Taikomųjų bakalauro darbų rengimo eiga ir sprendimai: patarimai ir pavyzdžiai. II dalis

Šiame straipsnyje tęsiame patarimus, pradėtus rašyti I dalyje. Iš pradžių aptarėme, ką reikia daryti tam, kad suvoktumėme, ką tiriame ir galėtumėme formuluoti tyrimo tikslą, tiriamuosius klausimus ir kelti hipotezes. Tai yra antrasis tyrimo rengimo etapas.

Atliekant empirinį tyrimą paprastai formuluojami tyrimo tikslas ir uždaviniai (arba tiriamieji klausimai). Dažnai uždaviniai reikalingi norint tiksliau apibūdinti, ką mes norime sužinoti atlikę tyrimą. Tyrimo uždaviniai gali būti pateikiami teiginio forma, nors neretai jie pateikiami kaip klausimų seka. Pavyzdžiui, straipsnyje „Digital Library Research 1997-2007: organisational and people issues” (Skaitmeninių bibliotekų tyrimai 1997-2007 m.: organizaciniai ir žmogiškieji aspektai) siekiama nustatyti, kokie skaitmeninių bibliotekų organizaciniai ir žmogiškieji aspektai buvo tiriami per pastaruosius vienuoliką metų. Tačiau šis tikslas yra pernelyg platus, todėl reikia išskirti uždavinius (teiginių ar klausimų forma). Todėl tyrėjai formuluoja tris uždavinius tiriamųjų klausimų forma:

„Kokios temos (susijusios su socialiniais-kultūriniais, teisiniais, etiniais, organizaciniais ir naudojimo aspektais) dažniausia aptariamos skaitmeninių bibliotekų tyrimuose, paskelbtuose 1997-2007 m.? <...>

Kokie žurnalai yra pagrindiniai [skaitmeninių bibliotekų srityje – autorės pastaba], t.y. tokie, kuriuose skelbiama daugiausia straipsnių šiuo klausimu?<...>

Kaip skaitmeninių bibliotekų tyrimai, paskelbti pagrindiniuose bibliotekininkystės ir informacijos mokslų žurnaluose, nagrinėjamuose šiame tyrime, pasiskirsto geografiniu/socialiniu-politiniu požiūriu? Ar jie yra tarptautinio ir globalaus mąsto ar iki šiol grindžiami Šiaurės Amerikos tyrimų?“ (Liew, 2009: p. 247).
Šiuos klausimus galima pateikti ir teiginio forma pradėjus juos žodžiais „nustatyti“, „išanalizuoti“, „ištirti“ ir pan. Panagrinėję tyrimo tikslą detaliau, suprasime, kam reikalingi uždaviniai arba tiriamieji klausimai. Juk, iš tikrųjų, skaitmeninių bibliotekų organizacinius ir žmogiškuosius aspektus bibliotekininkystės tyrimuose nurodytu laikotarpiu galima nagrinėti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, mus gali dominti įtakingiausių skaitmeninių bibliotekų tyrimai ar tyrinėtojai (t.y. autoriai, kurių straipsniai buvo dažniausiai cituojami skaitmeninių bibliotekų tyrimuose). Galima būtų pasirinkti ir kitus aspektus. Taigi, tyrimo uždaviniai patikslina tai, ką mes tiriame.

Tyrimuose neretai formuluojamos hipotezės. Hipotezė – tai mokslinė prielaida, kuri remiasi dabartinėmis mokslo žiniomis ir patikrinama empiriškai. Ką tai reiškia? Pirma, hipotezė nėra šiaip spėlionė. Hipotezei suformuluoti reikia nuodugniai susipažinti su tyrimais pasirinktoje srityje, kad būtent mokslo žinios leistų daryti tokią prielaidą. Antra, ji turi būti suformuluota taip, kad jūsų tyrimo rezultatai parodytų, ar hipotezė pasitvirtino ar buvo paneigta. Taigi negalima formuluoti hipotezės ir nepateikti atsakymo (pagrįsto tyrimo rezultatų) – pasitvirtino ji ar ne. Hipotezės privalumas tas, kad ji suteikia tyrimui kryptingumo, leidžia prognozuoti.

Grįžkime prie anksčiau minėto pavyzdžio. Jeigu turėtumėme mokslinių duomenų (pvz., ankstesnių laikotarpių tyrimų rezultatus), kurie rodytų Šiaurės Amerikos tyrimų dominavimą skaitmeninių bibliotekų srityje, galėtumėme formuluoti hipotezę, kad „Šiaurės Amerikos valstybių tyrinėtojų straipsniai apie skaitmenines bibliotekas dominuoja bibliotekininkystės ir informacijos mokslų žurnalų publikacijose 1997-2007 m.“. Tai būtų mokslinė prielaida, nes praėjus tam tikram laikui gali atsirasti priežasčių, dėl kurių Šiaurės Amerikos valstybės gali nustoti dominavusios skaitmeninių bibliotekų tyrimuose. Nagrinėdami, kokių šalių autoriai publikuoja straipsnius skaitmeninių bibliotekų tematika, patikrintumėme, ar ši hipotezė pasitvirtino.

Daugiau apie hipotezių formulavimą ir joms keliamus reikalavimus skaitykite čia:

Powell R. Basic research methods for librarians. London, 1997. 281 p. Ši knyga taip pat yra VU bibliotekos Komunikacijos fakulteto filiale.

Pavyzdys straipsnyje pateiktas iš:

Liew Li, Chern. Digital Library Research 1997-2007: organisational and people issues. Journal of Documentation, 2009, vol. 65, no. 2, p. 245-266.

Komentarai

  1. sveiki,
    niekur metodiniuose nerandu, bakalauro darbe teksto turi būti 120 000 - 165 000 characters (no spaces) ar characters (with spaces)?
    O kas bus jei mano darbe bus žymiai daugiau charakters? ar tai bus trūkumas, ar pliusas?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sveiki, ši informacija pateikiama p. 26. Apie tarpus nekalbama, galima pasiteirauti savo vadovo. Paprastai vertinant mokslinių darbų apimtį ženklai skaičiuojami su tarpais. Jeigu jūsų darbe bus žymiai daugiau ženklų - tai nei pliusas, nei minusas. Svarbiausia, kas tame darbe parašyta - atliktų tyrimų, teorinės dalies kokybė

    AtsakytiPanaikinti
  3. laba diena, prašom pasakyti, ar bakalauro darbo apimtis lapais skaičiuojasi su priedais, bibliografiniu nuorodų sąrašu, įvadu, referato lapu ir santrauka?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Geriausia bakalauro darbo apimtį skaičiuoti spaudos ženklais - 120 000–165 000 ženklų (reikalavimai bakalauro darbams pagal KF metodinius nurodymus). Skaičiuojama be priedų

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai