasipriešinimo ir iš bibliotekos personalo, ir iš kai kurių vartotojų. Tačiau šiuo metu bibliotekos erdvės, skirtos mokymuisi suderinant bendravimo poreikį su šiuolaikinėmis technologijomis, klesti. 

Panašios tendencijos būdingos ir  Australijos viešosioms bibliotekoms, kurios eksperimentuoja ne tik su pastatais ir patalpomis, bet ir su naujomis organizacijos formomis. Albury miesto biblioteka ir muziejus apsigyveno po vienu stogu.  Menų, istorijos ir viešosios bibliotekos bendruomenės dvasios integravimas davė neįtikėtinų rezultatų – miesto gyventojai itin pamėgo naujai sukurtas bendravimą, estetinį malonumą ir pažinimą integruojančias erdves. Muziejus ir biblioteka nebuvo tik mechaniškai sutelkti į vieną vietą – sukurtos naujos edukacinės programos, integruojančios muziejininkystės ir bibliotekininkystės patirtį. Muziejaus ir bibliotekos lankomumas padidėjo kelis kartus.

Įdomu, kad ir kitos bibliotekos Australijoje eksperimentuoja integruojant meną į bibliotekų erdves. Štai Kvinslando apygardos viešojoje bibliotekoje „apsigyveno“ vietos dailininkų darbai. Jos garantuoja kitokį emocinį foną ir apeliuoja į lankytojų vaizduotę.

Australijos nacionalinė biblioteka nemažai investavo tiek į virtualius, tiek į materialių erdvių pertvarkymo projektus. 20 milijonų skaitytojų kasmet naudojasi virtualiomis bibliotekos paslaugomis, 200000 – kasmet apsilanko materialioje bibliotekoje. Kasdien bibliotekoje registruojasi mažiausia du nauji skaitytojai.

Ką pasako šie skirtingi pavyzdžiai ir eksperimentai? Straipsnio autorės nuomone, jie paženklina pasikeitusį požiūrį į žinias ir žinojimą. Ji pailiustruoja tai žymių japonų mokslininkų -  Ikujiro Nonakos ir Hirotakos Takeuchi – žinių koncepcija. Įdomu, kad ši koncepcija taikoma šiuolaikinėje žinių vadyboje ir itin populiari verslo pasaulyje. Paprasta ir išmintinga pagrindinė koncepcijos mintis – žinios gimsta socialinėje sąveikoje transformuojantis iš neapčiuopiamų intuityvių idėjų į racionalius teiginius, argumentus ir žinių sistemas. Nesiplėčiant į koncepcijos detales (nors labai patariu perskaityti šių mokslininkų knygą The Knowledge-Creating Company – How Japanese Companies Create the Dynamics of Innovation), reikia pažymėti, kad svarbiausias pranešimas bibliotekoms – svarbu ne tik žinių šaltiniai, bet žinių kūrimosi procesai. Taigi, pažinimui ir mokymuisi nepakanka suteikti prieigos prie šaltinių, reikia sukurti erdvę, kuri stimuliuoja žinių kūrimąsi. Šios erdvės komponentai yra du – tai bendravimas, sąveika su kitais žmonėmis ir „neracionalūs“ žinojimo komponentai – įkvėpimas, vaizduotė, tam tikra emocinė atmosfera. Įdomu ir tai, kad šiuolaikiniai mokslininkai, tyrinėjantys smegenų funkcijas ir veiklą, atrado naujus faktus apie tai, kaip kuriamos žinios. Žinių kūrimas ir žinojimas – tai ne tik racionali kairiojo pusrutulio veikla, bet „užsiėmimas“, kuriame funkcionuoja įvairios smegenų sritys, o pažinimo procesuose lygiagrečiai su loginiu mąstymu dalyvauja visi pojūčiai bei intuicija.

Manau, laikas pažiūrėti kitaip į žinojimą ir žinias, tai suteikia nemažai kūrybinių minčių apie galimą bibliotekos plėtrą. Menas ir bendravimas, poilsio, estetinio susižavėjimo ir mokymosi erdvės – perspektyvi bibliotekų plėtros kryptis, kuri suteiks naują prasmę bibliotekų vertei visuomenėje.

Parengta pagal:

TALVÉ, Annie. Libraries as places of invention. Library management [interaktyvus]. 2011, vol. 32, no. 8/9, p. 453-504 [žiūrėta 2011 m. gruodžio 6 d.]. Prieiga per Emerald Group Publishing Ltd. DOI 10.1108/01435121111187860

Reportažas apie akciją "Knygų Kalėdos"

Laida „Knygų apžvalga“ kviečia žiūrėti reportažą iš LR Prezidentūroje vykusio renginio, skirto akcijai „Knygų Kalėdos“. Knygas vaikams skaitė šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, krepšininkas Linas Kleiza, muzikantas Jurgis Didžiulis, kunigas Julius Sasnauskas bei kiti. Taip pat laidoje Jūsų laukia pažintis su žinomu visame pasaulyje „žaliavalgystės“ pradininku Viktoru Kulvinsku bei nauja jo knyga „Kaip išlikti XXI a.“ Rubrikoje „Legendos“ – Vilniaus universiteto prof. dr. Jadvyga Bajarūnienė papasakos apie rašytoją Franzą Kafką.
Nuoroda į laidą.

Kas lemia bibliotekų ateitį?

Praeitą savaitę straipsnelyje "Apie įkvepiančias bibliotekas iš rudens kelionių ataskaitų(1)" žadėjau pasidalinti subjektyviais įspūdžiais, apsilankius keliose Suomijos bibliotekose, bet revizuodama savo užrašus nejučia parašiau ne apie tai. Gal tiesa, kad ne rašantysis valdo tekstą... Šį netikėtąjį įkvėpe trys eilutės, kurias užsirašiau, klausydama pristatymo apie Farerų bibliotekas. Klausimas buvo tas pats, ne kartą nagrinėtas ir šiame tinkrašatyje - kokia bibliotekų ateitis? Schematiškai užsirašiau tris veiksnius, lemiančius ilgalaikę bibliotekų perspektyva - 1) jos visuomeninė nauda, 2) gebėjimas veikti, 3) teisėtumas ir parama. Toliau - mano interpretacija, kodėl ši trijulė man pasirodė prasminga.

Žinoma, visuomeninė nauda (arba vertė) - svarbu. Iš trijų šis veiksnys - akivaizdžiausias. Nors ne taip lengva atsakyti į klausimą, kokią naudą ar vertę sukuria bibliotekos veikla vietos bendruomenei? Nes čia nepakanka bibliotekų patirties. Nepakanka ir standartinių atsakymų "kad kultūra išliktų", "kad žmonės turėtų, ką skaityt". Reikia žiūrėti giliau, kokią naudą gauna bendruomenė ir kiekvienas jos narys individualiai. Tikruosius atsakymus „verta ar neverta“ galime išgirsti tik įsiklausę į bendruomenės narių nuomonę. Tačiau tam tikra prasme tai tik „ledkalnio viršūnė“, kurios pagrindą palaiko kiti du veiksniai.

Antrasis – tai bibliotekų gebėjimai veikti. Gebėjimas veikti arba veikimo galia, mano požiūriu, daugiausia susijęs su gebėjimu, noru ir pasirengimu koreguoti savo veiklą, atsižvelgiant į bendruomenės norus ir poreikius. Atitinkamai siekiant nuolat didinti sukuriamą visuomeninę vertę. Bibliotekos turi sąmoningai ir tikslingai atsiverti visuomenei, užbaigdamos bibliotekos, kaip elitinės išsimokslinusiųjų erdvės erą. Ši nuostata dažniausiai nėra viešai deklaruojama, tačiau ji pagal nutylėjimą vis dėl to yra mūsų organizacijų kultūros dalis. Nesutinkate? Pasižiūrėkime į lankytojų statistiką – objektyviai bibliotekose dažniau lankosi labiau išsilavinusi ir vidutines pajamas gaunanti visuomenės dalis. Pasigilinkime į bibliotekų taisykles ir reikalavimus, mūsų viešus pasisakymus, ar nekuriame kažko panašaus į „stiklines sienas“, perfrazuojant organizacinės aplinkos terminiją. Įsiklausykite į mūsų užkulisinius profesinius pokalbius, kartais ir į viešas diskusijas išsprūsta tokie perliukai, kaip „nesinaudoja, tai jų problema“; „varteliai mus gelbsti nuo benamių“ arba „ganyti pensininkus ir bedarbius Sodros reikalas“. Aš manau, kad Jens Thorhauge, Danijos bibliotekų ir medijų agentūros vadovas – teisus, teigdamas, kad bibliotekos šiandien turi persiorientuoti į visus piliečius, t.y. ne tik išsimokslinusius, ir siekti viešųjų paslaugų pozicijų, kaip pavyzdžiui radijas ir televizija. Ypač, jei pripažįstame, kad mokymasis žinių visuomenėje yra norma ir viso gyvenimo užsiėmimas, būdingas ir būtinas visiems piliečiams. Būtent gebėjimo veikti reikia tam, kad žmonėms, kurie niekada negalvojo apie naudojimąsi biblioteka, tokia mintis kiltų ir taptų motyvu praverti bibliotekos duris. Erdvės veikti tikrai daug, nes kalbame apie pusę Lietuvos gyventojų. Ir čia galima pereiti prie trečiosios svarbios mūsų ateičiai sąlygos.

Trečioji sąlyga – bibliotekų kaip institucijų teisėtumo suvokimas bei palaikymas. Teisėtumą (legitimaciją), šiuo atveju, suprantu kaip prielaidą, kad bibliotekos yra pripažįstamos reikalingomis, priimtinomis ir prasmingomis visuomenei, atitinkančiomis konkrečios visuomenės socialinių vertybių ir įsitikinimų sistemą. Nuo to, kiek biblioteka yra laikoma natūraliu įrankiu (priemone) tam tikriems visuomenės gyvenimo procesams ir aktualioms problemoms spręsti, priklauso jos paramos ir palaikymo lygis. Plačiąja prasme, ir viešasis finansavimas, ir privačių rėmėjų parama, ir visuomenės narių palaikymas. Kai kam tai eilinė filosofija, o man – labai prasminga ir profesijos dėmesio reikalaujanti sritis. Nes čia slypi atsakymas, kodėl bibliotekų beveik nėra tokiose Lietuvos ekonominei ir socialinei raidai svarbiose srityse, kaip regioninė politika, kaimo plėtra, socialinė integracija, informacinė įtrauktis, viso gyvenimo mokymasis ir kitose. Todėl, kad nei visuomenė, nei valdžios institucijos (arba jų dauguma) šiose srityse bibliotekų reikalingumo ir naudos nemato. To nepripažįsta ir pačios bibliotekos, nes tose srityse mes neveikiam, o jeigu ir įkeliam koją - tai tik deklaruodami tai, kaip ne mūsų, papildomą (kartais ir primestą veiklą). O mūsų retorikoje dominuoja žodis „knyga“, nors tai tik tėra bibliotekos darbo įrankis. Įsivaizduokime, jei mokytojų retorikoje centrinis žodis būtų „kreida“ ir „lenta“, o gydytojų - „skalperis“ ir „operacija“. Čia ir vėl galima grįžti prie naudos ar vertės visuomenei.

Kaip visada, labai knieti sužinoti, ką jūs galvojat apie tai? Man atrodo, kad ši veiksnių trijulė tiktų ir vietos bibliotekos ateičiai išburti, pabandykite įvertinti savo bibliotekos situaciją šiais aspektais. Jei situacija netenkina - reikia imtis veiklos, kuri ją pakeistų.

Aš, žinoma, neatsiimu pažado kitu prisėdimu parašyti apie lankomiausios Espoo savivaldybėje Sello viešosios bibliotekos transformacijas per metus ir Library 10 (Biblioteka 10) susitikimų vietos ir miesto biuro paslaugas bei kitas veiklos neįprastybes.

Triukšminga biblioteka - pasiūlymas skaitmeniniams čiabuviams

Šiandien dažnai kalbama apie jaunąją kartą, išaugusią informacijos technologijų apsuptyje. Jie daro kelis darbus lygiagrečiai, jų neatitrauksi nuo mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, jie nuolat tinkle. Ką skaitmeniniams čiabuviams gali pasiūlyti mokyklos biblioteka?

Pasirodo, pasiūlymų netrūksta. JAV mokyklų bibliotekos pradėjo transformuotis - kai kurios netgi radikaliai, siekdamos tapti skaitmeniniais mokymosi centrais ir moksleivių bei mokytojų vedliais skaitmeniniame pasaulyje. Mokyklų bibliotekos orientuojasi ne į fondus, bet į kūrybinių mokymosi projektų palaikymą bei skaitmeninių priemonių kūrybai parūpinimą, į bendros mokymosi erdvės organizavimą, į studentų kritinio mąstymo ir paieškos įgūdžių ugdymą skaitmeninėje aplinkoje.

Štai keli pavyzdžiai:

Masačiusetso valstijoje esančios Cushingo akademijos (privačios gimnazijos) biblioteka atsisakė savo 20000 popierinių knygų kolekcijos ir virto skaitmeniniu centru, teikiančiu prieigą prie e.knygų ir duomenų bazių.

Creekview mokykloje pagrindinis dėmesys skiriamas komandiniam mokymuisi ir kūrybiniams projektams. Moksleiviai bibliotekoje kuria YouTube filmuotą medžiagą, siuntinukus, o bibliotekininkė padeda jiems surasti kokybišką informaciją internete ir pasinaudoti įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis. Iš tyliosios erdvės biblioteka virto kūrybinio triukšmo erdve. Mokytojai pradeda eksperimentuoti su naujais kūrybinio mokymo ir mokymosi metodais, o biblioteka - tai nuolatinė ir neatsiejama moksleivių projektų dalis ir dalyvė. Beje, Creekview bibliotekininkė rašo tinklaraštį daug pasakančiu pavadinimu Nerami bibliotekininkė (Unquiet Librarian) apie tai, ką reiškia būti moderniu mokyklos bibliotekininku.

Little Red vidurinė mokykla irgi perėjo prie skaitmeninio centro ir  "triukšmingos" bibliotekos modelio, orientuoto į grupinį mokymąsi. Moksleiviai naudojasi iPadais ir įvairiomis multimedija priemonėmis bei bibliotekininkų sudarytais interneto šaltinių vadovais, kad mokydamiesi galėtų kurti.

O ką manote jūs apie kūrybą, komandinį mokymąsi ir triukšmą mokyklos bibliotekoje?

Parengta pagal:


PANDOLFO, N. In some U.S. schools, librarians are no longer saying "Shh!" Hechinger Report [interaktyvus]. 29 November 2011 [žiūrėta 2011 m. gruodžio 2 d.]. Prieiga per internetą: http://hechingerreport.org/content/in-some-u-s-schools-librarians-are-no-longer-saying-shh_6971/