2009-12-30

Muzikinis bibliotekininko portretas: nauja apklausa

Artėja Naujųjų metų šventės, todėl pusiau juokais siūlome jums sudalyvauti apklausoje, kurioje aiškinsimės, kokią muziką labiausiai mėgsta mūsų tinklaraščio skaitytojai. Aišku, jau per vėlu tikrinti, ar tinklaraščio pavadinime tinkamai atspindėjome šiuolaikines bibliotekininkų muzikos madas :).

Tačiau siūlome šią apklausą kaip atsipalaidavimo priemonę šventiniu laikotarpiu, kai pavargę nuo šventimo pabėgsite nuo vaišėmis nukrautų stalų ir pasmalsausite, kas naujo tinklaraštyje.

Be abejonės, dažniausia kiekvienas žmogus mėgsta įvairių stilių muzikos kūrinius, todėl pažymėkite visus variantus, kurie jums atrodo tinkami arba/ir įrašykite sąvąjį (punktas "Other" - ne visi apklausos įrankiai dar leidžia rašyti lietuviškai). Pažadame rezultatus apibendrinti ir pristatyti.

Sveikiname su artėjančiais Naujaisiais metais ir linkime smagiai atšvęsti, atsipalaiduoti nuo visų rūpesčių!

2009-12-27

Taikomųjų bakalauro darbų rengimo eiga ir sprendimai: patarimai ir pavyzdžiai. II dalis

Šiame straipsnyje tęsiame patarimus, pradėtus rašyti I dalyje. Iš pradžių aptarėme, ką reikia daryti tam, kad suvoktumėme, ką tiriame ir galėtumėme formuluoti tyrimo tikslą, tiriamuosius klausimus ir kelti hipotezes. Tai yra antrasis tyrimo rengimo etapas.

Atliekant empirinį tyrimą paprastai formuluojami tyrimo tikslas ir uždaviniai (arba tiriamieji klausimai). Dažnai uždaviniai reikalingi norint tiksliau apibūdinti, ką mes norime sužinoti atlikę tyrimą. Tyrimo uždaviniai gali būti pateikiami teiginio forma, nors neretai jie pateikiami kaip klausimų seka. Pavyzdžiui, straipsnyje „Digital Library Research 1997-2007: organisational and people issues” (Skaitmeninių bibliotekų tyrimai 1997-2007 m.: organizaciniai ir žmogiškieji aspektai) siekiama nustatyti, kokie skaitmeninių bibliotekų organizaciniai ir žmogiškieji aspektai buvo tiriami per pastaruosius vienuoliką metų. Tačiau šis tikslas yra pernelyg platus, todėl reikia išskirti uždavinius (teiginių ar klausimų forma). Todėl tyrėjai formuluoja tris uždavinius tiriamųjų klausimų forma:

„Kokios temos (susijusios su socialiniais-kultūriniais, teisiniais, etiniais, organizaciniais ir naudojimo aspektais) dažniausia aptariamos skaitmeninių bibliotekų tyrimuose, paskelbtuose 1997-2007 m.? <...>

Kokie žurnalai yra pagrindiniai [skaitmeninių bibliotekų srityje – autorės pastaba], t.y. tokie, kuriuose skelbiama daugiausia straipsnių šiuo klausimu?<...>

Kaip skaitmeninių bibliotekų tyrimai, paskelbti pagrindiniuose bibliotekininkystės ir informacijos mokslų žurnaluose, nagrinėjamuose šiame tyrime, pasiskirsto geografiniu/socialiniu-politiniu požiūriu? Ar jie yra tarptautinio ir globalaus mąsto ar iki šiol grindžiami Šiaurės Amerikos tyrimų?“ (Liew, 2009: p. 247).
Šiuos klausimus galima pateikti ir teiginio forma pradėjus juos žodžiais „nustatyti“, „išanalizuoti“, „ištirti“ ir pan. Panagrinėję tyrimo tikslą detaliau, suprasime, kam reikalingi uždaviniai arba tiriamieji klausimai. Juk, iš tikrųjų, skaitmeninių bibliotekų organizacinius ir žmogiškuosius aspektus bibliotekininkystės tyrimuose nurodytu laikotarpiu galima nagrinėti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, mus gali dominti įtakingiausių skaitmeninių bibliotekų tyrimai ar tyrinėtojai (t.y. autoriai, kurių straipsniai buvo dažniausiai cituojami skaitmeninių bibliotekų tyrimuose). Galima būtų pasirinkti ir kitus aspektus. Taigi, tyrimo uždaviniai patikslina tai, ką mes tiriame.

Tyrimuose neretai formuluojamos hipotezės. Hipotezė – tai mokslinė prielaida, kuri remiasi dabartinėmis mokslo žiniomis ir patikrinama empiriškai. Ką tai reiškia? Pirma, hipotezė nėra šiaip spėlionė. Hipotezei suformuluoti reikia nuodugniai susipažinti su tyrimais pasirinktoje srityje, kad būtent mokslo žinios leistų daryti tokią prielaidą. Antra, ji turi būti suformuluota taip, kad jūsų tyrimo rezultatai parodytų, ar hipotezė pasitvirtino ar buvo paneigta. Taigi negalima formuluoti hipotezės ir nepateikti atsakymo (pagrįsto tyrimo rezultatų) – pasitvirtino ji ar ne. Hipotezės privalumas tas, kad ji suteikia tyrimui kryptingumo, leidžia prognozuoti.

Grįžkime prie anksčiau minėto pavyzdžio. Jeigu turėtumėme mokslinių duomenų (pvz., ankstesnių laikotarpių tyrimų rezultatus), kurie rodytų Šiaurės Amerikos tyrimų dominavimą skaitmeninių bibliotekų srityje, galėtumėme formuluoti hipotezę, kad „Šiaurės Amerikos valstybių tyrinėtojų straipsniai apie skaitmenines bibliotekas dominuoja bibliotekininkystės ir informacijos mokslų žurnalų publikacijose 1997-2007 m.“. Tai būtų mokslinė prielaida, nes praėjus tam tikram laikui gali atsirasti priežasčių, dėl kurių Šiaurės Amerikos valstybės gali nustoti dominavusios skaitmeninių bibliotekų tyrimuose. Nagrinėdami, kokių šalių autoriai publikuoja straipsnius skaitmeninių bibliotekų tematika, patikrintumėme, ar ši hipotezė pasitvirtino.

Daugiau apie hipotezių formulavimą ir joms keliamus reikalavimus skaitykite čia:

Powell R. Basic research methods for librarians. London, 1997. 281 p. Ši knyga taip pat yra VU bibliotekos Komunikacijos fakulteto filiale.

Pavyzdys straipsnyje pateiktas iš:

Liew Li, Chern. Digital Library Research 1997-2007: organisational and people issues. Journal of Documentation, 2009, vol. 65, no. 2, p. 245-266.

2009-12-24

Sveikiname su artėjančiomis Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais!

Mieli tinklaraščio skaitytojai!

"Rock&roll bibliotekininko" komanda sveikina Jus su artėjančiomis Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais bei siunčia nuoširdžius linkėjimus.


Šaltinis: Bookish things - straipsnyje rasite daugiau idėjų, kaip papuošti aplinką knygomis :)

Kadangi tai profesinis tinklaraštis, mūsų linkėjimai siejasi su karjera ir profesiniu keliu.

Pirmiausia, linkime Jums pozityvaus požiūrio - nors neretai jį išlaikyti sunku, toks požiūris padeda neprarasti noro dirbti bei išlaikyti pasitikėjimą savo jėgomis.

Antra, linkime kūrybiškumo. Daugelis žmonių yra kūrybiški, tačiau baimė, nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas savo jėgomis kartais trukdo mums būti kūrybiškiems. Linkime atsikratyti visų kliūčių, stabdančių netipiškus sprendimus, idėjas, mintis.

Galiausia, joks iš išvardintų palinkėjimų neišsipildytų, jeigu Jūsų profesinė veikla, darbas, studijos, mokslai neteiktų Jums malonumo. Linkime, kad Jūsų darbai teiktų Jums džiaugsmo (ir ne tik jų rezultatai, bet ir pats procesas).

Pagaliau - SMAGIŲ ŠVENČIŲ!!!

2009-12-22

Lietuvos elektroninė periodika

Internete šiuo metu galime surasti šimtus elektroninių laikraščių, žurnalų, naujienų ar teminių portalų, mokslinių žurnalų ir tęstinių leidinių. Galime skaityti įvairių temų populiarius žurnalus, nacionalinius dienraščius ar regioninius laikraščius, mokslinius visateksčius straipsnius ar tinklaraščius... Daugumą Lietuvos el. leidinių nuorodų rasite svetainėje Lietuvos elektroninė periodika <http://www.eperiodika.lt/>.

Svetainė veikia nuo 2000 metų! Dabar naujas svetainės adresas ir dizainas, patogi leidinių paieška, leidinių sąrašai pagal abėcėlę, temą, leidinių rūšis. Informacija yra nuolat atnaujinama. Mėgaukitės naujomis galimybėmis!

Svetainė sukurta ir palaikoma savanoriškumo principu, norint padėti interneto naršytojams, bibliotekoms ir jų skaitytojams rasti Lietuvos elektroninius leidinius. Jeigu randate svetainėje netikslumų ar norite pasiūlyti naujo leidinio nuorodą, parašykite svetainės autorei. Informacija, sukurta bendradarbiaujant, daug vertingesnė ir naudingesnė visiems.

2009-12-21

Apgintos net dvi bibliotekininkystės ir informacijos disertacijos per vieną dieną!

Šį penktadienį, gruodžio 18 d., Komunikacijos fakulteto kolektyvas turėjo progą stebėti ne itin dažnai pasitaikantį reginį - dvi Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto doktorantės - Ineta Sibrian ir Ugnė Rutkauskienė - gynė daktaro disertacijas. Abi disertacijos yra originalios ir įdomios, gynimo tarybos - tarpdisciplininės: jose dalyvavo ne tik komunikacijos ir informacijos, bet ir sociologijos, literatūrologijos sričių atstovai.


Ineta Sibrian (kairėje) ir Ugnė Rutkauskienė

Ineta Sibrian apgynė disertaciją „Metodologiniai skaitymo kultūros tyrimų aspektai: pedagoginė paradigma Lietuvos bibliotekininkystėje po 1918 m.“ Disertacijoje dėmesys sutelktas į bibliotekininko vaidmenį formuojant skaitymo kultūrą. Juk bibliotekininkas yra tas specialistas, kuris ne tik padeda surasti reikiamą literatūrą, bet ir lavina skaitytojo literatūrinį skonį, paskatina skaityti. Disertacijoje atliktas unikalus Lietuvos bibliotekininkų tyrimas, kuris buvo parengtas 1984 m. atlikto tyrimo pagrindu ir leido sugretinti duomenis apie bibliotekininkų pasirengimą bei gebėjimą ugdyti skaitymo kultūrą praeityje ir dabartyje.


Ineta Sibrian ir prof. Domas Kaunas

Ugnė Rutkauskienė apgynė disertaciją „Viešųjų bibliotekų socialinis ir ekonominis poveikis vartotojams“. Disertacijoje pirmą kartą Lietuvoje buvo sukurta ir pritaikyta originali metodika, kuri leido įvertinti, kokį poveikį daro viešosios bibliotekos vartotojams informacijos technologijos sklaidos kontekste. Iš tiesų, bibliotekos nėra tik vieta, kurioje teikiama prieiga prie informacijos technologijų (pvz., kompiuterio, interneto), nors šis aspektas irgi labai svarbus. Reikšmingas yra paties bibliotekininko, kuris konsultuoja, padeda surasti ir įvertinti informaciją, indėlis į informacijos prieinamumą. Disertacijoje sukurta metodika gali būti pritaikyta pagrindžiant bibliotekų vaidmenis ir vertę, formuojant bibliotekų politiką ir finansavimo mechanizmus.


Ugnė Rutkauskienė kartu su disertacijos vadove prof. Elena Macevičiūte

Nuoširdžiai sveikiname Inetą ir Ugnę įsiliejus į bibliotekininkystės mokslininkų gretas!

"Už laisvę skaityti" - peticija dėl Lietuvos bibliotekų

Lietuvos bibliotekininkų draugija parengė ir paskelbė peticiją "Už laisvę skaityti", kurioje kreipiasi į pagrindines Lietuvos valdžios institucijas bei piliečius, atkreipdama dėmesį į viešųjų bibliotekų vaidmenį visuomenėje ir būtinybę sudaryti sąlygas Lietuvos žmonėms naudotis bibliotekų paslaugomis. Bibliotekose nemažai pasiekta gerinant paslaugų kokybę - viešosios bibliotekos modernizuojamos, kompiuterizuojamos, projekto "Bibliotekos pažangai" dėka vyksta interneto prieigos plėtra, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimas.

Viešųjų bibliotekų paslaugomis naudojasi labai didelė dalis Lietuvos gyventojų. Svarbu išlaikyti šiuos pasiekimus, be to, užtikrinti naujausių leidinių ir kokybiškų paslaugų prieinamumą. Šios paslaugos būtinos, kad galėtų sklandžiai vykti mokymosi, dalyvavimo kultūriniame gyvenime procesai. Tačiau tam kyla grėsmė, nes bibliotekų finansavimas drastiškai mažinamas.

Peticijos rengėjai kviečia visus Lietuvos piliečius pareikšti savo nuomonę ir poziciją šiuo klausimu. Peticiją perskaityti ir pasirašyti galima šioje svetainėje.

2009-12-20

Naujosios technologijos ir kultūros paveldas - naujienos iš tarptautinės konferencijos

Mieli tinklaraščio skaitytojai, ką tik grįžau iš tarptautinės konferencijos Interaktyvusis kultūros paveldas (Cultural heritage online), vykusios Florencijoje (Italijoje), todėl norėčiau pristatyti šį įspūdingą renginį, pritraukusį daugiau, nei 300 bibliotekininkystės, archyvistikos, muzeologijos, informatikos mokslininkus ir praktikus iš viso pasaulio. Be abejonės, Florencija, pati kultūros paveldo lobynas, - puiki vieta diskusijoms apie kultūros paveldą.


Konferencija vyko Florencijos centre, puošniame Teatro della Pergola

Tarptautinė konferencija Interaktyvusis kultūros paveldas rengiama nuo 2006 m. Italijos fondo Skaitmeninis renesansas (Rinascimento Digitale), kuris vykdo įvairiausius kultūros paveldo projektus. Šį kartą konferencija skirta diskusijoms apie vartotojus - kaip atminties institucijos tenkina vartotojų kultūros paveldo poreikius, ar tikrai šiuolaikinės skaitmeninės kultūros paveldo paslaugos yra draugiškos vartotojams. Nenuostabu, kad buvo daug kalbama apie saityno 2.0 technologijas, vartotojų tyrimus, sąveikos su vartotojais pokyčius virtualioje aplinkoje.

Konferencija vyko dvi dienas. Pirmoji diena buvo skirta plenariniams pranešimams, tądien pristatymus pateikė žinomi mokslininkai bei praktikai, tarptautinių projektų dalyviai. Kita diena buvo skirta dviems teminėms sekcijoms, kurios vyko lygiagrečiai: Skaitmeninių bibliotekų taikomosios programos ir interaktyvusis saitynas bei Skaitmeninės kultūros išsaugojimo strategijos. Labai naudinga, kad visi teminių sekcijų pranešimai (jų tekstas) jau yra paskelbti konferencijos svetainėje. Prieiga ir išsaugojimas - kertinės temos, jau ilgus metus dominančios bibliotekininkus ir kitus specialistus, kuriems tenka dirbti su kultūros paveldu. Šios temos transformuojasi atsirandant naujoms technologijoms, paslaugoms ir, be abejo, problemoms. Šį kartą svarbiausios problemos buvo sąveika su vartotojais ir skaitmeninis išsaugojimas.

Man pačiai teko dalyvauti sekcijoje apie Skaitmeninių bibliotekų taikomąsias programas ir interaktyvųjį saityną, todėl trumpai pakomentuosiu du pranešimus, kad sužadinčiau jūsų smalsumą. Dvi temos, kurios man pasirodė įdomiausios, buvo - saitynas 2.0 ir pasitikėjimo problema virtualioje erdvėje.

Apie saityno 2.0 privalumus bei iššūkius kalbėjo Brianas Kelly iš Jungtinės Karalystės (Bath universitetas). Iš karto sudomino kritiškas požiūris į naujoves, vietoj visuotines web 2.0 įrankių euforijos. Smagu buvo ir tai, kad pranešime pateikta nemažai pavyzdžių, susijusių su šių įrankių taikymu. Tarp saityno 2.0 keliamų iššūkių paminėti tokie kaip ilgalaikio tęstinumo bei sistemų tarpusavio suderinamumo problemos, kurios kyla iš to, kad daugelio atvejų naudojamos nemokamos trečios šalies sukurtos paslaugos (pvz., Facebook, Flickr, Youtube), nuo kurių ir priklauso, ar išliks ateičiai šioje terpėje pristatyta paslauga, ar ją galima būtų naudoti kitoje programinėje aplinkoje; autorių teisių problemos dėl turinio panaudojimo, paskelbimo, pakeitimo ir kt. Be to, pranešime buvo ne tik išvardytos problemos, bet pasiūlyti ir tam tikri patarimai, kurie leistų sumažinti riziką.

Labai originalų pranešimą apie tai, kokie pasitikėjimo iššūkiai kyla skaitmeninėje terpėje, pristatė Smiljana Antonijevic (Karališkoji Nyderlandų meno ir mokslo akademija) ir Laura Gurak (Minesotos universitetas). Tyrinėtojos kalbėjo apie tai, kad atminties institucijoms vis labiau įtraukiant vartotojus į aktyvią sąveiką su kultūros paveldo objektais virtualioje terpėje, kyla pasitikėjimo problema. Pavyzdžiui, juk daugelis paveldo institucijų leidžia vartotojams priskirti skaitmeniniams vaizdams reikšminius žodžius, juos komentuoti. Bet ar tokia informacija patikima, ar interaktyviosios atminties institucijų svetainės nediskredituoja jų kaip patikimos institucijos? Apie tai, kaip formuojasi pasitikėjimas, teikiant interaktyvias paveldo paslaugas, apimančias pačių vartotojų sukurtą turinį, skaitykite tyrinėtojų pranešime.

Labai patariu paskaityti pranešimų tekstus, paskelbtus konferencijos svetainėje, jose tikrai rasite nemažai įdomių idėjų ir pasvarstymų apie kultūros paveldo paslaugas ir vartotojų bendruomenes.

2009-12-16

Naujos kartos bibliotekininkai


Ellyssa Kroski, informacijos konsultantė ir bibliotekininkė, rašo apie Web 2.0 technologijas, jų privalumus ir trūkumus. Pati perskaičiau jos knygą ir kitiems rekomenduoju.

Tarptautinėje konferencijoje “Online Information 2009“ Ellyssa Kroski skaitė pranešimą apie naujos kartos bibliotekininkus. Jos manymu, kūrybiškumas, naujos technologijos, pozityvus mąstymas ir verslumas - tai šiuolaikinės bibliotekos varomosios jėgos.

Pranešimą galima rasti čia

Bibliotekų matomumas


Web 2.0 technologijos leidžia mums, bibliotekininkams, parodyti save: ką turime, ką siūlome, kaip dirbame, ką galime.

Flickr The Commons, kuris startavo 2008 metais nuo pilotinio projekto bendradarbiaujant su Amerikos Kongreso Biblioteka, suteikia prieigą prie nepamirštamų vaizdų archyvų. Kiekviena nuotrauka verta dėmesio, komentaro ir tyrimų. Nuotraukas skelbti ir naudoti gali visi interneto vartotojai, o jų šiuo metu yra nemažai.



Flickr The Commons puiki matomumo didinimo priemonė!


2009-12-11

Galimybė jauniesiems bibliotekininkystės ir informacijos specialistams ir studentams - SLA Early Career Award

Europos Specialių bibliotekų asociacijos (Special Library Association) padalinys kviečia jaunuosius bibliotekininkystės ir informacijos specialistus (kurie dirba bibliotekininkystės srityje mažiau, negu 5 metus) bei studentus teikti paraiškas SLA karjeros pradžios stipendijai (SLA Early Career Award). Šios stipendijos laimėtojai galės nemokamai dalyvauti Specialių bibliotekų asociacijos konferencijoje, kuri vyks 2010 m. birželio 13-16 d. Naujajame Orleane, JAV. Stipendija apima šias išlaidas: konferencijos dalyvio registracijos mokestį, kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas.

Paraiškos teikimo terminas - 2010 m. sausio 31 d.

Daugiau informacijos apie reikalavimus konkurso dalyviams bei sąlygas rasite čia.

SLA Europe svetainėje taip pat pateikiami patarimai, kaip rengti paraišką.

Visa reikalinga informacija pateikiama SLA Europe puslapyje - http://www.sla-europe.org/

Nepraleiskite puikios progos sudalyvauti tarptautinėje konferencijoje!

2009-12-10

Tapk Vilniaus universiteto bibliotekos draugu: fondoieška, kaip bibliotekos marketingo dalis

...niekada nebuvo jokio garbingesnio ir veiksmingesnio būdo, galinčio padėti įgyti didesnę šlovę tarp žmonių, kaip įrengti gražias, puikias bibliotekas...
Gabrielis Naude
Bibliotekos finansuojamos iš valstybės biudžeto ir tik maža dalis pajamų gaunama iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, mokamų paslaugų, todėl bibliotekos yra labai priklausomos nuo finansinės valstybės padėties ir valstybės bibliotekų politikos. Bibliotekų vadovai ir bibliotekininkai nuolatos skundžiasi pinigų stygiumi, mažais atlyginimais. Pasaulį sukrėtus ekonominei krizei bibliotekų finansinė padėtis dar labiau suprastėjo. Bibliotekos turėtų pagalvoti apie alternatyvius būdus užsidirbti pinigų. Vienas iš būdų gauti papildomų pinigų ar kitokios paramos yra rėmėjų paieška.

Draugų ir rėmėjų paieškos sistemas aktyviai naudoja įvairios organizacijos. Dauguma sėkmingai veikiančių organizacijų kaip krepšinio klubas Kauno „Žalgiris“, UNICEF, Kembridžo universiteto biblioteka, Niujorko viešoji biblioteka yra išplėtojusios draugų ir rėmėjų paieškos sistemas. Šios organizacijos pateikia išsamią informaciją apie tai, kodėl jiems reikalingas parama, kuo rėmimas gali būti naudingas rėmėjui ir pan. Panašia nevalstybinių organizacijų patirtimi galėtų pasinaudoti ir Lietuvos bibliotekos. Tačiau nei viena Lietuvos biblioteka neturi sukūrusi draugų ir rėmėjų paieškos sistemos, kuri atsispindėtų viešoje erdvėje, t.y. būtų galima rasti interneto svetainėje, kad ši ar kita biblioteka prašo paramos. Beveik kiekviena Jungtinių Amerikos Valstijų biblioteka savo interneto svetainėse kviečia paremti, paaukoti, tapti savanoriu. JAV bibliotekos turi didelę patirtį plėtojant draugų ir rėmimo sistemą. Lietuvos bibliotekoms būtų naudinga susipažinti su geriausiais pavyzdžiais, apibendrinti gautą informaciją ir sukurti savo draugų ir rėmimo sistemą. Tiesa, situacija gali netrukus pasikeisti, nes savo draugų ir rėmėjų paieškos sistemą pradėjo kursi Vilniaus universiteto biblioteka, kuri turi visą būrį rėmėjų.

Rėmimas tikrai nėra šių laikų išradimas. Galime pasižiūrėti kaip į pavyzdį į Vilniaus universiteto biblioteką, kuri buvo įkurta 1570 metais. Ką tik įkurtai bibliotekai dideles knygų kolekcijas dovanojo Kardinolas Jonas Radvila, Vilniaus vyskupas Eustachius Wollowicz, Žygymantas Augustas ir kiti. XVI amžiuje donorai bibliotekai padovanojo tūkstančius vertingų knygų. Šiandieną filantropija galėtų tapti ne ką mažiau svarbiu reiškiniu nei tai buvo XVI amžiuje. Minėti vyrai savo laiku buvo itin žinomi Lietuvos valstybės veikėjai, turtus kaupę ne tik savo geiduliams tenkinti, bet ir negailėję mokslui. XXI amžiuje Vilniaus universiteto biblioteka taip pat sulaukia įvairių dovanų, tačiau tokio masto dovanų, kaip buvo XXI amžiuje – tikrai ne. Kodėl Vilniaus universiteto bibliotekos neparemia tokie įtakingi žmonės kaip Bronislovas Lubys; Andrius Kubilius; Arvydas Sabonis?

Iš tiesų, atsakymą rasti sunku, tačiau galimybė, kad biblioteka būtų paremta, labai padidintų sukurta draugų ir rėmėjų paieškos sistema. Kas tai yra? Šiame tekste draugų ir rėmėjų paieškos sistema laikomas išplėstiniu projektu, bibliotekos marketingo dalimi. Specialiai šiam projektui yra kuriamos interneto svetainės, kurios yra vienas pagrindinių komunikacijos įrankių. Draugų ir rėmėjų sistema apima ne tik dosnius ir turtingus rėmėjus, bet visus bibliotekos bendruomenės nariu gali paaukoti nors keletą litų. Draugų ir rėmėjų paieškos pagrindiniais aspektais laikoma: aiški idėja ir rėmimo paieškos tikslai; darbuotojai, kurie dirba ieškodami rėmėjų ir draugų; ir interneto svetainė, skirta specialiai rėmėjų ir draugų paieškos sistemai.

Draugų ir rėmėjų paieškos sistema yra paremta tuo, kad privatūs žmonės, fondai, organizacijos ir bendrovės prašomos materialiai arba moraliai paremti biblioteką. Parama galima ne tik pinigine išraiška. Parama laikoma ir kai bibliotekai dovanojama įrangos, baldų, popieriaus, knygų, pažadama lobistinė parama. Draugų ir rėmėjų paieškos sistemos sukūrimas glaudžiai susijęs su organizacijos marketingo dalimi. Vienas svarbiausių aspektų kuriant draugų ir rėmėjų paieškos sistemą yra skaidrumas, išsami informacija apie vykdomą veiklą. Vienas iš efektyvių būdų pateikti informaciją apie draugų ir rėmėjų paieškos sistemą yra interneto svetainė.

Rėmėjų paieškos sistemos interneto svetainėje pateikiama svarbiausia informacija apie galimybę paremti biblioteką. Taip pat šioje svetainėje pateikiama informacija apie jau esamus rėmėjus, draugus, įgyvendintus projektus ir pan. Interneto svetainės, sukurtos specialiai rėmėjų paieškos sistemos viešinimui, turi tipiškas dalis, būdingas interneto svetainėms, sukurtoms šiam tikslui.

Apibendrinant, rėmėjų paieškos sistemą sudaro šie pagrindiniai aspektai:
• Aiški rėmimo paieškos idėja ir tikslai
• Komanda, kurianti ir organizuojanti rėmimo paieškos sistemos darbą
• Rėmimo paieškos sistemai skirta interneto svetainė

Pagrindinės draugų ir rėmėjų paieškos sistemos interneto svetainės dalys:
• Apie projektą Bibliotekos draugai
• Istorija
• Kodėl reikalinga parama?
• Kaip paremti biblioteką?
• Kodėl verta tapti rėmėju?
• Mūsų rėmėjai
• Metinės ataskaitos
• Įgyvendinti projektai
• Padėkos renginiai
• Savanoriai
• Facebook
• Kontaktai
• Dažniausiai užduodami klausimai

Geriausių rėmėjų paieškos sistemos interneto svetainių pavyzdžiai:
http://www.lib.cam.ac.uk/supporting/
http://www.library.yale.edu/development/
http://www1.lib.uchicago.edu/e/alumnifriends/
http://libraries.mit.edu/giving/
http://alumni.harvard.edu/give
http://www.support.nypl.org/

Parengė Vincas Grigas (Vilniaus universiteto biblioteka)

2009-12-08

Apie lyderių paiešką bibliotekose ir charizmos žadintuvą

Kas bendro tarp B.Obamos, Dalai Lamos ir Hitlerio? Ne tik noras laimėti, nugalėti konkurentus, pasiekti savų tikslų sieja šias asmenybes. Visi jie – lyderiai, pasižymintys ypatinga charizma.

Žodis „charizma“ kilęs iš Biblijos ir reiškė Dievo malonę ar dovaną. Vėliau šią sąvoką išplėtė žymus vadybos teoretikas Maksas Vėberis. Jis teigė, kad charizma - tai tikrasis autoritetas, išsiskiriantis iš kitų savo išskirtinėmis galiomis.
Vadybos teoretikai sako, kad lyderiai priklauso ne tik nuo asmeninių savybių, bet taip pat ir sugebėjimo įkvėpti, įtikinti vizija, misija ir paskatinti sekti paskui juos. Charizmatiško lyderio misija yra kolektyvinė. Juk be pasekėjų nėra ir lyderio.

Kiek pažįstame charizmatiškų lyderių bibliotekose? Ar turime tarptautinių pavyzdžių, kurių vardai būtų visuotinai žinomi? Būtų tikrai labai įdomu sužinoti iš tinklaraščio sekėjų. Nepaisant to, egzistuoja organizacija, kuri rūpinasi bibliotekininkais lyderiais – LLAMA (Library Leadership and Management Association). Organizacija susikūrė dar 1957 m kaip Amerikos Bibliotekų Asociacijos (American Library Associacion) padalinys. Šiuo metu ji rūpinasi ateities bibliotekų lyderiais ir fokusuojasi septyniose srityse: pastatai ir aprūpinimas, fondoieška, žmoniškieji ištekliai, bibliotekų organizacijos ir valdymas, veiklos vertinimas, viešieji ryšiai ir marketingas bei sistemos ir paslaugos. Organizacija užsiima aktyvia švietėjiška veikla: ne tik veda mokymus, leidžia knygas, žurnalus apie lyderystę bibliotekose, bet ir rašo tinklaraštį: http://www.lama.ala.org/LLandM.
Tikrai ne kiekvienas turime charizmą, bet lyderystė priskiriama prie tų kompetencijų, kurios gali būti išugdomos. Lyderystės mokymuose lavinami tokie įgūdžiai:

  • Sugebėjimas komunikuoti – aiškiai, paprastai ir kartais su užsidegimu.
  • Sugebėjimas motyvuoti kitus ir save, pasiekti tikslus ir išspręsti senas problemas.
  • Įtaka ir nebijojimas išsakyti savo mintis.
  • Atviros kultūros kūrimas ir skirtingų nuomonių išklausymas.
  • Rizikos ir atsakomybės prisiėmimas.
  • Organizacijos misijos prisiminimas ir siekimas jos tikslų.
  • Kūrybiškumas, suderinamumas ir grįžtamasis ryšys.
Mano nuomone, Lietuvoje labai trūksta bibliotekininkų lyderių. Aktyvius, drąsius ir užburiančius savo vizija bibliotekininkus galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Neabejotinai svarbu lavinti šiuos lyderystės įgūdžius būsimiems specialistams aukštosiose mokyklose. Svarbu tobulinti ir dirbančius, kelti jų kompetencijų lygį.
Galbūt Hitleris, B.Obama ir Dalai Lama ir nelankė lyderystės mokyklų. Jų vidinė charizma padėjo pasiekti labai daug. Tačiau bibliotekininkams, vis dar stokojantiems komunikacinių įgūdžių, įtakos ir rizikos bei atsakomybės prisiėmimo, tai galėtų būti žadintuvas miegančiai charizmai!

2009-12-04

Ekskursija į buvusį basųjų karmelitų vienuolyną bei Šv. Dvasios cerkvę ir vienuolyną

Šių metų spalio 20 – 27 dienomis Vilniaus universiteto, Komunikacijos fakulteto, Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos studentai kartu su profesoriumi Arvydu Pacevičiumi lankėsi buvusiame basųjų karmelitų vienuolyne ir Šv. Dvasios cerkvėje, esančiuose prie Aušros vartų. Ekskursijos po buvusį basųjų karmelitų vienuolyną metu gidas supažindino su vienuolyno istorija, o profesorius jo pasakojimą papildė informacija apie vienuolyne buvusią biblioteką. Kitoje ekskursijos dalyje popas Vitalijus supažindino su stačiatikių vienuolynų istorija bei mažąja biblioteka, veikiančia prie vienuolyno.

Gidas, pasakojęs apie basuosius karmelitus, ir prof. Arvydas Pacevičius

Buvęs basųjų karmelitų vienuolynas

Į Vilnių ši vienuolija atvyko 1624 m. iš Liublino ir Krokuvos. Vilniaus Šv. Teresės vienuolynas iki 1773 m. priklausė lenkiškajai basųjų karmelitų provincijai, kol 1774 m. buvo įkurta Lietuvos provincija su centru Vilniuje.

Kaip ir kiekvienas viduramžių vienuolynas, Vilniaus basųjų karmelitų vienuolynas privalėjo turėti biblioteką. Ji buvo įkurta pietinėje vienuolyno dalyje virš refektoriaus – antrame aukšte.

Bibliotekininkystės ir informacijos 3 kurso, 1 grupės studentai.
Pirmame aukšte langai į buvusį vienuolyno refektorių, antrame – į biblioteką

Daugiausia buvo komplektuojama teologinė religinė literatūra. Iš XIX a. vizitacijų aktuose nurodytų bibliotekos katalogų ir inventorinių sąrašų galime pamatyti, jog bibliotekos fondą sudarė 11 Šventojo Rašto knygų, praktinio pobūdžio dvasinio gyvenimo vadovėliai, rankraštiniai ir spausdintiniai pamokslų tekstai, vienuolijos regula, 52 biografijos, hagiografiniai šaltiniai. Biblioteka taip pat turėjo 4 medicinos knygas, 109 politinius veikalus, 69 matematikos ir fizikos knygas, kalendorių, 187 filosofijos veikalus - Aristotelio, Tomo Akviniečio raštų bei Fillipo Picinelli knygą. Manoma, jog bibliotekoje būta apie 3600 tomų dokumentų.

Už bibliotekos funkcionavimą, jos priežiūrą buvo atsakingas bibliotekininko pareigas einantis vienuolis. Jis privalėjo rūpintis naujų leidinių įsigijimu, jų tvarkymu, vienuolių aptarnavimu, bibliotekos švara.
Buvusio vienuolyno interjeras

Apie bibliotekos interjerą byloja iki šiandien išlikusios skliautuotos lubos. Daugiau interjero detalių, deja, nebuvo išsaugota.

Šv. Dvasios cerkvė ir vienuolynas

Cerkvė ir vienuolynas veikia nuo 1597 m. Per daugiau nei 400 gyvavimo metų ir cerkvei ir vienuolynui teko patirti daug permainų, kelis perstatymus ir karo negandas. Ši cerkvė gerai žinoma dėl joje palaidotų trijų kankinių: Antonijaus, Eustachijaus ir Jono.

Šv. Dvasios cerkvė ir įėjimas į prie vienuolyno įkurtą biblioteką

Prie vienuolyno įkurta nedidelė biblioteka komplektuoja religinio turinio literatūrą. Vertingų senųjų leidinių biblioteka neturi, tačiau saugo keletą XIX a. pradžios laikraščių. Taip pat fondą vertinga literatūra papildo parapijiečiai.

Popas, kaip vieną įsimintiniausių dovanų, pamini XVII a. pab. – XVIII a. pr. mišiolą lotynų kalba. Nors bibliotekoje dirba ne profesionalūs bibliotekininkai, stengiamasi kuo tiksliau klasifikuoti dokumentus, remiamasi viešųjų bibliotekų pavyzdžiu. Šiuo metu biblioteka turi virš 1000 skaitytojų.

Popas Vitalijus

Trys kankiniai palaidoti cerkvėje

---------------------------------------

Parengė: Eglė Jackevičiūtė, Monika Petronytė, Marta Fominaitė ir Laura Šlenderytė

2009-12-03

Bibliotekininkystės jubiliejų šventė, arba Biržiškos skaitymai 2009

Gruodžio 2 d. vyko kasmetinė Biržiškos skaitymų konferencija, kurią tradiciškai organizuoja VU KF Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas. Šį kartą konferencija buvo skirta net keliems jubiliejams (net du iš jų yra siejami su bibliotekininkyste): Vilniaus universiteto 430 metų sukakčiai, Bibliotekininkystės studijų Vilniaus universitete 60 metų sukakčiai ir žymaus bibliotekininkystės tyrinėtojo, kurio vardu ir pavadinta konferencija, Vaclovo Biržiškos 125 metų jubiliejui.

Šventiniai renginiai prasidėjo iškilmingu Komunikacijos fakulteto ženkliukų įteikimu Bibliotekininkystės ir informacijos pirmakursiams. Ceremonija vyko Baltojoje salėje.

Antra iškilmių dalis buvo skirta jubiliejinės parodos Bibliotekininkystės ir informacijos studijos Vilniaus universitete atidarymui. Parodoje buvo galima pamatyti įvairiausias publikacijas ir dokumentus, vienaip ar kitaip atspindinčius studijų organizavimą ir įgyvendinimą Vilniaus universitete - istorinius dokumentus apie studijų programų kūrimą, keitimą, svarbių studijoms sprendimų priėmimą; vadovėlius ir kitokias bibliotekininkystės mokslininkų publikacijas, nuotraukas iš studentų ir dėstytojų gyvenimo.

Trečioji šventinių renginių dalis - pati Biržiškos skaitymų konferencija, kurios tema taip pat siejosi su bibliotekininkystės mokslais, studijomis ir inovatyvia praktine veikla. Konferencija vyko puošnioje Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje.


Naudodamiesi proga nusprendėme pasidalyti kai kuriais ir studentams, ir praktikams, ir mokslininkams įdomiais pranešimais.

Vincas Grigas. Tapk Vilniaus universiteto bibliotekos draugu: fondoieška, kaip bibliotekos marketingo dalis. Šiame pranešime atskleidžiamos novatoriškos Vilniaus universiteto fondoieškos strategijos. Pasirodo, Lietuvos bibliotekos dar nekreipė pakankamai dėmesio į kryptingą bibliotekų rėmėjų paiešką. Manome, kad šis pranešimas galėtų tapti postūmiu pradėti fondoieškos iniciatyvas ir kitose Lietuvos bibliotekose.

Julija Niauraitė, Indrė Zalieskienė. Biblioteka informacijos technologijų apsuptyje: teorija ir praktika. Kolegės iš Vilniaus universiteto bibliotekos pristatė šios bibliotekos patirtį naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir taip pat aptarė naujausią bibliotekos projektą - Informacinio raštingumo svetainę, apie kurią jau rašėme anksčiau.

Zinaida Manžuch. Tinklaraštis Rock&roll bibliotekininkas - profesinės komunikacijos ir studijų kokybės gerinimo priemonė: atvejo analizė. Šiame pranešime rasite informacijos apie tinklaraščio idėją bei statistinius duomenis, atskleidžiančius pirmąsias jo plėtros tendencijas.


Jurgita Kunigiškytė. Profesinės praktikos praktinė vertė: atvejo analizė. Pranešime pristatomas unikalus eksperimentas - Lietuvos bibliotekų organizacinės kultūros tyrimas - atliktus VU KF Bibliotekininkystės ir informacijos ketvirtakursių praktikos metu. Pasirodo, bibliotekose dominuoja klano kultūra - apie tai, kas tai yra - skaitykite pranešimo skaidrėse.

Ramunė Petuchovaitė. Probleminio mokymosi taikymas bibliotekininkystės studijuose: kurso "Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba" atvejis. Pranešime pristatoma jau beveik dešimt metų taikomo probleminio mokymosi metodo patirtis. Tinklaraščio skaitytojai jau turėjo galimybę su šia patirtimi susipažinti paskaitę pranešimą "Apie probleminį mokymąsi bibliotekininkystės magistrantūros studijose".

2009-12-01

Nežinai kaip? – VU bibliotekos Informacinio raštingumo interneto svetainė TAU

Artėjant gražiausiai metų šventei, VU biblioteka visai Lietuvai, o ypač VU bendruomenės nariams, parengė kalėdinę dovaną. Gruodžio pradžioje pasirodė nauja bibliotekos paslauga – Informacinio raštingumo interneto svetainė.

„Kiekvieną dieną susiduriant su dideliais informacijos kiekiais, reikalinga mokomoji ir aiškinamoji medžiaga, kaip nepasiklysti informacijos sraute, kaip išsirinkti reikalingiausias žinias, naudingiausius šaltinius, ypač medžiagą moksliniams darbams. Būtent Informacinio raštingumo svetainėje ir bus galima susipažinti su visomis informacijos paieškos galimybėmis“, – džiugia naujiena dalijasi VU bibliotekos Elektroninės informacijos skyriaus vedėja Julija Niauraitė.

Informacinio raštingumo interneto svetainė yra pirma tokio pobūdžio bibliotekos paslauga Lietuvoje. Joje pateikiama viskas, kas svarbiausia apie informaciją bei jos atranką, paiešką, vertinimą, todėl tai puikus pagalbininkas visiems besimokantiems ir studijuojantiems. Daugelis pažangių užsienio universitetų bibliotekų jau turi parengę tokio pobūdžio informacines svetaines. Interneto svetainę sudaro šeši pagrindiniai moduliai apie informacijos radimą ir efektyvų valdymą: temos suvokimas, informacijos šaltiniai, informacijos paieška, atranka ir vertinimas, informacijos įsisavinimas ir paskutinis modulis – būk etiškas! Svarbu suprasti, kad su informacija reikėtų elgtis atsakingai, todėl nemažai dėmesio skiriama ir autorių teisėms bei citavimo klausimams.

Visi studijuojantys čia ras atsakymus į jiems aktualius klausimus – kur ir kaip ieškoti mokslinės informacijos mokslo darbams, kuriuos šaltinius patartina rinktis ir kuriuos ne, ką daryti, jei nesupranti savo temos. Svetainė bus ir pagalbininkas tiems, kurie nelabai orientuojasi bibliotekų sistemoje, o pateikiami pavyzdžiai turėtų palengvinti įsisąmoninti perskaitytas žinias. Ypač ji turėtų pagelbėti pirmo kurso studentams.

„Ši interneto svetainė svarbi ir naudinga tuo, kad joje studentai ras visą svarbiausią informaciją rašydami mokslinį darbą. Informacija pateikiama lengvai ir suprantamai. Ja gali naudotis visos Lietuvos studentai. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad informacinių gebėjimų ugdymo idėja ir pritaikymas tampa realybe ir neatsiejama VU bibliotekos dalimi“, – kalbėjo VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.

Parengė: Indrė Zalieskienė, Vilniaus universiteto biblioteka

2009-11-27

Inovatyvūs bibliotekų projektai – idėjų paieška

Kai galvojate apie naujo projekto koncepciją, pravartų pasidomėti, kas jau padaryta kitose bibliotekose, kokias mintis galima panaudoti savo idėjai plėtoti. Tam puikiai tinka du šaltiniai, su kuriais norėčiau supažindinti tinklaraščio skaitytojus. Tai – Stokholmo iššūkio apdovanojimas (Stockholm Challenge Award) ir IFLA bibliotekų sėkmės istorijų duomenų bazė (IFLA libraries success stories database). Beje, šie šaltiniai naudingi ne tik idėjų paieškai, bet jau įvykdyto inovatyvaus projekto propagavimui.

Stokholmo iššūkio apdovanojimas skirtas inovatyviems informacijos ir komunikacijos technologijų taikymo projektams šešiose teminėse srityse: viešasis administravimas, švietimas, ekonominė plėtra, kultūra, sveikata, aplinka. Stokholmo iššūkio apdovanojimo laimėtojai gauna piniginį prizą. Šis apdovanojimas turi ilgą istoriją – viskas prasidėjo Europos Komisijai paskelbus M. Bangemanno ataskaitą, kuri pagrįstai laikoma pirmuoju Europos Sąjungos informacinės visuomenės plėtros strateginiu dokumentu. 1995 m. siekiant skatinti kūrybingą informacijos ir komunikacijos technologijų taikymą buvo paskelbtas Stokholmo Bangemano iššūkio konkursas, kuris pavadintas jį inicijavusio miesto vardu. Jau 1997 metais konkurse dalyvavo 112 projektų iš 25 Europos miestų. 1999 m. konkursui suteiktas jo dabartinis pavadinimas – Stohkolmo iššūkio apdovanojimas.

Stokholmo iššūkio apdovanojimo konkurse dalyvauja ir bibliotekos, kurios neretai tampa laimėtojomis ar finalistėmis. Štai 2006 m. teminėje kultūros kategorijoje konkursą laimėjo Čilės viešųjų bibliotekų projektas Biblioredes, kuriuo buvo siekta įveikti vietos bendruomenių (ypač kaimo) skaitmeninę atskirtį, diegiant kompiuterius ir interneto ryšį viešosiose bibliotekose, apmokant gyventojus naudotis informacijos ir komunikacijos technologijomis ir skatinant vietos bendruomenes kurti savo interneto turinį. Tais pačiais 2006 m. finalistu buvo Naujosios Zelandijos atviros prieigos skaitmeninių bibliotekų valdymo programinė įrangos projektas Greenstone Digital Library Software, Švedijos savivaldybių viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo iniciatyva Bibliotek 2007 ir kt. Bibliotekų projektai atsirasdavo tarp finalistų dar 2000 m. Vienas tokių pavyzdžių Rusijos Federacijos iniciatyva Rusijos valstybinės bibliotekos informacinės sistemos sukūrimas.

Laimėtojų ir finalistų sąrašus galima peržiūrėti šioje svetainėje. Joje galima pasiskaityti ir projektų aprašymus.

Kitas naudingas šaltinis ieškant originalių idėjų – IFLA bibliotekų sėkmės istorijų duomenų bazė. IFLA sukūrė šią duomenų bazę, siekdama atskleisti bibliotekų vertę visuomenėje. Duomenų bazė prieinama anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Joje bibliotekų projektai suskirstyti į penkias kategorijas: bibliotekos – prieigos taškai; bibliotekos – informacijos ir komunikacijos technologijų mokymo centrai; bibliotekos tęstiniam mokymui; bibliotekos specialių poreikių vartotojams; bibliotekos kultūros paveldui. Šioje duomenų bazėje bibliotekos pačios gali skelbti savo sėkmės istorijas. Projektai neribojami pagal įgyvendinančios bibliotekos tipą. Duomenų bazėje galima atlikti paiešką pagal projektų temines kategorijas, kontinentus ir šalis bei kitus kriterijus. Šiame duomenų telkinyje skelbiami trumpi projektų aprašymai, kuriuose atskleidžiami projektų tikslai, tikslinės auditorijos, finansavimo šaltinius, skelbiama informacija apie organizatorius ir projekto partnerius.

2009-11-24

Nauja eIFL.net programa viešosioms bibliotekoms


Lapkričio 16 d. eIFL.net oficialiai pranešė, kad gavo 1.4 mln. dolerių paramą iš Bilo ir Melindos Geitsų fondo naujai programai Viešųjų bibliotekų inovacijos vykdyti. Ši programa skirta skatinti viešąsias bibliotekas plėtoti inovatyvias informacijos ir komunikacijos technologijų grįstas paslaugas. Siekiama, kad bibliotekos a) siūlytų paslaugas, kurios pagerintų aptarnaujamos bendruomenės gyvenimo kokybę, b) bendradarbiautų su vietos valdžios institucijomis, verslo atstovais įgyvendindamos kūrybiškus sumanymus.

Programa bus vykdoma tris metus. Per tą laiką bibliotekos galės teikti paraiškas tris kartus. Pirmasis etapas jau prasidėjo. Viešosios bibliotekos gali teikti paraiškas iki 2010 m. vasario 28 d. Maksimali finansavimo suma pirmajame kvietime rengti paraiškas - 30000 JAV dolerių. Pirmajame paraiškų teikimo etape bus atrinkti 10 geriausi projektai. Lietuvos viešosios bibliotekos irgi gali dalyvauti.

Programos rengėjai aiškina, kaip bus vertinamas projektų inovatyvumas. Inovatyviais projektais laikomi tokie, kurie yra visiškai nauji; nebuvo anksčiau vykdomi paraiškovo vietovėje, orientuoti į paraiškoje nurodytą tikslinę grupę, įgyvendinami bendradarbiaujant su paraiškovo nurodytais partneriais; anksčiau nebuvo tinkamai įgyvendinti (reikia pagrįsti, kodėl); taiko technologijas, kurios nebuvo pasitelktos ankstesniuose projektuose.

Projektuose siūloma eksploatuoti įvairias technologijas - internetą, mobiliuosius telefonus, kitus mobiliuosius įrenginius, saityno 2.0 technologijas, įvairių rūšių programinę įrangą.

eIFL.net parengė programai skirtą tinklalapį. Jame galima rasti:

Trumpą programos tikslų, įgyvendinimo, potencialių paraiškovų aprašymą.
Pirmojo kvietimo paraiškoms puslapį - jame rasite reikalavimus, patarimus, paraiškos formas, jų teikimo terminus ir kitą svarbią informaciją.
Dažniausiai užduodamus klausimus.

Daugiau informacijos rasite eIFL.net Viešųjų bibliotekų inovacijos programos svetainėje.

Kaip aš tapau bibliotekininku...

2009 m. spalio mėn. startavo naujas informacijos specialistų Library Routes projektas, kurio tikslas – atsakyti į klausimą „Kodėl ir kaip mes tapome bibliotekininkais?“.


Projekto kūrėjai tikisi, kad specialiai šitam projektui sukurta viki svetainė taps ta vieta, kur bendraus, dalinsis savo patirtimi ir patarimais profesionalai. Šiuo metu projekte jau dalyvauja ir savo karjeros „maršrutais“ dalijasi 80 informacijos specialistų.


Vieni svajojo tapti archeologais, žurnalistais ir barmenais, kiti – šokėjais, muzikantais ir aktoriais... Šiandien dauguma jų dirba bibliotekose :)


Projekte gali dalyvauti visi – tereikia parašyti savo istoriją!

Kviečiame į Biržiškos skaitymus 2009!


Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas ir Vilniaus universiteto biblioteka kviečia Jus dalyvauti kasmetinėje konferencijoje Vaclovo Biržiškos skaitymai. Konferencija įvyks 2009 m. gruodžio 2 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje (Universiteto g. 3, Vilnius).

Šių metų konferencija yra jubiliejinė. Ji skirta Vilniaus universiteto 430 metų , bibliotekininkystės studijų Vilniaus universitete 60 metų bei Vaclovo Biržiškos gimimo 125 metų sukaktims. Konferencijos tema – Bibliotekininkystė ir informacijos mokslai: praktinė veikla, studijos ir moksliniai tyrimai.

Konferencijos vietos:

Pradžia – parodos „Bibliotekininkystės ir informacijos studijos Vilniaus universitete“ atidarymas – Baltojoje salėje.

Pirmoji ir antroji konferencijos sekcijos – P. Smuglevičiaus salėje.

Atidarysime parodą, kurioje pamatysite, kaip plėtojosi bibliotekininkystės ir informacijos studijos Vilniaus universitete. Turėsite galimybę pasiklausyti pranešimų bibliotekos istorijos, pažangios praktikos temomis. Pristatysime ir Bibliotekininkystės ir informacijos instituto studijų metodus bei naujausias idėjas, plačiau pakalbėsime ir apie tinklaraštį "Rock&roll bibliotekininkas".

Kviečiame Jus dalyvauti konferencijoje - įdomiai praleisti laiką ir pažymėti visus jubiliejus kartu su mumis!

Registruotis nereikia - tiesiog ateikite į renginį.


PROGRAMA

9.30–10.00 – Parodos „Bibliotekininkystės ir informacijos studijos Vilniaus universitete“ atidarymas.

Vieta: Vilniaus universiteto bibliotekos Baltoji salė.

Sveikinimo žodis:

doc. dr. Andrius Vaišnys (Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas)
Irena Krivienė (Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė)

I sekcija. Bibliotekininkystės ir informacijos mokslai bei praktinė veikla

Vieta: Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salė

Sekcijos vadovas doc. dr. Rimvydas Laužikas

10.00–10.30 – prof. dr. Arvydas Pacevičius. Dar kartą apie pirmąją viešąją biblioteką Lietuvoje: ties ištakomis.

10.30–11.00 – Inga Liepaitė. Sovietinio Lietuvos laikotarpio bibliotekų istorijos tyrimų šaltiniai Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje.

11.00–11.30 – doc. dr. Žiedūnė Zaveckienė. Lietuvos jaunimo spauda. Skautų periodika (1918–1940).

11.30–12.00 – Vincas Grigas. Tapk Vilniaus universiteto bibliotekos draugu: fondoieška, kaip bibliotekos marketingo dalis.

12.00–12.30 – Julija Niauraitė, Indrė Zalieskienė. Biblioteka informacijos technologijų apsuptyje: teorija ir praktika.


12.30–13.30 – Pietų pertrauka


II sekcija. Bibliotekininkystės ir informacijos studijos

Vieta: Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salė

Sekcijos vadovė dr. Zinaida Manžuch

13.30–14.00 – dr. Zinaida Manžuch. Tinklaraštis „Rock&roll bibliotekininkas”– profesinės komunikacijos ir studijų kokybės gerinimo priemonė: atvejo analizė.

14.00–14.30 – Ramunė Petuchovaitė. Probleminio mokymosi taikymas bibliotekininkystės studijose: kurso „Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba“ atvejis.

14.30–15.00 – Jurgita Kunigiškytė. Profesinės praktikos praktinė vertė: atvejo analizė.

15.00–15.30 – Diskusijos. Konferencijos organizatoriai tikisi tarpdisciplininių ir daugiaaspekčių diskusijų bibliotekininkystės ir informacijos mokslų tyrimų, studijų, praktinės veiklos istorijos, metodologijos, teorijos temomis.

2009-11-22

Taikomųjų bakalauro darbų rengimo eiga ir sprendimai: patarimai ir pavyzdžiai. I dalis

Daugelis studentų bakalauro darbų paprastai yra taikomieji, nors yra atvejų, kai ginami ir teoriniai darbai. Štai kaip taikomasis bakalauro darbas apibrėžiamas Rašto darbų rengimo metodiniuose nurodymuose:

Taikomuosiuose darbuose tiriama ir sprendžiama aktuali praktikos problema. Taikomuosiuose darbuose privalo būti teorinė arba metodologinė dalis. Šiuose darbuose pristatomas ir pagrindžiamas tiriamos praktikos problemos aktualumas, pristatoma, aptariama, analizuojama šios ar panašių, analogiškų praktikos problemų tyrimui skirta mokslinė literatūra, analizuojami galimi moksliniai šios problemos sprendimo būdai, savarankiškai atliekamas ir aprašomas mokslinis tyrimas, aptariami ir interpretuojami tyrimo duomenys ir pan. (Atkočiūnienė, Stonkienė, Janonis, 2009: p. 26).
Taikomieji darbai naudingi tuo, kad galima pritaikyti teorinius modelius ir žinias tiriant įvairius mus supančios realybės reiškinius. Juos tiriant sužinoma daugiau apie tiriamų reiškinių ypatumus, dėsningumus, raidą, tam tikros veiklos tobulinimo galimybes, veiksnius, kurie daro įtaką tam tikrai veiklai ir pan. Paprastai taikomojo darbo dalį sudaro empirinis tyrimas, kurį atlieka darbo autorius, vadovaudamasis tam tikra tyrimo metodika, pats atrinkdamas, analizuodamas ir interpretuodamas duomenis apie tiriamą reiškinį bei analizės pagrindu formuluodamas tyrimo išvadas. Empiriniai tyrimai leidžia priimti sprendimus, nustatyti tam tikros veiklos, požiūrių atsiradimo priežastis bei turinį ir/arba tobulinti realybės reiškinius ar veiklas ir kt.

Šiame straipsnių cikle labiau orientuosimės į patį empirinį tyrimą, nors būtent pirmasis rašinys leidžia paaiškinti, kaip siejasi teorinė ir empirinė taikomojo darbo dalys.

Paprastai egzistuoja tam tikri etapai ir reikalavimai, kurie nurodo visą darbo ir empirinio tyrimo konkrečiai rengimo eigą ir sprendimus. Tų etapų visuma yra vadinama mokslinio tyrimo ciklu, arba procesu (žr. pav. žemiau).


Apibūdinkime kiekvieną etapą:

1. Parengiamieji darbai: publikacijų analizė – šiame etape mes analizuojame nagrinėjamą sritį, siekdami apibūdinti tiriamą objektą ir nustatyti jo savybes, įvertinti esamus tyrimo būdus arba sukurti naujus. Šio etapo rezultatas – teorinė (-ės) baigiamojo darbo dalis (-ys).
2. Tyrimo tikslo, tiriamųjų klausimų, hipotezės formulavimas – šiame etape, remdamiesi turimomis žiniomis apie objektą, mes nustatome, ką ketiname ištirti empiriškai. Tam paprastai mes formuluojame empirinio tyrimo tikslą ar/ir tiriamąjį (-uosius) klausimą (-us), kurie nustato, kokius reiškinio aspektus mes tiriame. Jeigu mokslinių publikacijų analizė leidžia mums daryti mokslinę prielaidą apie galimą atsakymą į mūsų tiriamąjį (-uosius) klausimą (-us), formuluojame hipotezę.
3. Mokslo tyrimo metodų pasirinkimas. Tikslas ar/ir tiriamieji klausimai bei hipotezė leidžia susiaurinti mūsų tyrimą, suteikti jam daugiau kryptingumo. Atsižvelgdami į tai, ką tiriame, ką norime sužinoti, kokiais būdais galima efektyviau gauti reikalingus duomenis, pasirenkame mokslo tyrimo metodus. Aišku, neretai metodų pasirinkimą koreguoja ir duomenų šaltinių prieinamumas. Reikia atkreipti dėmesį, kad dažnai skirtinguose tyrimo etapuose taikomi įvairūs metodai. Pavyzdžiui, galime taikyti anketinės apklausos metodą siekdami gauti duomenis, o kiekybinės ir kokybinės analizės metodus – siekdami analizuoti bei interpretuoti anketų duomenis.
4. Duomenų šaltinių analizė ir atrankos kriterijų nustatymas. Kai pasirinkome mokslo tyrimo metodus, turime apibrėžti, kaip gausime duomenis tyrimui. Be abejonės, šis etapas realiame gyvenime dažnai vyksta lygiagrečiai su mokslo tyrimo metodų pasirinkimu. Pasirinkus duomenų šaltinius (nesvarbu, ar tai būtų tam tikros tiriamųjų asmenų grupės, dokumentai, svetainės), reikia išanalizuoti, kaip atrinksime iš visos šaltinių visumos tuos, kurių duomenis panaudosime tyrime.
5. Duomenų analizės būdų ir eigos nustatymas. Paprastai kiekvienas mokslo tyrimo metodas numato specifines duomenų analizės būdus ir priemones. Tomis procedūromis reikėtų vadovautis atliekant specifinius duomenų analizės veiksmus.
6. Duomenų analizė – šiame etape naudojantis pasirinktais mokslo tyrimo metodais apibendrinami tyrimo duomenys.
7. Duomenų analizės rezultatų apibendrinimas. Apibendrinti ir išanalizuoti tyrimo duomenys leidžia mums įžvelgti tam tikrus dėsningumus ir pateikti atsakymą į tiriamąjį (-uosius) klausimą (-us). Šiame etape vertinti tyrimo rezultatus padeda palyginimas su anksčiau atliktais tyrimais, teorinėmis įžvalgomis, pateiktomis teorinėje darbo dalyje.
8. Išvadų ir rekomendacijų rengimas. Šiame etape apibendriname viso darbo rezultatus, atsižvelgdami į probleminį klausimą (mokslinę problemą). Neretai taikomuosiuose darbuose pateikiamos rekomendacijos, kaip pakeisti, patobulinti paslaugas/veiklas/procesus.

Tam, kad nustatytumėte, ką ir kaip tirstite, reikia iš pradžių nuodugniau susipažinti su nagrinėjama tema. Tai yra parengiamieji darbai, arba pirmasis etapas, pavaizduotas paveiksle. Nors neįmanoma sukurti griežtos formulės, kaip rengti darbo turinį, pamėginkime pasitelkę praktinį pavyzdį, paanalizuoti, į kokius klausimus būtų naudinga atkreipti dėmesį šiame etape.

Pavyzdžiui, jeigu rengiate baigiamąjį darbą „Lietuvos akademinių bibliotekų interneto svetainių tinklamumas naudoti“, pirmiausia reikia sužinoti, kad yra „tinkamumas naudoti“ ir kaip jis yra vertinamas. Tam tikslui ieškote literatūros apie tai, kas yra tinkamumas naudoti (angl. usability). Paaiškėja, kad tai yra interneto svetainių kokybės parametras, kuris nurodo, ar svetainė leidžia vartotojui pasiekti savo tikslus efektyviai ir produktyviai jo specifiniame veiklos kontekste. Tinkamumo naudoti problematika siejasi su žmogaus ir kompiuterio sąveikos, ergonomikos, psichologijos disciplinomis.


Toliau išsiaiškiname, kodėl svarbu tirti Lietuvos akademinių bibliotekų svetainių tinkamumą naudoti. Pirmiausia, nustatytumėme, kas šios srities tyrimai leidžia išsiaiškinti, ar svetainės yra parengtos kokybiškai, ar leidžia vartotojui atlikti savo užduotis. Kadangi daugelis bibliotekų teikia informaciją arba paslaugas būtent savo svetainėje, jos kokybė tampa svarbiu bibliotekos paslaugų kokybės rodikliu. Turint tokias žinias padėtumėme akademinėms bibliotekoms spręsti svetainių kokybės ir konkrečiai tinkamumo naudoti užtikrinimo klausimus, nurodydami konkrečias sritis, kurios reikalauja tobulinimo.

Kadangi tiriame Lietuvos akademinių bibliotekų svetainių tinkamumą naudoti, turėtumėme pirmiausia ieškoti būtent šio tipo bibliotekų svetainių tyrimų Lietuvoje. Jeigu mes tokių tyrimų nerasime – vadinasi, mūsų darbas yra pirmasis bandymas. Jeigu tokių tyrimų jau yra, mums reikia pagalvoti, kuo unikalus mūsų tyrimas, kokius dar netyrinėtus aspektus jis leis nagrinėti. Tyrimo unikalumą apsprendžia tyrimo objektas ir aspektas, naudojami metodai, duomenų šaltiniai, tyrimo geografinė, chronologinė aprėptis ir kiti kriterijai.

Susipažinę su literatūra sužinosime, kad tinkamumo naudoti srityje yra sukurti teoriniai modeliai, kurie leidžia nustatyti, kas turėtų būti tiriama. Literatūros analizė leidžia mums išsiaiškinti, kad įvairūs tyrinėtojai nustato savo kriterijų rinkinius, kurie apibūdina, kas yra tinkamumas naudoti, nuo ko priklauso konkrečių svetainių tinkamumas naudoti. Specifiniai požiūriai į tai, kas yra tinkamumas naudoti ir kokie komponentai jį sudaro, užfiksuoti ISO standartuose. Be to, tinkamumas naudoti vertinamas pasitelkiant specifinius metodus – ekspertinį vertinimą, įvairius vartotojo testavimo būdus. Susipažinus su publikacijomis taip pat paaiškėja, kad sukurtos svetainių kokybės rekomendacijos, kuriose yra kalbama apie tinkamumą naudoti, kultūros institucijoms (įskaitant bibliotekas). Svarbu išnagrinėti, kokiomis teorijomis vadovaujamasi atliekant akademinių bibliotekų svetainių tinkamumo naudoti jau atliktuose tyrimuose. Juk akademinės bibliotekos interneto svetainė yra specifinis svetainės tipas, skirtas specializuotai auditorijai (mokslininkams, studentams), kurių darbo kontekstas ir uždaviniai skiriasi nuo kitų interneto vartotojų. Siekiant apibūdinti akademinių bibliotekų svetainių specifiką galima nagrinėti ir jų paskirties ypatumus, vartotojų aptarnavimo tikslus. Taigi mums svarbu pritaikyti esamus bendrus tinkamumo naudoti modelius būtent mūsų specifinio objekto – akademinių bibliotekų svetainių – tyrimui. Analizuodami, vertindami tam tikrus požiūrius, teorijas, mes pagrindžiame tam tikrą akademinių bibliotekų svetainių tinkamumo naudoti tyrimo būdą.

------------------------------------------------------------------------------------

Atsakymai į minėtus klausimus leis parengti teorinę (-es) darbo dalį (-is), kuri (-ios) užtikrins pakankamą ir pagrįstą pamatą empiriniam tyrimui atlikti. Atkreipkite dėmesį į tai, kad dažna studentų klaida – teorinės ir empirinio tyrimo darbo dalių atskyrimas. Dažnai skaitant studentų darbus neaišku, kaip teorinė dalis siejasi su empirine. Mūsų pavyzdžio analizė padeda suprasti, jog teorinė dalis reikalinga tam, kad apskritai galėtumėte atlikti empirinį tyrimą. Ji pateikia visą reikalingą medžiagą, nukreipiančią empirinio tyrimo sprendimus. Taigi vienas iš kokybiško taikomojo darbo požymių yra sąsajos tarp teorinės ir empirinės dalies. Visa teorinės dalies medžiaga turi būti panaudota rengiant empirinį tyrimą. Tolesniuose straipsniuose, aiškinančiuose atskirus tyrimo etapus, pamatysite, kaip tos sąsajos atsiranda.

Laukite tęsinio...

Literatūra

ATKOČIŪNIENĖ Z.; STONKIENĖ M.; JANONIS O. Rašto darbų rengimo metodiniai nurodymai. Vilnius, 2009. 106 p.

MANŽUCH Z. Kultūros paveldo socialinių technologinių sistemų aspektai. Informacijos mokslai, 2006, t. 38, p. 38-51.

2009-11-20

Mano Gimtadienis 2.0

Vilniaus universiteto bibliotekos misijoje įvardyti tikslai – atrasti ir kūrybiškai naudoti įvairius informacijos išteklius, kurti svetingą, draugišką, įkvepiančią kūrybai fizinę, virtualią bei emocinę aplinką – skatina siekti kūrybiškumo. Kuriantį žmogų reikia užauginti. Tam reikia tekstų, kuriuose užfiksuotos idėjos, ir erdvės, kuri įkvėptų kurti (© Elona Varnauskienė). Tam reikia naujų informacinių technologijų (Web 2.0)!

2009 metais savo 430 metų gimtadienį švenčia Vilniaus universitetas, 1 metų – pramogų centras „Panorama“, 20 metų – VU Studentų atstovybė. Šiandien savo gimtadienį švenčiu ir aš, Vilniaus universiteto bibliotekos tinklaraštis ! Man 3 metukai!

Prasidėjo viskas nuo kūrybingų ir atvirų naujovėms bibliotekininkų, nuo bibliotekos darbuotojų diskusijos apie tai, kas tai yra Web 2.0, nuo klausimo „Kodėl mes vis dar neturime tinklaraščio?“ ir idėjos „Sukurkime bibliotekos tinklaraštį!“. Sugalvojome ir padarėme! Prie tinklaraščio „gimimo“ ir idėjos realizavimo prisidėjo daug žmonių, o ypač Aistė Abromaitytė.

Per trejus metus aš keičiau savo paskirtį, auditoriją, dizainą. Juk negalima stovėti vietoje, kai viskas aplinkui keičiasi ir tobulėja. Buvau baltas ir žalias, vidinis ir išorinis, pradžioje mane skaitė tik bibliotekos darbuotojai, dabar – visa Lietuva :)

Norėčiau jums prisistatyti – mano CV

  • Vardas Pavardė: Vilniaus universiteto bibliotekos tinklaraštis
    Gimimo data: 2006 m. lapkričio 20 d.
    Gimimo vieta: Vilnius, Lietuva
  • Adresas:
  • http://vubiblioteka.wordpress.com/

  • Aš esu vadinamasis interneto dienoraštis, kuriame skelbiamos įvairios mintys, komentarai, pranešimai, nuorodos…

  • Vaikystės prisiminimai: gimiau vakar vakare kaip bandomasis triušelis, kurį pabandė ištraukti iš juodos naujųjų technologijų nežinomybės skrybėlės...
  • Mano nauda: pateikti naujausias žinias, kurios reikšmingos jums čia ir dabar, ir pareikšti savo nuomonę apie jas, klausti, prašyti, teigti, pykti ar džiaugtis…
  • Mano galimybės: greitai ir laisvai rašyti ir skelbti naujienas, kurios svarbios kitiems, kurios mums patiems įdomios, kurias norisi kam nors papasakoti…
  • Mano privalumai: čia galima ateiti, rinktis, rasti, planuoti, kurti, klausti, norėti...
  • Mano 3 metų profesinė ir mokslinė veikla:
  • Iš viso žiūrėta: 118 530 kartų.
  • Laimingiausia diena: 2008 m. kovo 6 d. (žiūrėta 671 kartą)
  • Laimingiausias mėnuo: 2008 m. spalis (žiūrėta net 6 550 kartų). Daugiau: žr. pav. Prisijungimai (2007-2009)
  • Iš viso įrašų: 980
  • Iš viso komentarų: 893
  • Vidutiniškai per dieną mane aplanko 100 skaitytojų

Skaitomiausių temų 10-kas:

  1. Apie – (žiūrėta 1 122 kartų)
  2. Parama bibliotekai (GPM 2%) - (žiūrėta 530 kartų)
  3. Bibliotekos baldai – (žiūrėta 400 kartų)
  4. HIC atidarymo nuotraukos – (žiūrėta 272 kartų)
  5. Fikuso gelbėjimo akcija – (žiūrėta 264 kartų)
  6. Naujųjų metų šventė – (žiūrėta 1 223 kartų)
  7. Apie periodiką – (žiūrėta 222 kartų)
  8. Ar VUB gali būti atpažįstame iš tam tikrų ženklų? – (žiūrėta 216 kartų)
  9. Talka – (žiūrėta 211 kartų)
  10. Naujas dizainas– (žiūrėta 191 kartų)

Visada smalsu paskaityti kaip mane vertina skaitytojai. Štai keli komentarai:

...Puikios ir parodos ir dar puikesnės Jūs, kurios vis raginate mus skaityti, kalbėti ir sakyti savo nuomone šitame puikiame Bloge…Ačiū Jums


...ir apskritai, labai šaunus visas šis blog’as. Aš tik prieš savaite ji atradau (savo dėstytojos dėka), bet dabar pamačiau, kad čia tikrai naudingas dalykas


...Sėkmės visiems, prisidedantiems prie šio blog’o kūrimo


...Aš taip pat manau, kad riekėtų kaip nors labiau paviešinti šį blogą, nes jis tikrai naudingas visai VU bibliotekos bendruomenei, tiek skaitytojams, lankytojams, tiek patiems darbuotojams

...Reikia reklamos. ir ne šiaip kur, o VU ir VU bibliotekos puslapiuose. O šiaip faina, kad VU susikūrė blog’ą

...Susipažinau ir aš su šiuo tinklaraščiu. Pritariu daugelio nuomonei, kad sis blogas tikrai naudingas. Buvo labai įdomu panaršyti po jį, sužinojau tikrai vertingų dalykų…Tikiuosi jis bus toks šaunus ir toliau


...Super! Man patiko šis VU blog’as. Įdomios temos, akims patrauklus svetainės dizainas.

...Šauni idėja. Sėkmes.

...Nesitikėjau išvysti nieko panašaus. Esu maloniai nustebinta. Rekomenduoju šį blog`ą platinti per VU fakultetu tinklalapius


...Aš manau, kad šis tinklaraštis bus naudingas ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visiems besidomintiems bibliotekos veikla, naujienomis ar norintiems pasireikšti, prisidėti prie šios idėjos kūrimo bei tobulinimo. Linkiu sėkmės plėtojant šį projektą ir vartotojų aktyvumo!

...Smagu, kad šis tinklaraštis vis atsinaujina ir puikiai funkcionuoja, būtinai pagalvokit apie blogerių susitikimus ir geriausiųjų rinkimus, kurie vyksta. Tai puiki vieta pasireklamuoti ir pasitobulinti.

Mane sveikina studentai, vedėjai, dėstytojai – kaip malonu! Dėkoju :)

Pirmoji pažintis su VU bibliotekos tinklaraščiu įvyko dar 2007 m. rudenį. Tada dar nė metukų neturintis tinklaraštis jau džiugino savo skaitytojus patraukliomis nuorodomis, straipsnių idėjomis ir galimybe komentuoti. Šiais, 2009 m., tinklaraštis jau švenčia trečiąjį gimtadienį. Mano manymu, kiekvienas iš šio tinklaraščio kūrėjų – rašto kultūros atstovas. Ne tik dėl to, kad rašo, bet ir todėl, kad dalyvauja kūrybos procese, už kurį patys atsakingi ir nuo jo priklausomi. Perfrazuodama vokiečių rašytojo J. R. Becherio mintį, palinkėsiu: „Rašykit, kai liūdna – tik rašymas išblaško liūdesį. Rašykit, kai lydi sėkmė: nėra geresnio vaisto nuo „laimėjimo svaigulio“ kaip rašymas“. (Eglė Vidutytė, VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos IV k. studentė)

VU bibliotekoje, kurioje dirba daugiau kaip 200 žmonių ir, kuri įsikūrė Vilniaus 15-oje vietų (ir dar begalėje kabinetų, skaityklų...), yra palanku turėti daug informacijos ir komunikacijos būdų. Todėl buvo sukurtas blogas (dar kitaip vadinamas tinklaraštis), kuris pavertė neįmanomą blogį į šiltą, linksmą ir ypač operatyvų bendravimą elektroninėje terpėje. Kaip kitaip sužinoti, kad šiandien kolegės gimtadienis? Klausti kito bendradarbio, eiti į direkciją ir prašyti pasakyti žmogaus gimimo datą? Viskas paprasčiau. Tinklaraštis pats man praneša. Jis viską pasako. Jis pasakytų dar daugiau, jei mes jam pasakytume viską, ką žinome ar norėtume sužinoti. (Vincas Grigas, VU bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjas)

Turbūt nesumeluosiu sakydama, jog 2006 m. pradėjusi rašyti savo internetinį dienoraštį Vilniaus universiteto biblioteka buvo viena „pirmųjų kregždžių“ bibliotekinių tinklaraščių srityje. Susidomėjusi stebėjau šio tinklaraščio augimą, ne kartą daviau savo studentams jį analizuoti, lyginti su užsienio akademinių bibliotekų internetiniais dienoraščiais ir smagu, jog jis darėsi vis panašesnis į geruosius kitų šalių pavyzdžius tiek savo forma, tiek turiniu. Sveikinu Vilniaus universiteto biblioteką, kuriai per trumpą laiką pavyko išplėtoti solidų, interaktyvų ir patrauklų tinklaraštį ir tikiuosi, kad jam niekada nepritrūks autorių minčių ir skaitytojų dėmesio. (Ugnė Rutkauskienė, VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos instituto lektorė)

Perduodu linkėjimus visiems rašantiems ir skaitantiems! Tikiuosi kad „blogiukas“ jei dar ne tapo, tai užaugęs taps geru draugu! (Aistė Abromaitytė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos Bibliotekinių procesų automatizavimo skyriaus vedėja)

Man tik 3 metukai, aš dar mažas, bet jau matomas ir, tikiuos, naudingas :)

Jūsų Vilniaus universiteto bibliotekos tinklaraštis

2009-11-15

Apie probleminį mokymąsi bibliotekininkystės magistrantūros programose


Beveik jubiliejus.
Šiais metais galima švęsti gražų dešimtmečio jubiliejų, kai Vilniaus universiteto bibliotekininkystės magistro programoje, pradėjau taikyti probleminio mokymosi metodą. Nors šiais metais kurso nėra, bet bent yra laiko refleksijai patirties, kurią įgijau kartu su kolege prof. Audrone Glosiene (šių metų sausį išėjusia anapilin) dėstydama kursą „Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba“ to paties pavadinimo magistrantūros studijų programoje. Tuo labiau, kad šiuo metu rengiamasi iš esmės atnaujinti dešimties metų sulaukusios programos turinį. Šiuo metu tyrinėjami profesinės aplinkos poreikiai ir tendencijos, kita vertus, planuojama aukščiausio lygio bibliotekų (kad būtų trumpiau, toliau taip vadinsiu bibliotekas ir informacijos centrus) specialistų rengimui pasitelkti visą Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto (BIMI) ir, žinoma, platesnėje aplinkoje – Komunikacijos fakultete ar Vilniaus universiteto kituose padaliniuose – dirbančių specialistų kompetenciją.

Apie probleminį mokymąsi. Pirmiausia, kas yra „probleminis mokymasis“ ir kaip ši koncepcija pasiekė bibliotekininkystės studijas Vilniuje. 1995 metais, vos baigusi Bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas Vilniaus universitete ir rugpjūčio mėnesį pradėjusi dirbti Bibliotekininkystės katedroje asistente, kaip pradedanti dėstytoja, turėjau neįkainojamą galimybę kelis mėnesius stažuotis Lundo universiteto Informatikos departamente. Tarp pagrindinių stažuotės tikslų buvo parengti bibliotekų vadybos kurso dėstymo programą ir, padedant mentoriui prof. Kjell-Ake Holmbergui, susipažinti su mokymo metodais ir praktika akademinėje aplinkoje. Šalia šios veiklos turėjau galimybę kartu su kitais užsienio studentais pasirinkti kai kuriuos tarpdisciplininius kursus, dėstomus anglų kalba, pavyzdžiui „Lytis ir technologijos“ (dėst. Sara Goodman, Lundo universiteto Lyčių studijų centras ) ir „Žmogaus ir kompiuterio sąveikos analizė“ (dėst. Peter Warren , Lundo universiteto Informatikos departamentas). Bet apie probleminį mokymą išgirdau iš tuo metu Lundo universitete neseniai pradėtos bibliotekininkystės studijų magistrantūros programos, kuri žinoma kaip BIVIL, kuratorės dr. Brigitos Ollander. Probleminis mokymasis, pagrįstas interaktyvių diskusijų skatinimu ir realių problemų sprendimu grupėje, įtraukia besimokančiuosius, turinčius labai įvairią patirtį ir žinių. O teorinės paskaitos padeda studentams, įgyti ar įtvirtinti teorinius komandinio darbo pagrindus, skatina mokymąsi grupėje[1]. Kodėl šis mokymosi metodas yra vertingas, geriausiai paaiškina darbo ir vadybos patirtis – praktinėje veikloje kasdien susiduriame su problemomis ir klausimais, kuriuos galime išspręsti tik pasitelkę kitus – bendradarbius, viršininkus, o kartais net ir įtraukdami kitų įstaigų pavyzdžiui, valdžios institucijų ar verslo įmonių, specialistus. Taigi grupinis darbas šiandien yra kasdienybė ir daugelis bibliotekų vadovų, kalbėdami apie specialisto „idealą“ akcentuoja gebėjimų dirbti grupėje svarbą. Be to galima pasitelkti ir vadybos teoriją – seniai nebetikima, kad taisyklių laikymasis gali padėti išgyventi įstaigai, veikiančiai chaotiškoje aplinkoje, todėl svarbiausiomis besimokančios organizacijos savybėmis yra laikoma: nuolatinis problemų sprendimas, eksperimentavimas, mokymasis iš savo ir kitų patirties bei noras ir gebėjimas dalintis žiniomis (Garvin, 1993)[2].


Kurso pedagoginis pagrindas. Taigi 1995 metais parsivežta iš Švedijos probleminio mokymosi idėja ir metodika, kaip koks konjakas brandinta penkerius metus, 2000 metais tapo magistrantūros studijų programos 1 semestre dėstomo kurso „Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba“ (BICV) pedagogikos pagrindu. Šiame kurse, siekiama per praktinių problemų analizę ir studijas, pagilinti ir įtvirtinti teorines vadybos žinias bei sudaryti sąlygas studentams ugdyti planavimo, grupės darbo organizavimo, projektų rengimo ir organizavimo gebėjimus. Probleminio mokymosi požiūris reikalauja kompleksinės užduoties (problemos) ir holistinio vertinimo modelio, nes tik individualių rezultatų vertinimas neskatina dalintis žiniomis ir dalyvauti grupės darbe. Todėl darbas šiame kurse susideda iš 3 susijusių užduočių: parengti ir pristatyti kolegoms referatą, sutarta valdymo tema (individuali užduotis, sudaranti 0,25 bendro vertinimo dalį); suplanuoti ir įgyvendinti projektą, t.y. organizuoti realų seminarą aktualia bibliotekų veiklos tema ir jame perskaityti atlikto tyrimo rezultatais pagrįstą pagrindinį pranešimą (grupinė užduotis, sudaranti 0,5 vertinimo); parengti grupės (bendrai) ir individualią ataskaitą apie atliktą darbą ir pasiektus rezultatus (likusioji 0,25 bendro vertinimo dalis).


BICV seminarų temos. Per 2000-2008 metus studentai gilinosi, rengė pranešimus ir kvietė bibliotekų ir informacijos centrų specialistus diskutuoti tokiomis temomis:
• Informacijos centrai Lietuvoje: ateitis ir dabartis
• Biblioteka informacijos technologijų amžiuje
• Atviros Lietuvos Fondo bibliotekų programa baigėsi. Kas toliau?
• Ar reikalinga bibliotekininkams atestacija?
• Bibliotekų matomumas visuomenėje (nuotraukoje - studentai rengiasi šiam seminarui)
• Atverk duris: bibliotekos prieinamumas neįgaliesiems
• Ar tikrai Lietuvos bibliotekos praranda vartotojus?
• Bibliotekos įvaizdis – vadovo rankose!
• IR [Informacinis raštingumas]. Ar tu esi? (paveikslėlyje viršuje matote šiam projektui sukurtą logotipą).

Šiek tiek informacijos apie rengtus seminarus ir šiuo metu galima rasti interneto archyvuose, tačiau bene svarbiausias jų išliekantis rezultatas yra publikacijos profesinėje spaudoje. Kasmet po šių seminarų žurnale „Tarp knygų“ pasirodo magistrantų, skaičiusių pranešimus straipsniai ar informaciniai pranešimai – dažnai pirmosios jų karjeroje savarankiškos publikacijos. Reflektuoti ir dalintis patirtimi neabejotinai yra dar viena profesionalo savybė, kurią sėkmingai ugdo „Bibliotekininkystės ir informacijos centrų vadybos“ kursas.



Realūs darbai ir problemos. Magistrantų bibliotekininkų rengiamuose seminaruose visada dalyvavo nuo 60 iki 100 specialistų, dažniausiai tiek, kiek sutalpinti galėdavo gautos salės. Todėl tik išankstinė registracija ir gerai apgalvota informavimo apie seminarą strategija padėjo suvaldyti norinčiųjų skaičių. Seminarai vyko įvairiose erdvėse kaip antai Vilniaus savivaldybėje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, Seimo Europos informacijos centre, Amerikos informacijos išteklių centre, Komunikacijos fakultete ir kitur, juose pranešimus skaitė bibliotekų ir informacijos centrų direktoriai ir specialistai, studentai, dėstytojai ir mokslininkai, valdžios įstaigų ir verslo įmonių atstovai, politikai. Taigi studentams, sprendžiant problemą, tenka tiesiogiai bendrauti su įvairiausiais žmonėmis, paaiškinti pasirinktos temos svarbą, įtikinti dalyvauti projekte ar jį paremti. Bet prieš tai dar reikia sugalvoti, apginti ir grupėje bendru sutarimu išsirinkti temą projektui, suplanuoti tyrimą pasirinkta tema, pasirinkti metodiką, surinkti duomenis ir informaciją, juos apibendrinti, parengti pranešimą, nuspręsti kokio pobūdžio bus seminaras, kur jis vyks, kada, kiek laiko, surasti pranešėjų, sudaryti programą, nustatyti pranešimų laiką, apgalvoti būdus, kaip paskatinti dalyvių diskusijas, vesti seminarą ir jį apibendrinti... Tam, žinoma, reikia ir organizuoti grupės darbą, rengti posėdžius, juos protokoluoti, parengti planą (paveikslėlyje viršuje studentų projekto plano (minčių žemėlaipio)pavyzdys), pasiskirstyti darbais ir funkcijomis, spręsti iškylančius konfliktus grupėje, kontroliuoti grupės narių rezultatus, dalintis informacija ir atlikti kitus kasdienio valdymo darbus. Ir neabejotinai įgyta patirtis nepalyginama su tradiciniu teorinių paskaitų metodu pagrįstu dėstymu.

Kam reikalingi dėstytojai? Daugelis, kuriems pasakojau apie šį kursą užduoda vieną klausimą – kam reikalingas dėstytojas, šiame kurse netgi du dėstytojai, jei viską studentai atlieka patys. Priešingai pirmam įspūdžiui, parengti mokymo programą ir organizuoti probleminio mokymosi procesą reikia laiko daug daugiau nei teorinėms paskaitoms ir tradiciniams seminarams. Be to neužtenka tik sekti programą, procese būtina nuolat konsultuoti studentus net ir nenumatytais klausimais, pavyzdžiui, kaip išspręsti konfliktą su kolega, kuris neatliko savo darbo arba kas galėtų seminare pakeisti netikėtai susirgusįjį pranešėją. Kadangi projektas realus, dėstytojų užduotis nepažeidžiant komandos sprendimų priėmimo autonomijos ir dinamikos, prižiūrėti vykdomų darbų pažangą, per diskusijas tarp studentų, dėstytojų ar specialiai kviestų ekspertų iš bibliotekų ar kitur suteikti trūkstamų žinių iškilusiai konkrečiai problemai išspręsti.

Kiti įdomūs pavyzdžiai. Šiuo metu probleminio mokymosi metodas yra taikomas įvairiose aukštojo mokslo studijų programose, bet aš norėčiau pasidalinti keliais įdomiais užsienio bibliotekininkystės studentų projektais ir paskatinti į juos pasigilinti, nes ir mūsų patirtis rodo, jog probleminis mokymasis studijų metu yra ir inovacijų galimybė praktinėje bibliotekininkystėje.

Galbūt ne visiems yra žinoma, kad pirmoji virtuali žiniatinklio viešoji biblioteka – Internet Public Library – atsirado kaip Mičigano universiteto Bibliotekų ir informacijos studijų instituto magistrantūros 35 studentų projektas, vykdytas 1995 metų žiemos semestre, o šiuo metu šios bibliotekos veiklą ir paslaugas organizuoja informacijos mokslų programų studentai iš į konsorciumą susijungusių universitetų ir koledžų. Daugiau informacijos žiūrėkite tinklalapyje: http://www.ipl.org/

Kitas įdomus studentų projektas yra Vašingtono universiteto informacijos mokyklos magistrantų sukurta interneto radijo programa InfoSpeak, kurią inspiravo žinios iš bibliotekų istorijos apie 19-20 amžių sandūroje mažuose Amerikos miesteliuose neformaliai veikusių licėjų, kuriuose buvo skaitomos paskaitos ir vykdavo diskusijos įvairiomis temomis, tinklą. Taigi Infospeak yra savotiškas interneto licėjus, kuriame kalbama aktualiomis bibliotekų ir informacijos pasaulio temomis, paklausykite čia: http://www.infospeak.org/index.htm

Trečią, visai kitokio pobūdžio, projektą vykdė Humboltų universiteto bibliotekininkystės studentai, kurie kasmet dalyvauja knygos projekto seminare. Jo rezultatas – knygos maketas. 2006 metais studentai paskatino atkreipti dėmesį į naują atviros prieigos judėjimą ir idėją atvirą prieigą knygos teksto panaudoti mokslo rezultatų prieinamumo pagerinimui ir spausdintos knygos reklamai. Knyga prieinama per internetą: http://edoc.hu-berlin.de/miscellanies/umstaetter/

Naudoti šaltiniai:
1. Ollander, Brigitta Recruitment, based on applied research: addmission tests for new LIS students. [Interaktyvus] 68th IFLA Council and General Conference. August 18-24, 2002. Prieiga per internetą: http://ifla.queenslibrary.org/IV/ifla68/papers/032-094e.pdf [Žiūrėta 2oo9-11-15]
2. Learning organisation [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.providersedge.com/kma/km_overview_learning_org.htm. [Žiūrėta 2oo9-11-15]
3.Timeline of IPL History. [Interaktyvus] Iš Internet Public Library. Prieiga per internetą: http://www.ipl.org/div/about/timeline/index.html
4. About InfoSpeak [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.infospeak.org/about.htm
5. Hauke, P.; Grzechik, K.; Rumler, J.; Wilke, S. „Open Access between Request and Reality“. Experiances with a book Project at the Dpt. For Library and Information Science, Humboldt University, Berlin, Germany. Marketing of Information Services. Proceedings Bobcatsss, Prague, 29-31 Jan, 2007. Prague, 2007, p. 154-163

Šias vienpuses refleksijas, tikiuosi, papildys „savo kailiu“ probleminį mokymąsi patyrusių absolventų komentarai.

2009-11-13

Bibliotekos ir bibliotekininko vaizdiniai H. Murakami kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių pasauliuose

Skaitytojai, ne kartą aptikę knygas, kuriose biblioteka tampa siužeto dalimi, tikriausia pastebėjo, kad ji neretai traktuojama simboliškai, netgi mistiškai. Bibliotekos vaizdiniai siejami su žmogaus svajonėmis perprasti būties paslaptis, arba valdyti žinias. Taigi, iš dalies biblioteka tampa magišku būties pažinimo įrankiu (erdve).

Žymus japonų rašytojas Haruki Murakami romane „Negailėstinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“ kuria du lygiagrečius pasaulius, kurie simboliškai atspindi, kaip veikia žmogaus kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai. Kairysis – atsakingas už logiką, sisteminimą, analizę; dešinysis – atskleidžiantis žmogaus vaizduotės, jausmų, holistinio ir intuityvaus mąstymo galias. Kartais šios skirtingos smegenų pusrutulių funkcijos tampa mūsų šiuolaikinio gyvenimo metaforomis. Kokiame pasaulyje mes gyvename: technologizuotoje racionalųjį mąstymą puoselėjančioje civilizacijoje ar stebuklingame sapnų ir mitų pasaulyje, kuriame klajojame, ieškodami atsakymų į esminius būties klausimus?

Šaltinis: Baltos lankos: leidykla, http://www.baltoslankos.lt/index.php?productID=733&menu=0

H. Murakami vaizduojamuose lygiagrečiuose pasauliuose yra ir dvi bibliotekos. Štai taip apibūdinama „kairiojo pusrutulio šalies“ biblioteka ir bibliotekininkė, atliekanti savo darbą:

„Kaip kažin ką, bibliotekos gerokai pažengė į priekį. Tos dienos, kai knygų priešlapyje būdavo tvirtinamos kišenėlės registracijos kortelėms, atrodė tarsi koks išblukęs sapnas. Vaikystėje aš taip mėgdavau tuos antspaudus su įrašyta grąžinimo data.

Kol bibliotekininkė vikriai tarškino kompiuterio klaviatūrą, apžiūrinėjau ilgus jos plaukus ir grakščią nugarą. Nė pats dorai nesupratau, ką jai jaučiu. Ji buvo graži ir atrodė gana protinga – labai jau įgudusiai dorojosi su kompiuterio paieškos programomis“ (Murakami, 2009: p. 89).

Moderni biblioteka aprūpinta šiuolaikinėmis kompiuterizuotomis sistemomis, viskas įskaitant herojaus ieškomą literatūrą apie žinduolių kaukoles yra suklasifikuota ir akimirksniu randama.

Kitaip vaizduojama paslaptingo „dešiniojo pusrutulio pasaulio" Biblioteka, įsikūrusi Mieste, neturinčiame jokio pavadinimo. Į ją ateina tik vienas išrinktasis –Sapnų skaitytojas. Knygos herojus patenka į paslaptingą Bibliotekos erdvę:

„Po kelių dienų, vakarėjant, aš jau traukiu į Biblioteką. Stumiu sunkias medines duris, šios veriasi girgždėdamos. Tiesiai priešais mane driekiasi ilgas tiesus koridorius. Niekada nevėdinamas, pridulkėjęs; oras užsistovėjęs, troškus. <...> Uždedu delną ant apskritos pajuodusio žalvario rankenos, pasuku ją – ir durys prasiveria. Kambaryje – nė gyvos dvasios. Patenku į milžinišką tuščią erdvę, primenančią gerokai padidintą geležinkelio stoties laukiamąją salę: erdvu, nė vieno lango, beveik jokios puošybos. Stovi pats papraščiausias stalas, trys kėdės, geležinė krosnelė su kaitriai degančiomis anglimis – ir daugiau beveik nieko, tik laikrodis ant sienos ir pertvara bibliotekininkei“ (Murakami,2009: p. 51-52).
Bibliotekininkės darbas – išmokyti herojų skaityti sapnus, slypinčius senoje kaukolėje:

„ – Štai kaip reikia skaityti sapnus, - pradeda aiškinti Bibliotekininkė. – Žiūrėk atidžiai. Tik turėk omeny, kad aš tegaliu tau parodyti – skaityti iš tikrųjų man neskirta. Tu – vienintelis, kuris gali skaityti senus sapnus. Pirmiausia štai šitaip atgręži kaukolę į save, paskui švelniai priglaudi delnus iš abiejų pusių.
Ji pirštų galiukais prisiliečia prie kaukolių smilkinių.
- O dabar žiūri tiesiai į kaktą. Nemėgink pragręžti jos akimis – žvilgsnį sukoncentruok švelniai. Jokiu būdu nevalia atitraukti akių nuo kaukolės. Kad ir koks ryškus būtų švytėjimas, nusigręžti tau negalima nieku gyvu.
- Švytėjimas?
- Taip, švytėjimas. Atsidūrusi tau prieš akis, kaukolė ims skleisti šviesą ir šilumą. Brauk pirštų galiukais tuos švytinčius ruožus. Šitaip ir skaitomi seni sapnai“ (Murakami, 2009: p. 73).
Rašytojo vaizduotėje bibliotekininkas – ir žinių valdytojas, paverčiantis „žinių masę“ sistema, ir sapnų saugotojas, stovintis prie pat būties paslapčių slenksčio.

Literatūra:

MURAKAMI, Haruki. Negailėstinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas. Vilnius: Baltos lankos, 2009. 438 p. ISBN 978-9955-23-243.